Ar norėčiau užsukti į mokyklą po daugelio metų?

„Kai mokaisi, daugelis laukia tos dienos, kada baigsis visi vargai mokykloje. Tačiau kai ateina toji diena, visiems sunku su ja atsisveikinti. Tai sukelia nostalgiją ir gilius prisiminimus“, – kalbėjo prieš metus mokyklą baigusi Agnesa Kenešytė.

Mokslo metų pradžia – nebe jai

A.Kenešytė, baigusi Palangos senąją gimnaziją prieš metus, sugrįžti į mokyklą norėtų. Mergina tikino, jog būtų įdomu pažiūrėti, kaip pasikeitė mokykla, patys mokytojai bei tvarka. Agnesa norėtų pašnekėti su buvusiais mokytojais, paklausti jų, ar jos mokinių karta buvo geresnė nei dabartinė. „Žinoma, mokykla sukeltų malonią nostalgiją ir prisiminimus“, – sakė pašnekovė.

Prisiminusi mokyklą, A.Kenešytė tikino, jog mokykla buvo ideali vieta susitikti su draugais, pasiklausyti naujienų ir ganėtinai linksmai praleisti laiką. Devyniolikos metų mergina sakė: „Nuostabiausia būdavo tai, kad per vadinamuosius „langus“ galėdavau nueiti prie jūros“. Agnesa neneigia, jog nepatikdavo ir pamokos, namų darbai ar kontroliniai – jei tai nesukeldavo jokių problemų.

„Vieno dalyko tikrai negalėjau pakęsti – ankstyvo kėlimosi rytais!“ – įsitikinusi A.Kenešytė. Šiuo metu Palangos senąją gimnaziją lanko Agnesos sesuo, tačiau nėra tuo visiškai patenkinta, nes ne visi mokytojai yra tokie kompetentingi, kokie, merginos manymu, turėtų jie būti.

Pašnekovė dvejoja, kad jos vaikai lankytų Palangos senąją gimnaziją. Ji prisipažino: „Jei iki to laiko visi mokytojai būtų pakankamai kompetentingi ir būtų pedagogai ne vien dėl atlyginimo, o dėl to, kad jų toks pašaukimas – tada mielai“.

Pašnekovė paskutinį kartą mokykloje lankėsi rugsėjo pirmąją, kada į mokyklą palydėjo sesę. Mokykloje merginą užplūdo prisiminimai – jai buvo graudu suprasti, jog ši mokslo metų pradžia mokykloje skirta nebe jai.

„Paskutinį kartą pašnekėjau su mokytojais, jie man linkėjo sėkmės, paskutinį kartą praėjau prisiminimų pilnais koridoriais ir... išėjau“, – kalbėjo pašnekovė. Šiandien mergina mokosi Anglijoje ir į Lietuvą planuoja sugrįžti per Kalėdas.

„Būtų įdomu susitikti po ilgesnio laiko su klasiokais, pavyzdžiui, po penkerių metų, kai būtume baigę mokslus, susiradę darbus, gal net jau sukūrę šeimas“, – nusišypsojo pašnekovė.

Mokykla keičiasi – tobulėja

Prieš dvejus metus mokyklą baigęs Laurynas Rimkus norėtų pamatyti, kaip pasikeitė mokykla, pabendrauti su buvusiais mokytojais ir prisiminti senus laikus. Vaikinas pasakojo, jog patiko lengvas ir nerūpestingas gyvenimas, kuris tikrai skiriasi nuo jo dabartinio. Laurynas pasakojo, jog

patiko mokytojų vedamos pamokos, kurios trukdavo 45 minutes.

„Tai atrodė tarytum amžinybė”, – prisipažino pašnekovas. Tačiau vaikinui mokykloje nemažai dalykų ir nepatiko: kontroliniai, egzaminai bei stresas prieš juos. „Žinoma, kai kurie mokytojai net mokė to, ko niekada neprireiks“ , – tikino L.Rimkus.

Dabar Laurynas mokosi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir prieš pusmetį aplankė buvusią mokyklą – kai kuriuos mokytojus, su kuriais gerai sutardavo mokykloje. Pašnekovas sakė: „Pastebėjau, kad mokykla tai tikrai keičiasi, matosi – ji tobulėja“. Laurynas susitikęs su klasiokais džiaugėsi: „Buvo malonu matyti veidus tų, kuriuos mokykloje matydavau kasdien ir tuo pačiu smalsu, kaip pasisuko draugų gyvenimo keliai“.

„Laukiu, kada baigsiu mokyklą“

Monika Bendikaitė, kuri vis dar mokosi Palangos senojoje gimnazijoje, įsitikinusi, jog visada norės sugrįžti į mokyklą po daugelio metų.

Vienuoliktokė pasakojo, jog jai būtų įdomu pamatyti, kaip atsinaujino mokykla, kaip atrodo koridoriai: ar yra stendai, ar pristatyta daugiau spintelių. Monika pridūrė: „Gal mokykloje būtų daugiau elektronikos: stendai įsijungiantys vos palietus, gal būtų pakabinta didesnė švieslentė, o ir skambutis būtų paprastas, o ne kaip dabar – muzikinis“. Moksleivė norėtų apžvelgti kiekvieną mokyklos kampelį. „Valgykloje būtų didesnis bufetas, didesnis prekių asortimentas, gal net virėjos malonesnės, o ir kainos pigesnės“, – juokavo M.Bendikaitė.

Mergina įsivaizdavo, jog mokykloje viskas gal būtų elektronizuota.

„Vaikai turėtų elektronines korteles ir kas mėnesį pasipildę tam tikra pinigų suma – gautų maisto nemokamai“, – išsakė pašnekovė. Monika tvirtino, kad norėtų susitikti su mokytais, kurie ją mokė ir ar bent vis dar dirba. Aišku, merginai įdomu pamatyti, naujus mokytojus, o gal ir direktorius būtų naujas po daugelio metų. M.Bendikaitė sakė: „Norėčiau pasėdėti mokyklos salėje ir pasiklausyti, ką kalba pavaduotoja ir direktorius dėl mokinių tvarkos“. Mokykloje mergina, praėjusi pro koridorius, pažiūrėtų į naujus žmones, kaip jie reaguoja į ją pačią. „Kaip elgiasi pamatę naują veidą mokykloje – gal apkalba“, – juokavo pašnekovė.

Mergina net sutiktų pašnekėti su mokiniu, besimokančiu tuo metu. „Visgi būčiau suaugusi, todėl įdomu, koks bendravimas būtų tarp suaugusių ir vaikų bei, aišku, koks bendravimas tarp jų pačių“, – tikino Monika. Moksleivė norėtų pamatyti, ar kas nešioja dar uniformą, kuri mokykloje šiuo metu yra privaloma. „Uniforma privaloma, bet man ji nepatinka, nes kai šalta, nėra patogu ją nešioti ant šiltesnių drabužių“, – pridūrė moksleivė.

Monika laukia kada baigs mokyklą, nes prasidės naujas gyvenimo etapas. Ji įsitikinusi, jog tada nebus pririšta prie priverstinio-privalomojo mokymosi.

„Galėčiau daugiau savarankiškai rinktis, kas man atrodytų geriausia. Žinoma, su savarankiškumu ateina ir pareigos bei kitokia atsakomybė – ar toliau tęsti mokslus, ar eiti dirbti, ar toliau laisvai susitikinėti su draugais, o gal daugiau laiko skirti prasmingesnei veiklai“, – mąstė moksleivė M.Bendikaitė.