Apverktina Palangos teniso aikštyno būklė – grėsmė tradiciniam tarptautiniam turnyrui

Palangos teniso klubo valdybos narys, teniso entuziastas Rimantas Budginas su tenisu susidraugavo išbandęs keletą kitų sporto šakų. Nors ir kitur sekėsi neblogai, palangiškis tikino nesigailintis galiausiai pasirinkęs būtent tenisą. „Jau dvidešimt metų kiekvieną savaitę su teniso rakete draugauju 3-4 kartus po dvi valandas per dieną. Šis sportas mane žavi: kai tu trims valandoms atitrūksti nuo visko ir matai tik geltoną kamuoliuką – tai ir emocinė, ir fizinė iškrova. Tai saugus, traumų nekeliantis sportas“, – entuziastingai kalbėjo R. Budginas.

Vyksta tarptautinis turnyras
Šeštadienį Palangoje prasidėjo tarptautinis teniso turnyras Palanga OPEN, kuris tęsis savaitę laiko. R. Budginas pasakojo, jog šio turnyro ištakos siekia 1964 m., kuomet buvo surengtos Lietuvos teniso veteranų varžybos. „Palanga Lietuvai buvo kaip sveikatos šaltinis. Lietuvos TSR Palanga buvo kaip atstatomasis, gydomasis, reabilitacinis sveikatos šaltinis, neatsiejamas nuo teniso, – pasakojo pašnekovas. – Iki 1980 m. veteranų turnyrus organizavo Lietuvos teniso sąjunga, o 1980 m. organizaciją perėmė naujai įkurtas Palangos teniso klubas. To meto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Feliksas Užpelkis buvo pagrindinis iniciatorius sukurti teniso mylėtojų klubą, kuris vienytų ir suaugusiuosius, ir vaikus“.
R. Budgino teigimu, iki 2002 metų turnyras Palanga OPEN buvo žinomas tik Lietuvoje ir artimiausiose Baltijos šalyse. „2000–2005 metais aš buvau Palangos teniso klubo prezidentas. 2002 metais savo iniciatyva paskambinau teniso sąjungos atsakingai sekretorei E. Liachovičiūtei ir paprašiau, kad mūsų turnyras būtų įtrauktas į ITF (Tarptautinė teniso federacija) kalendorių. Tai reiškia, kad žmogus, būdamas bet kuriame pasaulio kampelyje, tarkime, kokioje Australijoje, atsidaro teniso puslapį, ir ten pirmajame puslapyje matomas Palanga OPEN vardas. Vadinasi, visas pasaulis iškart mato Palangos vardą – ten yra informacijos apie Palangą, klubą, žaidėjus – manau, tai puiki reklama mūsų kurortui“, – kalbėjo teniso entuziastas.

Varžosi veteranai
ITF Palanga OPEN teniso turnyras į Palangą sutraukia tenisininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. „Į mūsų turnyrą atvažiuoja daugiausia iš artimųjų šalių ir Europos. Visada susidaro daugiau kaip 12-15 valstybių. Dalyvių amžius – 35-80 metų. Tiek vyrai, tiek moterys varžosi amžiaus grupėse, suskirstytose kas penki metai“, – pasakojo pašnekovas. Pasiteiravus, kokio pajėgumo sportininkai susirenka į šį turnyrą, R. Budginas sakė: „Teniso turnyrai yra graduojami – skirstomi pagal stiprumą. Šiuo atveju mes kalbame apie veteraninį tenisą. Palanga turi trečią kategoriją – pagal stiprumą tai būtų daugmaž viduriukas. Norėdami atitikti šią kategoriją, turime atitikti tam tikrus kriterijus, organizatoriai turi sumokėti mokestį, kad būtume reklamuojami visame pasaulyje“.
Kalbėdamas apie ITF Palanga OPEN teniso turnyrą, R. Budginas dėkojo generaliniam rėmėjui „Carlsberg“, kuris finansuoja prizų gamybą. „Jie su mumis yra jau penktus metus. Esame dėkingi ir Palangos savivaldybei, kuri pagal išgales skiria lėšų, „Yonex“ kompanijai, Palangos teniso klubo entuziastams, kurie prisideda prie varžybų organizavimo“, – sakė teniso entuziastas.

Ilgametės tradicijos
R. Budginas tikino, jog tenisas Palangoje žaidžiamas jau daug laiko. Pirmosios teniso aikštelės kurorte atsirado pakankamai seniai. „Dar praėjusio šimtmečio pradžioje grafas Tiškevičius įrengė ten, kur dabar – Botanikos parkas. Mes kažkada radome tą vietą, atkasėme grunto liekanas“, – prisiminė R. Budginas. Pašnekovo teigimu, vėliau vasarotojai žaisdavo tenisą „Gedimino“ kortuose. „Kadangi buvo tokia politika, kad Palanga – sveikatingumo šaltinis, tai 1980 m. čia pastatytos pačios moderniausios teniso aikštelės – respublikinė mokomoji sporto bazė. Lietuvos tenise Palanga dominavo tuo, kad sovietmečiu čia vyko Lietuvos čempionatai, čia susirinkdavo stipriausi sąjungos žaidėjai, čia buvo moderniausia bazė. Ir Pasaulio lietuvių žaidynės vyko Palangoje“, – sakė R. Budginas.
Tenisą aktyviai propagavo ir jaunieji palangiškiai. „1980 m. Palangos sporto mokyklos teniso būrelius lankė apie šimtas vaikų. Vienu metu buvo net du treneriai. Tas įdirbis jaučiamas ir šiandien: dabartinė Lietuvos moterų teniso rinktinės vadovė E. Liachovičiūtė – palangiškė, ryškiausia žvaigždė iš to laiko, A. Rozga – daugkartinis Lietuvos čempionas“, – kalbėjo R. Budginas.

Apleista materialinė bazė
Teniso klubo valdybos narys apgailestavo, jog šiandien tenisas Palangoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Į kurortą atvykę tenisininkai neretai nusivilia išvydę sovietinius laikus menantį aikštyną, senas tvoras. „Susiduriame su didžiausiais nusiskundimais dėl teniso aikštyno būklės – jis nuo 1980 m. nėra renovuotas. Tai gyvas sovietinis palikimas: senos tvoros, nuo pagalbinių patalpų nubirę tinkai, supuvusi drenažo sistema, – apgailestavo pašnekovas ir pridūrė, jog pastaroji tenisininkams kelia ypač didelį diskomfortą. – Jei nors truputį palyja, mes negalime žaisti visą dieną, kai tuo tarpu moderniuose aikštynuose žaisti galima jau po kelių valandų. Prasta ir kai kurių aikštelių dangos būklė“.
Pasak R. Budgino, jie ne kartą kėlę šią problemą, tačiau tinkamo dėmesio nesulaukė. „Daug kartų kreipėmės į šeimininkus – Kūno kultūros departamentą, bet jų atsakas toks: tai yra mūsų turtas, ir mes žinome, kaip su juo elgtis“, – neslėpė apmaudo teniso entuziastas.

Šiurpina užsieniečius
Prasta aikštyno būklė – rimta grėsmė tarptautinio turnyro ITF Palanga OPEN ateičiai. „Tolesnis šio turnyro likimas labai priklausys nuo aikštyno būklės. Atvyksta žmonės iš JAV, Vokietijos – jie sako, kur jūs mus pakvietėte. Atėjęs į teniso aikštyną, pasijunti kaip sovietiniais laikais“, – liūdnai kalbėjo R. Budginas.
Prasta materialinė aikštyno bazė – ne vienintelis Palangos teniso skaudulys. R. Budginas neslėpė apmaudo ir dėl to, kad, pritrūkus lėšų, šiais metais uždaryta Palangos teniso vaikų sporto mokykla. „Džiugu, kad Palangos teniso klubas gyvuoja jau trisdešimt penktus metus – mus vienija tikrai mylinčių tenisą žmonių ratas, ir mes iš entuziazmo, neimdami jokio atlygio, per metus rengiame 14 teniso populiarinimo renginių. Labai gaila, kad šiais metais uždaryta Palangos teniso vaikų sporto mokykla. Dėl lėšų trūkumo panaikintas teniso trenerio etatas. Beveik keturiasdešimt metų Palanga garsino visą Lietuvą teniso atžalomis, Palanga dominavo Lietuvos tenise – labai gaila, kad tokios gilios tradicijos sunyko“, – liejo apmaudą R. Budginas.

Viskas politikų rankose
Pasiteiravus, kas galėtų susiklosčiusią situaciją pakreipti į gerąją pusę, kad ilgalaikės teniso tradicijos Palangoje būtų išsaugotos, teniso entuziastas sakė: „Viskas yra politikų rankose. Jei sovietiniais laikais prioritetas buvo sveikatingumas, sportas, norėtųsi, kad ir dabar šią elegantišką sporto šaką vaikai galėtų lankyti nemokamai. Kai yra sporto mokykla, treniruotės vaikams yra nemokamos. 35 metus Palangos žvaigždutes „gamino“ Birutė Rabikaitė, tiek laiko vaikai treniravosi nemokamai“.
Žinoma, nemokamai gauti teniso pradmenys neužtikrina, kad ateityje vaikas galės valgyti duoną iš šio sporto – norint to pasiekti, tėveliams jau teks ir piniginę patuštinti. „Kada norima siekti didžiulių sportinių aukštumų, norima tapti geriausiu tarp tūkstančio žaidėjų, tada jau būtinos investicijos į vaiką, į jo fizinį parengimą, kasdienes treniruotes. Tapus penkišimtuko žaidėju pasaulyje, tu jau gerai gyveni iš teniso – taip, kaip Lietuvą garsinantis L. Grigelis, R. Berankis“, – sakė teniso klubo valdybos narys.
Na, o pačiam vaikui siekiant aukštumų taip pat prireiks tam tikrų savybių. „Tenisininko idealas: ūgis – 185-190 cm. Ir vaikas turi būti hiperaktyvus, kuris labai veržiasi. Reikia degti noru. Tenisas – labai individualus sportas. Komandiniuose sportuose jei kokią dieną vienam žaidėjui nesiseka, kitam gal pasiseks, o tenise viskas priklauso tik nuo tavęs. Profesionaliai ruošiamas vaikas per dieną sportuoja 6-8 valandas, mokosi nuotoliniu būdu, nes kitaip tam nebeliktų laiko“, – pasakojo pašnekovas.

Išbandė įvairias šakas
Pats R. Budginas vaikystėje išbandė įvairias sporto šakas – tenisas į jo gyvenimą atėjo vėliausiai. „Nuo pat vaikystės buvau hiperaktyvus. Dalyvaudavau visuose sporto renginiuose. Dar mokydamasis Rietavo mokykloje žaidžiau krepšinį už mokyklą. Nors buvau žemo ūgio, bet žaidžiau mokyklos rinktinėje“, – pasakojo pašnekovas.
Didžiausią įspūdį moksleiviui paliko krepšinio legenda Modestas Paulauskas. „Vyko tarpmokyklinės varžybos tarp Rietavo ir Plungės, ten kamuolį išmetė M. Paulauskas. O po to mes su juo kalbėjomės apie krepšinį – jis jau buvo olimpinis čempionas, rodė mums savo medalius“, – prisiminė R. Budginas.
Paragavęs krepšininko duonos, aktyvus jaunuolis nusprendė išbandyti savo jėgas visai kitokioje sporto šakoje. „Vėliau gyvenime penkerius metus profesionaliai užsiiminėjau dziudo imtynėmis. Į mokyklą atėjęs imtynių treneris mane pasirinko“, – pirmuosius žingsnius prisiminė sportininkas. Dziudo imtynėse R. Budginą lydėjo sėkmė – pasiekta nemažai laimėjimų. „Į dziudo ėjau tam, kad reikėjo išsikrauti, ir neradau sau vietos. Ir čia pasiekiau gerų rezultatų – turiu nemažai diplomų bei medalių. Didžiausias pasiekimas – TSRS čempionate užėmiau septintą vietą. Dvejus metus buvau Lietuvos jaunių rinktinėje“, – apie sėkmingą savo sportinį kelią kalbėjo pašnekovas. Deja, sėkmingai besiklostančią sportininko karjerą nutraukė traumos. „Dziudo buvo mano noras būti stipriu ir pakovoti už save. Bet kuo daugiau sportavau, tuo daugiau buvo traumų – turėjau dvi operacijas. Dėl to privalėjau pasirinkti kitą sporto šaką“, – sakė R. Budginas.

Žaidė už „Palangos gintarą“
Į Palangą R. Budginas atvyko 1982 m. gavęs paskyrimą dirbti. „Atvykęs čia dirbti ir gyventi žaidžiau futbolą už „Palangos gintaro“ komandą. Kai atvažiuoji į svetimą miestą, nori sportuoti. Futbolą mes žaisdavome per dziudo treniruotes, ir man neblogai sekėsi. Ir vaikystėje kiemo komandose nuo ryto iki vakaro žaisdavau futbolą, todėl ši sporto šaka nebuvo man svetima. Atvažiavęs į Palangą pažiūrėjau futbolo varžybas, pamačiau žaidimo lygį, nuėjau pas trenerį ir paklausiau, ar galiu treniruotis. Ir jis mane priėmė“, – pasakojo sporto entuziastas.
R. Budginas pasakojo, jog vėliau jis žaidė krepšinį. „Buvau Palangos krepšinio komandos, dalyvavusios Žemaitijos regioninėse varžybose, pagrindinis rėmėjas, kartu ir sportuodavau su krepšininkais“, – sakė pašnekovas.

Inteligentiškas sportas
Kalbėdamas apie tenisą, R. Budginas neslėpė entuziazmo ir tikino, jog tai – viena iš gražiausių sporto šakų, lavinanti ne tik kūną. „Tai – inteligentiškas sportas, kuriame nėra jokių kontaktų, pykčių. Pasaulio „Vimbldon“ turnyre sportininkai žaidžia su kaklaraiščiu, aprangos kodas – tik balta, – sakė pašnekovas. – Tenisą pradėjau žaisti iškankintas traumų, patirtų žaidžiant krepšinį ir futbolą. Kai jau man buvo trisdešimt penkeri, vasarą pamačiau, kaip žaidžiamas lauko tenisas. Pabandžiau, ir labai patiko. Iki šiol kas savaitę su teniso rakete draugauju 3-4 kartus po dvi valandas per dieną. Jis mane žavi: kai tu trims valandoms atitrūksti nuo visko ir matai tik geltoną kamuoliuką – tai emocinė, fizinė iškrova, kur gauni ir fizinį krūvį, ir moralinį pasitenkinimą, ir svarbiausia – tai saugus, traumų nekeliantis sportas“.
R. Budginas tenisą žaidžia ne tik savo malonumui – sportininkas taip pat dalyvauja ir varžybose. „Praėjusią savaitę dalyvavau ITF Klaipėda OPEN varžybose, penkiasdešimtmečių vyrų amžiaus grupėje, laimėjau pirmą vietą“, – sakė pašnekovas.
Pašnekovas pasidalino ir savo sveikatos puoselėjimo receptu – reikia užsiimti sportu ir būtinai dalyvauti varžybose. R. Budginas įsitikinęs, jog dalyvaujantis varžybose žmogus priverstas nuolat rūpintis savo sveikata bei sportine forma. „Nori būti sveikas – sportuok ir dalyvauk varžybose, tuomet neišvengiamai turėsi pasitempti. Jei pralošinėji, vadinasi, kažką negerai darai: galbūt priaugi per daug svorio, gal per daug sau leidi. Dalyvaudamas varžybose privalai ir sveikai maitintis. Norėdamas laimėti prieš varžovą ir pasiekti emocinį pasitenkinimą, privalai būti sveikas“, – įsitikinęs tenisininkas.

Išmoko pralaimėti
Kalbėdamas apie sporto naudą žmogaus sveikatai, R. Budginas tikino, jog treniruotės naudingos ir mažiesiems – jos grūdina ne tik kūną, bet ir charakterį. „Pagalvokime, kodėl vaikas nemoka pralaimėti? Jei tėvai leidžia vaiką į sporto treniruotes, po metų jis jau užsigrūdina ir laimėjimams, ir pralaimėjimams. Pralaimėjimas grūdina vaiką toliau treniruotis, stengtis, o laimėjimas suteikia moralinį pasitenkinimą“, – įsitikinęs sportininkas.
Pašnekovo teigimu, treniruotas žmogus geriau pakelia fizinius krūvius, ir netgi darbe tokio žmogaus naudingumo koeficientas yra didesnis nei netreniruoto darbuotojo. „Dažnai grįžę iš darbo žmonės sako: „Esu pavargęs, koks čia dar sportas?“ O jūs pabandykite pasiimti dviratį, nuvažiuoti prie jūros, pakvėpuoti tyru oru, ir pamatysite, kad pagerės ir miegas, ir savijauta bus geresnė“, – nepasiduoti tinguliui ragino sporto entuziastas.
Sportininko teigimu, norint rūpintis sveikata, visai nebūtina kažkaip ypatingai savęs riboti – pakanka laikytis tam tikrų taisyklių. „Sveikatai labai didelę reikšmę turi maistas. Aš valgau viską, tik vienintelė taisyklė: pusryčiauti tik po rytinės mankštos ir dušo, o vakarienė – tik praėjus pusantros valandos po treniruotės ar važiavimo dviračiu, ar kroso. Neverčiu savęs bėgti tiek, kiek negaliu – bėgioju savo malonumui, ir po bėgimo jaučiuosi puikiai. Sportuokite, ir būsite sveiki“, – sakė R. Budginas.

Trumpai
Gimė Rietave.
Zodiako ženklas – Dvyniai.
Hobis – sportas.
Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Dešimt kartų pamatuok, vienuoliktą nuspręsk“.
Apie Palangą: „Palanga – mano miestas, kurį aš pamilau ir į nieką nekeisiu. Tas miestas labiausiai žavi tuo, kad jis yra švarus, neužterštas, skirtas sveikam gyvenimui. Vilniuje pabudęs ryte ir atvėręs langą gali užuosti tik automobilių dujas, o Palangoje bet kada atvėręs langą pajunti labai gaivų orą ir jūros ošimą“.