Kultūros vertybės Palangoje: tik 10 procentų objektų būklė bloga

„Kalbant apie kultūros vertybių būklę Palangoje, derėtų pasakyti, jog, palyginti su kitomis savivaldybėmis, situacija pas mus gana gera, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Didžiosios daugumos objektų būklė yra gera arba patenkinama, ir tik dešimties procentų – bloga“.

Kasmet tikrinama
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. 60 yra saugomi valstybės, 41 jų pati valstybė ir valdo. Tarp jų – bažnyčios kompleksas, Palangos vaistinė, Palangos kurhauzo pastatas, vilos „Jūros akis“, „Anapilis“, „Romeo“ ir „Džiuljeta“, J.Šliūpo namas, Buršteino vila.
Kiti objektai yra valdomi Savivaldybės, privačių asmenų, esama objektų, kurie priklauso dalininkams – Savivaldybei ir valstybei arba Savivaldybei ir privatiems asmenims.
51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą, ir su jų priežiūra esą sudėtingiausia.
Vienas pagrindinių paveldosaugos specialistų darbų – ne rečiau kaip kartą per penkerius metus patikrinti jų būklę ir užfiksuoti, kas pasikeitė per praėjusius metus nuo paskutinės patikros. Naudojantis paveldosaugos specialistų atliktais patikrinimais bei surašytais aktais, Kultūros paveldo departamento specialistai rengia rekomendacijas, ką derėtų su objektais daryti.
Per praėjusius metus K. Litvinienė patikrino 25 objektus – tai sudaro 23 proc. nuo visų įrašytųjų į Kultūros vertybių registrą.
Šiais metais numatoma tikrinti panašiai tiek pat kultūros vertybių. Tiesa, dalį jų tikrins nebe K. Litvinienė, o Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai, mat nuo praėjusių metų pabaigos pasikeitė tikrinimo tvarka.
Savivaldybės paveldosaugos specialistė šiais metais vertins aštuonias vilas bei jų kompleksus, J. Šliūpo namą, Palangos vaistinę, B. Dvariono sodybą, namą Birutės al. 7, bažnyčios kompleksą, du senuosius kapinynus bei dvi senovės gyvenvietes.
KPD inspektoriai turėtų įvertinti Anaičių kapinių bei kapinyno, Baltosios vilos bei „Jūrapilio“, dekoratyvinės skulptūros „Saulutė“, Palangos bažnyčioje esančių kultūros vertybių būklę bei Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpą.

Dalį apleistųjų planuojama gaivinti
„Jeigu kalbėtume apie objektus, kurių būklė šiuo metu prasčiausia, sąrašą ko gero reikėtų pradėti nuo vilos „Jūrapilis“, kitaip vadinamos „Komoda“, – sakė K. Litvinienė. – Tačiau, kiek mums žinoma, privatūs jos savininkai jau kreipėsi į KPD ir pradeda rengti reikalingą dokumentaciją vilos restauravimui“.
Prie itin apleistų priskiriami ir Nemirsetos kurhauzas bei Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Ir jeigu pirmojo objekto ateitis itin neaiški, Klaipėdos universitetui perduotąją gelbėjimo stotį šeimininkai rengiasi tvarkyti: jie jau išsiėmė projektavimo sąlygas. Sutvarkius šį objektą jame ketinama įkurdinti ekspoziciją.
Prasta yra ir vilos „Anapilis“ bei vilų komplekso „Romeo ir Džiuljeta“ būklė. Tačiau, kaip minėjo Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, yra vilties, kad šie medinės architektūros paveldo perlai, kaip ir Palangos kapinių koplyčia, bus atgaivinti. Jų restauravimas yra įtrauktas į prioritetinių projektų sąrašą, o finansavimą tikimasi gauti iš atitinkamų Norvegijos fondų, kuriems pateiktos paraiškos. Šių objektų restauracijai reikalinga apie 13 mln. Lt.

Užpernai skyrė trims objektams
Jeigu kalbėtume apie lėšas, kurias Savivaldybė skiria kultūros paveldo objektams tvarkyti, visų pirma derėtų paminėti tuos pinigus, už kuriuos pernai pradėta ar baigta restauruoti pastatus bei statinius.
„2011 m. Palangos miesto savivaldybė kultūros paveldo vertybėms tvarkyti skyrė 267,4 tūkst. Lt, iš kurių 90,0 tūkst. Lt – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasado ir stogo restauravimo darbams atlikti, 15,0 tūkst. Lt – Kurhauzo pastato tvarkymui bei dar 160,0 tūkst. Lt – Kurhauzo pastato mūrinės dalies restauravimo projektui parengti ir 2,4 tūkst. Lt – Lietuvos Respublikos sienos ženklo restauravimo ir kopos jo prieigose sutvirtinimo darbams atlikti“, – suminėjo K. Litvinienė.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios restauracija – beje, pastarąją UAB „Pamario restauratorius“ pradėjęs, 2,385 mln. litų (Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija) kainavusius darbus 2007-aisiais baigė pernai spalį, bei ypač Kurhauzo restauracijos istorijos nusipelno atskirų paminėjimų. Mažiau visuomenei žinomas objektas – Lietuvos Respublikos sienos ženklas. Į Kultūros vertybių registrą Lietuvos ir Latvijos pasienyje stovintis ženklas buvo įtrauktas 2006-ųjų spalį. Istorinėms kultūros vertybėms priskiriamam objektui suteiktas nacionalinės svarbos statusas. Tuo pat metu buvo nustatytos vertingosios savybės bei užfiksuota jų būklė: ant kopos suformuotos betono aikštelės būklė buvusi gera, smailėjančio keturių briaunų stulpo bei pačios gelžbetonio konstrukcijos būklė – patenkinama, taip pat įvertinta pietinėje sienoje esančios nišos sienos pažymėjimo lentai (lenta neišlikusi) būklė. Nuo 2006-ųjų būklė smarkiai suprastėjo ir buvo vertinama kaip „bloga“. Pernai UAB „Pamario restauratorius“ objektą visiškai sutvarkė.

Dirba vertinimo taryba
Dar vienas darbas, kurį kartu su Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atlieka paveldosaugos specialistas ir kuriam kasmet lėšų skiria Savivaldybė, pernai skirta 12 tūkst. 600 Lt – dokumentacijos naujai išaiškintiems kultūros paveldo objektams rengimui, kad juos būtų galima įrašyti į Kultūros vertybių objektą, bei jau įrašytųjų dokumentacijos tvarkymas. Beje, kaip sakė K. Litvinienė, pastarųjų dokumentų rengimo srityje Palanga viena iš pirmaujančių – visą reikalingą apskaitos dokumentaciją turi 43 proc. Palangos savivaldybės teritorijoje registruotų kultūros vertybių, tuo tarpu bendras Lietuvos rodiklis – 19 proc.
„Tarybos siūlymu, pernai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti du objektai: gegužės mėnesį įregistruota Šventojoje, Paupio gatvėje esanti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero esantis Kunigiškių senkapis“, – priminė K. Litvinienė.
Beje, vyriausioji specialistė paminėjo ir tai, kad Kultūros vertybių registras esąs jau perpildytas. Netgi inicijuojamas jo peržiūrėjimas, siekiant kai kuriuos ne itin vertingus objektus išbraukti. Tuo tarpu Palangoje ir jos apylinkėse vis dar aptinkama išties vertingų objektų, kuriems tiesiog būtina suteikti teisinę apsaugą – priešingu atveju jie sunyks.