Antstoliai 86-erių palangiškį tris mėnesius paliko be cento pensijos

86-erių metų palangiškis pensininkas Jonas Karašauskas jau tris mėnesius iš savo 347 eurų pensijos negauna nė cento. Garbaus amžiaus senjorą kaip erkės aplipo net penki antstoliai, kurių kiekvienas pagal teismo vykdomąsias bylas vis nurėžia po pensijos dalį, kol jos nebelieka. Senolis kreipėsi ne tik į miesto savivaldybę, bet ir šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nors šalies vadovė senoliui dar neatsakė, palangiškis, „vardan teisybės“, eis į teismą. „Prisiteisiu ne tik ką antstoliai atėmė, bet ir kompensaciją už patirtą moralinę žalą, o tada paliksiu Lietuvą su vėjais“, – sakė vokiško kraujo turintis J. Karašauskas.

Važinėja galinga BMW
J. Karašauskas pyksta ant Palangos policijos, kuri, anot jo, per paskutinius dvejus metus bene keturis kartus jį yra nubaudusi už greičio viršijimą kelyje.
„Man baudas išrašinėja jau nuo 2014 metų. Dabartinė baudų suma, litais skaičiuojant, yra 10 tūkstančių litų (beveik 3 tūkstančiai eurų – aut.) Nė vienu atveju nesukėliau eismo įvykio. Kaip ta policija nori, kad aš važinėčiau? Mano mašina – septintas modelis BMW, didelė ir galinga. Iš Vilniaus į Klaipėdą keliskart vėlai vakare važiavau apie 160 kilometrų per valandą greičiu. Kodėl? Dėl savo paties saugumo, nes apie vienuoliktą valandą vakare žvėrys ima migruoti – yra pavojus su jais susidurti kelyje“, – aiškino palangiškis.
J. Karašauskas teigė, kad kurorto policijos pareigūnus dėl neva neteisingų nuobaudų jo atžvilgiu yra apskundęs Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentui.
„Man departamentas parašė aiškiai: esu nubaustas neteisingai“, – pabrėžė redakcijos svečias. Bet pažadėjęs atnešti į redakciją jo žodžius patvirtinančius departamento laiškus, pažado neįvykdė.
„Esu šiandien Vilniuje, gan užsiėmęs“, – vakar „Palangos tiltui“ sakė energingas senjoras.

Policija turėjo skirti nuobaudas, ne baudas
Kol kas pagalbos J. Karašauskas iš nieko nesulaukė, nors pirmuoju laišku į šalies vadovę kreipėsi dar rugpjūčio 1-ąją. Antstoliai, į kuriuos palangiškis kreipėsi, taip pat yra kurti. Bet senolis nusiteikęs ryžtingai. „Aš savo pasieksiu. Manęs apie pirštą niekas gyvenimą dar neapvyniojo. Paduosiu antstolius, o jeigu reikės, ir valstybę į teismą, ir reikalausiu, kad ne tik visą pensiją sumokėtų, bet ir kad priteistų kompensaciją“, – sakė į redakciją užėjęs senolis.
Ne tik ekonomisto, bet ir teisininko išsilavinimą turintis vyras įrodinėjo, kad policija jam už greičio viršijimą tegalėjusi skirti tik nuobaudą, o ne pinigines baudas. Ir dar – vieną po kitos.
„Jeigu būčiau sukėlęs eismo įvykį, jie man būtų galėję skirti baudą. O dabar eismo įvykio nebuvo, todėl nuobauda negalėjusi būti piniginė. Vadinasi, Palangos policija viršijo savo įgaliojimus“, – įsitikinęs J. Karašauskas.
Palangiškis tikino, kad antstoliams vykdant teismo vykdomuosius dokumentus, jis palikęs be cento pragyvenimui. „Neturiu nė sudilusio cento. Dar „per kitą galą“ iš manęs dabar ir mokesčius reikalauja susimokėti. Jau trečias mėnuo, kai nematau nė cento iš savo pensijos“, – skundėsi palangiškis.
Paklaustas, kaip prasimaitinąs likęs be pajamų, senolis lingavo galvą: „O, taip ir gyvenu... Parašykite, kad einu vogti“.

Dešimt metų gyveno Amerikoje
Palangiškis tvirtino „netveriąs“ kuo greičiau palikti Lietuvą. „Sunku čia senam žmogui, pensininkui gyventi. Ne tik, kad nesudaro žmonėms, ir ypač pensininkams, normaliai gyventi, bet ir teisingumo nerasi. Paliksiu Lietuvą su vėjais. Esu vokiečių kilmės. Dar nežinau, kur vyksiu, bet, žinau, kad nepražūsiu, kur bebūčiau, – įsitikinęs guvus senoli, dirbęs dėstytoju Vilniaus universitete. – Nors man jau 86-eri, jaučiuosi labai gerai. Esu žaliavalgis, mėsos nevalgau, tik lašinukų“.
Jis teigė „viena koja“ esąs ir Vilniuje – turįs ten būstą.
„Butą Palangoje įsigijau, kai grįžau po dešimties metų iš Amerikos. Už jūrų marių važiavau, kai man buvo apie 60 metų. „Biški“ ten pinigų užsidirbau triūsdamas fizinį darbą ir pasaulio pamačiau“, – atskleidė palangiškis.
Į Ameriką J. Karašauskas keliavo vienas. „Mano žmona yra mirusi, o keturi vaikai taip pat išsibarstę po visą pasaulį – Amerikoje, Anglijoje ir Švedijoje“, – sakė senolis.
Nors nemažo buto Palangoje centre jis dar nepardavinėjąs, bet tam ruošiasi. „Butas mano tvarkingas, su atskiru įėjimu. Ką gausiu už jį, skirsiu apsigyvenimui kur nors užsienyje, – viliasi vyras. – Neprapulsiu. Sveikatos dar yra, nors toks stresas, kurį patiriu, yra labai žalingas“.

Gali mirti dėl antstolių neteisėtų veiksmų
Pirminę teisinę pagalbą Palangos miesto savivaldybėje teikiantis teisininkas Vytautas Korsakas „Palangos tiltui“ teigė, kad antstoliai J. Karašausko atžvilgiu grubiai pažeidė įstatymus.
„Vadovaujantis civiliniu kodeksu, net esant keliems vykdomiesiems dokumentams, iš pensijos draudžiama išieškoti daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimaliosios mėnesinės algos“, – sakė V. Korsakas.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
V. Korsakas pastebėjo, kad areštus J. Karašausko banko sąskaitai taikė tik du antstoliai – J. Petrikas ir G. Jonauskas. „Tačiau visus jo gaunamus pinigus iš sąskaitos nuima kiti antstoliai, kurie net netaikė arešto“, – pabrėžė V. Korsakas.
Ne vienam palangiškiui padėjęs, pirminę teisinę pagalbą teikiantis savivaldybės teisininkas nuogąstauja, kad tris mėnesius visai pensijos negaunantis J. Karašauskas „jau yra visiškai išsekęs, žmogus badauja“.
„Kol bus nagrinėjamas jo pareiškimas, žmogus gali mirti dėl antstolių ir jų neprižiūrinčių valdininkų kaltės“, – įspėja V. Korsakas.

Dėmesio sulaukė liepą
Liepos mėnesį J. Karašauskas jau sulaukė „Palangos tilto“, o po to ir šalies žiniasklaidos dėmesio, kai paskelbė siekiąs Vokietijai sugrąžinti Kaliningradą.
„Net neabejoju, kad pavyks grąžinti tai, kas teisėtai visiškai priklauso Vokietijai“, – taip užsukęs į „Palangos tilto“ redakciją kalbėjo J. Karašauskas.
Jis tvirtino, kad yra vokiečių kalba parengęs memorandumą (diplomatinį aktą, detaliai išdėstantį viso klausimo esmę – aut.), kurį pats ketina įteikti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel: „Prašysiu, kad Rusija paliktų šį kraštą, o jei nesutiks, yra tarptautinis tribunolas, kuris paskirs vykdytoją arba ateis pas jį su ginklu, jei nebus sutinkama gražiuoju“.
Tokį siekį senolis paaiškino paprastai: „Viskas labai paprasta – esu vokiečių tautybės Lietuvos pilietis. Ir nepaisant to, kad gimiau Lietuvoje, tėvyne vadinu Vokietiją“.

Kiek galima išieškoti iš pensijos?
„Palangos tiltą“ konsultavęs Lietuvos Antstolių rūmų ekspertas-teisės konsultantas Jonas Matelis sakė, kad antstolių veiksmus tokiu atveju reglamentuoja ir Civilinis kodeksas.
„Jame 736 straipsnis numato išieškomų sumų dydžius. Pagal jį, jeigu išieškojimą vykdo vienas antstolis, o pensija neviršija Vyriausybės nustatyto mėnesinio minimalaus atlyginimo, tokiu atveju išieškoma 20 procentų, išskyrus atvejus, kai išieškomi pinigai už išlaikymą ar priteistos žalos atlyginimą, pavyzdžiui, suluošinimą ar kitą sveikatos sužalojimą. Pastaruoju atveju įstatymas leidžia išieškoti 50 procentų pensijos“, – aiškino J. Matelis.
Anot jo, jeigu iš skolininko išieškomi pinigai pagal kelias vykdomąsias teismo bylas, negalima nuskaityti daugiau kaip 50 procentų pensijos.
Pasiteiravus dėl J. Karašausko atvejo, Antstolių rūmų konsultantas svarstė, kad tokia padėtis, matyt, atsirado dėl to, kad pats skolininkas antstoliams laiku nepateikė išrašų iš „Sodros“ apie pensiją ir banko apie lėšų nurašymus, kuriuos vykdė kiti antstoliai.
„Saugodami kliento interesus, bankai antstoliams iš karto nerodo ir neteikia duomenų, kokios lėšos įplaukia į banko kliento sąskaitą. Tokiu atveju antstoliams reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kokios pajamos yra gaunamos. Kaip minėjau, antstoliai gali išieškoti tik mano anksčiau paminėtus dydžius“, – sakė J. Matelis.
Antstolė V. Daugirdienė „Palangos tiltą“ vakar informavo, kad J. Karašausko atžvilgiu išieškojimas nėra vykdomas.
„Bylas jo atžvilgiu vykdo antstoliai G. Jonauskas, G. Kairys, J. Petrikas ir R. Vizgaudienė“, – pranešė V. Daugirdienė.
J. Petrikas, R. Vizgaudienė, G. Kairys vakar iki pietų į „Palangos tilto“ raštiškus paklausimus neatsakė.