Antanas Vinkus: „Kai pavyksta padėti žmogui, jaučiu savo darbų prasmę“

Antanas Vinkus, gydytojas, ambasadorius ir premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatos klausimais, yra dažnas Palangos svečias. Kai kas net nuoširdžiai nusistebi: „Kaip garbaus amžiaus vyras suspėja visur?“ Bet A. Vinkui pavydėti energijos, azarto ir aistros gyventi bei pagelbėti kitiems šiandien galėtų ir dvidešimtmečiai. „Mano darbotvarkė nesikeičia jau daug metų – keliuosi 5 valandą ryto. Žiemą ar vasarą mano tarnybinis transportas į darbą ir iš jo – mano kojos ir greitu žingsniu kasdien nueinu ne mažiau 8 kilometrų. Todėl mano pilvas tikrai mažesnis nei nemažos dalies net dvigubai jaunesnių už mane“, – šmaikštauja A. Vinkus. Į svarbiausią klausimą, ar vizitai į Palangą netaps retesni jį išrinkus čia Seimo nariu, jis atsako tvirtu galvos krestelėjimu: „Tikrai ne! Mano žodis – tvirtas. Kas mane pažįsta, tai gerai žino.“ Gausiuose susitikimuose su palangiškiais žinomas gydytojas ne tik dalijasi gydytojo praktika, patirtimi, asmeniniais pastebėjimais, bet ir, maža paslaptis, nėra kurčias tiems, kurie, prispirti didelės sveikatos bėdos, kreipiasi į poną Antaną pagalbos asmeniškai... „Mano gyvenimo devizas – padėti žmogui. Kai tai pavyksta – jaučiu savo darbų prasmę“, – „Palangos tiltui“ tvirtino A. Vinkus. Jis atsakė į redaktoriaus klausimus.

– Galėčiau paminėti daug pavyzdžių, kai žmonės, dėkingi už jūsų asmeninę pagalbą, širdingai dėkoja už ją, kaip ir už jūsų atjautą, meilę ir asmeninį dėmesį. Iš kur jūsų noras žmogui padėti? Ar sunku pasakyti „ne“, kai padėti jau negalite?
– Gimiau ir užaugau Kretingoje – daug vaikų turinčioje ir krikščioniško auklėjimo šeimoje, kuri patyrė kas yra skurdas ir negandos, nežiūrint to, mano mama buvo įsivaikinusi tėvų per karą netekusį vaiką. Taip pat patyriau pagalbos džiaugsmą, už kurį esu dėkingas visiems ją suteikusiems. Todėl žinau, kad nepaisant negandų, bet ištiesdami pagalbos ranką vieni kitiems, darysime savo kaimynystę, miestą, rajoną ir Lietuvą geresne.
– Ar lengvai, su pasitikėjimu priimate komplimentus ir įvertinimus. Ar visada jie būna tikri ir pasverti? Gal kartais geriau išgirsti kartų žodį negu į akis žeriamas pagyras?
– Žmogaus ausis visuomet gerą žodį priima lengvai, bet vidinė intuicija, patirtis atsijoja pelus nuo grūdų. Tikras nuoširdus žodis išlieka giliai. Teisinga kritika, nors ir skausminga, verčia keistis. O kaip jaučiasi žmogus, sakydamas netikrus žodžius – palikime jo paties vertinimui. Svarbiausia, kad mūsų žodžiai atitiktų mūsų vertybes ir darbus. Tai yra sąžiningos, žmonėms tarnaujančios politikos pagrindas.
– Koks jūsų gyvenimo credo? Kas jums gyvenime svarbiausia?
– Kartoju visiems, pasakysiu ir jums bei visiems laikraščio skaitytojams: mano credo – padėti žmogui. Kai tai pavyksta, jaučiu savo darbų prasmę.
– Turite daug titulų: esate gydytojas, ambasadorius, vyriausiasis ligoninės gydytojas, buvęs ministras, visuomenės veikėjas, dabar – premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas. Kurios pareigos jums yra mieliausios? Kurios pareikalavo daugiausia jėgų?
– Titulai tik žodžiai. Svarbiausia, ką padarei turėdamas vieną ar kitą titulą. Kiekvienose pareigose siekiau vadovautis savo credo ir šiam tarnavimui atiduoti save visą.
– Didžioji visuomenės dalis politiką, deja, laiko nešvariu žaidimu, o politikus – savo siaurų partinių interesų arba asmeninių interesų puoselėtojais. Ką jums reiškia politika?
– Politika man reiškia tarnavimą žmonėms ir kad jie tai jaustų.
– Koks buvęs ar dabartinis pasaulio ar Lietuvos politikas jums yra politikos guru, sektinas pavyzdys?
– Įvardinti iš dabartinių Lietuvos politikų – galiu būti suprastas kaip pataikaujantis (juokiasi, – aut. past.). Tačiau tokiais neabejotinai yra kadencijas baigę Lietuvos Respublikos Prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus, su kuriuo ir šiandien palaikau ryšį.
– Šiais metais švęsite 74 metų jubiliejų. Tai, sutikite, nemažai. Bet kas jus pažįsta, paliudys, kad jūs – labai energingas, guvus ir stiprus žmogus. Ar pats jaučiate, kad senstate? Kaip sugebate žengti sparčiu gyvenimo tempu?
– Mano darbotvarkė nesikeičia jau daug metų. Keliuosi 5 valandą ryto. Žiemą ar vasarą mano tarnybinis transportas į darbą ir iš jo – mano kojos ir greitu žingsniu kasdien nueinu ne mažiau 8 kilometrų. Todėl mano pilvas tikrai mažesnis nei nemažos dalies net dvigubai jaunesnių už mane. Valgau nedaug, kukliai, bet sveikai. Būdamas gydytoju žinau, kaip svarbu rūpintis sveikata, o atsidavimas darbui – yra mano energijos užtaisas.
– Jūs – Socialdemokratų partijos kandidatas Palangos miesto–Kretingos rajono rinkimų apygardoje. Kodėl dar siekiate būti aktyvioje politikoje? Ką atsakytumėte tiems, kurie siūlo jums užleisti vietą Seime jaunimui?
– Pasirinks rinkėjas. O siūlo užleisti vietą matyt tie, kurie nepakankamai pasitiki savo jėgomis. Nes jaunystė toli gražu nėra pagrindinis politiko privalumas. Svarbiausia, ką sugebi ir kaip sugebi patirtį ir turimus gebėjimus panaudoti šiandien. Kadangi savo energija lenkiu ne vieną jauną, turiu didelę mediko, administratoriaus, diplomato patirtį ir esu aktyvus, dėl to ir siekiu būti aktyviu politikoje.
– Galėtumėte į Seimą nesunkiai patekti daugiamandačiame LSDP sąraše, bet sutikote varžytis vienmandatėje apygardoje su rimtais varžovais. Kodėl?
– Eidamas į politiką turi prisiimti visą atsakomybę, neieškoti komforto. Esu kretingiškis, nuo vaikystės gerai pažįstu greta esančią Palangą, kuriai, dirbdamas įvairiose pareigose ir jos žmonėms, esu nemažai padaręs ir padėjęs. Todėl siekiu gauti tiesioginį šio krašto žmonių mandatą ir jį pateisinti.
– Kodėl nesutikote užimti sveikatos apsaugos ministro posto? Kalbama kad jis jums buvo aktyviai siūlomas. Sutikite, kad esant ministru, jūsų kelias į Seimą būtų gerokai lengvesnis.
– Nesiekiu lengvesnio kelio. O indėlį į sveikatos apsaugos sistemą įnešu būdamas Ministro pirmininko patarėju.
– Kaip vertinate LSDP Vyriausybės skandalus? Ar premjeras A. Butkevičius skaudžiai dėl jų išgyveno? Kaip aiškinate didelį socialdemokratų populiarumą baigiantis jos kadencijai?
– Kiekvienas žmogus, o ypač kai yra apkaltinamas nepagrįstai, taip pat ir premjeras skaudžiai išgyveno. Politikai būdami abejingi, nebūtų jautrūs žmonės. O premjeras A. Butkevičius, patikėkite manimi, yra tikrai atsidavęs savo darbui, įsipareigojimų Lietuvos žmonėms vykdymui. O skandalus – bet kokius – vertinu neigiamai.
– Kokius spręstinus klausimus matote Palangoje?
– Vystant ir plėtojant bet kurį miestą, o tuo labiau kurortą, spręstinų klausimų visuomet atsiranda... Pažymėčiau keletą savo pastebėjimų. Kurorto specifiką sudaro grynas oras, jūra ir jos paplūdimiai, todėl paplūdimių infrastruktūros ir prieigų sutvarkymas būtų vieni iš tų spręstinų dalykų.
Kaip miestui kurortui, ir man medikui, norėtųsi ir reikėtų siekti platesnio ir įvairesnio sveikatinimo bei reabilitacinių medicinos paslaugų tiekimo. Turbūt ne vien aš matau, kad Palangoje, apart puikiai įrengtų naujųjų koncertinių salių (turiu omenyje Kurhauzo ir Palangos koncertų sales) ir taip sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti kultūriniuose renginiuose, pasigendama kitų pramogų įvairovės, kurios pagyvintų gyvenamą miestą ir padarytų jį dar patrauklesniu ne sezono laikotarpiu.
Ir be jokios abejonės, viena iš opiausių ir paskutiniu metu labiausiai diskutuotinų dalykų – tai Šventosios jūros uosto plėtros ir kartu su juo viso Šventosios miestelio vystymosi klausimai. Prie spręstinų dar paminėčiau ir intensyviai besikuriančių privačių kvartalų infrastruktūros (kelių, apšvietimo ir kt.) plėtojimo klausimus bei siekiant kuo mažesnio oro užterštumo – intensyviau skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, o besinaudojantiems jais, numatyti kompensavimo ar kitus skatinimo būdus.
– Kaip vertinate savo kitus varžovus rinkimuose, TS-LKD atstovą, buvusį Seimo narį Vaidotą Bacevičių ir dabartinę Seimo narę Jolitą Vaickienę, kuri neseniai perėjo iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ į Liberalų sąjūdį?
– Visus žmones, neskirstydamas į pretendentus ar kitaip, vertinu pagarbiai. Juos – taip pat.
– Dar neprasidėjus oficialiai rinkimų kompanijai, jūs jau – itin dažnas Palangos svečias. Kodėl? Kas jus džiugina Palangoje?
– Dažnas svečias esu ne tik Palangoje. Vykdant savo pareigas tenka lankytis įvairiose Lietuvos miestuose. Drįstu pasakyti, kad bendrą kalbą randu su visais žmonėmis, nes mano pagarba žmogui, koks jis ar ji bebūtų, yra neišsemiama.