Amžinojo poilsio – ne į žemę, o pelenų urnoje į kolumbariumą

Ar esate kada pamąstę, kaip norėtumėte būti išlydėti amžinojo poilsio – rinktumėtės tradicinį laidojimo būdą – į žemę, o gal kremavimą – palaikus sudeginti ir pelenų dėžutę įdėti į nišą kolumbariume? Argumentams, kad žemė tampa labai brangi ir tradicinės kapinės negali būti plečiamos beatodairiškai, mažytė pelenų urna kolumbariume atrodo kaip išeitis. Atsivėrus sienoms, vis daugiau lietuvių atsispiria katalikų kunigų tvirtinimams, kad sudeginti palaikus nėra krikščioniška.

Kremavimo paslaugos vis populiarėja
Paklaustas, kaip dažnai žmonės renkasi kremavimo paslaugas, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administruojamų Palangos laidojimo namų vadybininkas Pranas Liaučius pasakojo, kad velionių artimieji vis dažniau renkasi kremavimą. Tokį pasirinkimą lemia daugelis dalykų: kremuotus artimojo palaikus galima pasiimti su savimi, paprastesnis atsisveikinimas su artimuoju ir pan. Urnas galima laidoti žemėje arba saugoti kolumbariumo nišoje.
Laidojimas kolumbariume, anot P. Liaučiaus, turi ir privalumų, ir trūkumų. Kolumbariumai patogu ypač tiems, kurie gyvena toliau – nereikia prižiūrėti kapo ar samdyti tam atskirai žmogų. Nereikia rūpintis velionio balzamavimu, kuomet jis laikomas šarvojimo salėje ilgiau nei parą. Tačiau laidojant kolumbariume, netenkama galimybės statyti norimą unikalų paminklą artimajam.
„Žmonės renkasi labai įvairiai. Vieni su velioniu atsisveikina krematoriume ir urną su pelenais neša tiesiai į kapines. Kiti renkasi ilgesnį atsisveikinimą šarvojimo salėse, tačiau laikas irgi įvairus – vieni atsisveikinimui skiria keletą valandų, kiti – parą ar ilgiau. Tačiau tradicija laikyti velionį bent jau dvi paras, pamažu vis traukiasi užmarštin“, – sakė P. Liaučius.

Urnas galima įsigyti ir Palangoje
Vienintelis krematoriumas Lietuvoje veikia tik Kėdainiuose. Palangos laidojimo namai, priklausantys UAB „Palangos komunalinis ūkis“, pageidaujant velionio artimiesiems, nuveža velionio palaikus į Kėdainius ir parveža jau kapsulę su velionio pelenais. Velionio pervežimas iki 100 km atstumu kainuoja 0,80 euro už vieną kilometrą, o už kiekvieną viršytą kilometrą – dar po 0,60 euro. Urnas pelenų laidojimui galima įsigyti pačiame krematoriume arba Palangos laidojimo namuose. Tenka paminėti, jog kam svarbu urnos dizainas – šiandien Palangoje galima rinktis tik iš dviejų siūlomų, kai tuo tarpu karstų rūšių – kur kas daugiau.

Kremavimo eiga
Vienintelio Lietuvoje Kėdainiuose esančio krematoriumo internetinėje svetainėje supažindinama su visa kremavimo apeigų eiga, įkainiais. Kremuotojai Kėdainiuose pastebi, kad dažniausiai renkamasi šarvoti urną, prieš tai krematoriumo patalpose labai trumpai atsisveikinus su velioniu tik patiems artimiausiems žmonėms. Nors labai retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet atsisveikinama su velioniu šarvojant jo kūną ir tik tada vežama kremuoti. Tada urna laidojama iš karto po kremavimo.
Pastaruoju metu, dėstoma Kėdainių krematoriumo internetinėje svetainėje, vis populiarėja atsisveikinimas su velioniu prieš pat karsto transportavimą į kremavimo įrenginį – tai ne vienam siejasi su karsto nuleidimu į duobę laidojant tradiciniu ir daugeliui dar įprastu būdu.
Vis dažniau kremuotojai išgirsta, jog po mirties daugelis norėtų, kad jų pelenai būtų išbarstyti jiems svarbioje vietoje, tačiau šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymas tai draudžia.
Už artimojo palaikų kremavimą tektų pakloti 315 eurų, tačiau su tuo susijusios paslaugos (dokumentų parengimas, kremuotų palaikų valymas, kapsulės užpildymas) kainuos dar papildomus 115 eurų. Į šias sumas neįskaičiuota atsisveikinimo salės nuomos mokestis, kapsulės, urnos kainos.
Norite po mirties būti kremuotas, tačiau abejojate dėl artimųjų tikrojo pasielgimo? Galite pareikšti savo valią, sudarydami trišalę sutartį su krematoriumu ir būsimu laidojančiu asmeniu.

Palangos kolumbariumas vis pilnėja
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ želdinių priežiūros vyriausioji vadybininkė Gražina Kuleševičienė, atsakinga už Palangos kolumbariumo teikiamas paslaugas, teigia, kad kremavimas Palangoje tampa vis populiaresnis. „Vien per šiuos metus užpildyta 13 kolumbariumo nišų. Vienoje jų telpa apie 3-4 urnas. Niša tampa šeimos kapaviete“, – sakė pašnekovė.
Seniau, anot jos, buvo vos vienas kitas per metus, pasirinkęs kremuoti artimojo palaikus. Kremavimo populiarėjimui, anot G. Kuleševičienės, įtakos greičiausiai turėjo atsiradęs Kėdainiuose krematoriumas.
Šiais metais atidarytame Palangos kolumbariume yra 600 vietų. Tačiau pastebėta, kad ne visi urnas su pelenais saugo kolumbariumo nišose – daugelis pelenus su artimojo palaikais linkę užkasti. Šiuo metu kolumbariumo paslaugos, t. y. niša, suteikiama nemokamai. Kaip bus ateityje, G. Kuleševičienė sakė neturinti duomenų.

Bažnyčia nėra prieš kremavimą
Palangos Švenčiausios Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas Marius Venskus pasakojo, jog prieš kremavimą Bažnyčia tikrai nėra prieš ir tai neprieštarauja tikėjimui, juo labiau, kad ir Gavėnios metu, per Pelenų dieną yra sakoma, jog iš dulkės esame, dulke ir virsime, tačiau pats svarbiausias dalykas, jog žmogus iš žemės sukurtas, tad į žemę jis turi ir grįžti: „Tikinčiam žmogui labai svarbu suprasti, kad žemė turi būti amžinojo poilsio vieta“.
Klebonas džiaugiasi, kad įstatymas draudžia barstyti mirusiojo pelenus ir tokiu būdu žmogus gerbiamas kaip sielos ir kūno vienybė.
Tačiau jis pastebi, kad vis dėlto pasitaiko prasilenkimų su įstatymais ir urnos su pelenais saugomos namie ar pelenai išbarstomi. Pastarąją valią, kaip pasakoja klebonas, žmonės išsako manydami, kad neįpareigos artimųjų ir neužkraus naštos tvarkant kapavietę, tačiau, klebonas įsitikinęs, kad po šiais žodžiais slepiasi kur kas skausmingesni dalykai. „Kaip turi būti žmogus nugyvenęs savo gyvenimą, kad bijo savo patiems artimiausiems būti našta. Aš ir pats esu pažadėjęs, kad nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, mirusiojo tikėjimo, apleistos ir daugelį metų nebelankomos kapavietės bendromis bažnyčios ir parapijos jėgomis Palangoje visada bus sutvarkomos“, – sakė klebonas.

Kremavimas – palengvinimas artimiesiems
Klebono manymu, artimojo kremavimo pasirinkimą lemia labai daug dalykų, tačiau bet kokiu atveju dažnai tai yra didžiulis palengvinimas: „Kapinės dažnai nebeturi galimybės plėstis. Žvelgiant į pasaulyje taikomą praktiką, daug kur yra ir karstų kolumbariumai. Palengvinamas ir pats atsisveikinimas: neretai žmogus neturi finansinių galimybių samdyti katafalką, nešikus, šarvojimo sales ir pan., tad kai kurie pabūna ir pasimeldžia namie, po to atsineša urną į bažnyčia, kartu pasimeldžiame ir pagarbiai išlydime žmogų į amžinąjį gyvenimą“.
Paklausus apie urnos laikymą namuose, klebono manymu, vis dėlto derėtų artimąjį išlydėti tinkamai ir jam suteikti tinkamą amžinojo poilsio vietą: „Mirus artimam žmogui atrodo, jog gyvenimas tą minutę sustoja ir parsinešus artimojo palaikus namo, tarsi jį turėsime arčiau savęs. Tačiau iš tiesų gyvenimas tęsiasi ir pamažu pradedame gyventi savo gyvenimą. Neretai amžinojo poilsio iškeliavusio artimojo palaikų, laikomų namie, akivaizdoje ima vykti ne itin pagarbūs dalykai. Tad geriau palaidokime ir nueikime su juo ramybėje ir maldoje pabūti į tam skirtą vietą“.
Simboliai, anot klebono, mūsų gyvenime labai svarbūs. Neretai tenka išgirsti, ypač iš garbesnio amžiaus žmonių, jog sudėtinga atsisveikinti su „dėžute“, kuomet tu nematai pašarvoto velionio. Paklaustas, kokį laidojimo būdą rinktųsi pats klebonas, jis sakė, kad svarbiausia jam būti palaidotam gimtojoje Plungėje. „Esu visiems išsakęs šią savo valią“, – atskleidė pašnekovas.