Amžinojo poilsio atgulė Eduardas Vytautas Skritulskas

Prieš Naujuosius metus, gruodžio 29-ąją, po Šv. Mišių Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje amžinojo poilsio Palangos kapinėse atgulė Eduardas Vytautas Skritulskas.

Turbūt mažai yra palangiškių, nepažinojusių E. Skritulsko – neabejingas šalia esančioms negerovėms, noriai bendraujantis, siekiantis užsibrėžtų tikslų ir nebijantis pasirodyti kitoks, nei dauguma. Toks buvo Eduardas. „Atrodo, esu vertinamas per daug kategoriškai. Su visais kaimynais per daugelį metų nė karto nesusipykome, gerai sugyvenu su visais savo bendradarbiais. Manau, kad ir su ligoniais mano santykiai nuoširdūs“, – vietinėje spaudoje apie save yra kalbėjęs E. Skritulskas.

E. Skritulskas gimė 1932 m. Kaune, baigė Alytaus gimnaziją. 1950 m. įstojęs į tuometinio Leningrado Medicinos institutą, Eduardas buvo vienas iš lietuviškos studentų saviveiklos organizatorių, tačiau jau po dvejų metų areštuotas ir nuteistas 25 metams kalėti. „Man suformavo „tėvynės išdavimą“, „dalyvavimą antitarybinėje organizacijoje“, „antitarybinę agitaciją“, ir teismas, įvykęs 1952 etų lapkričio 15-16 dienomis, nuteisė: 25 metai lagerio ir 5 metai gyvenimo be teisių“, – yra pasakojęs E. Skritulskas.

Tačiau lageriai nepalaužė Eduardo ryžto kovoti už tiesą ir siekti užsibrėžtų tikslų – po Stalino mirties pradėjus masinį bylų peržiūrėjimą, 1957 m. E. Skritulskas grįžo į Lietuvą. Studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete atnaujino 1961 m., o jas baigęs, 1966 m. kaip jaunas specialistas – psichiatras neurologas – pradėjo dirbti Palangos miesto ligoninėje. Nuo 1991 m. iki išėjimo į užtarnautą poilsį 2011 m. balandį, E. Skritulskas dirbo gydytoju psichiatru Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, nuolat tobulinosi, kėlė profesinę kvalifikaciją.   

„Mano asmeniniame gyvenime reikšmingiausiu įvykiu laikyčiau po 5 metų kalėjimo lageryje ir 4 metų bandymų įstoti – medicinos studijų atstatymą. Tai buvo lūžis mano gyvenime. Na, o visuomeniniame gyvenime – Sąjūdžio gimimas, kada viešai pamatėme plevėsuojant trispalves vėliavas“, – spaudai yra pripažinęs E. Skritulskas.

Daugelį metų dirbęs gydytoju psichiatru, Eduardas buvo aktyvus ir visuomeniniame gyvenime – subūrė skaitlingą Palangos vyrų chorą, laimėjusį ne vieną konkursą, paskelbė nemažai publicistinių straipsnių, nebuvo abejingas matomoms negerovėms.

Norėdamas matyti Palangą gražesnę ir patogesnę palangiškiams, E. Skritulskas inicijavo keleto tūkstančių pušaičių pasodinimą gyvenamuosiuose miesto kvartaluose, o atsižvelgdamas į kurorto gyventojų pageidavimus Palangos sveikatos priežiūros centre gauti ir fizioterapijos paslaugas, jis aktyviai ir kryptingai dirbo, kad šiam palangiškių norui būtų lemta išsipildyti.

         Nuo Atgimimo pradžios E. Skritulskas aktyviai dirbo Sąjūdžio veikloje, buvo Palangos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, vėliau – Politinių kalinių ir tremtinių Palangos valdybos narys, taip pat – atkurtos Gydytojų Sąjungos tarybos narys. 

            Vos prieš tris mėnesius, rugsėjo 28-ąją, „Palangos tiltas“ paskelbė laikraščio bendradarbio Gedimino Griškevičiaus straipsnį apie iškilų miesto žmogų, žinomą gydytoją ir visuomenininką Eduardą Skritulską. Pridursime – ir aktyvų mūsų laikraščio autorių, kuris vos ne kiekvieną savaitę, net jau sirgdamas, praverdavo redakcijos duris su naujais rašiniais, keliančiais miesto negeroves, aktualius klausimus, primenančiais visiems apie miesto bičiulius ir, autoriaus nuomone, abejotinos reputacijos asmenis. Ne su visomis mūsų bendradarbio mintimis sutikdavome, bet gerbėme E.Skritulską už tiesų žodį, tvirtą poziciją, meilę Palangai ir, regis, neišsenkamas proto jėgas. Šiandien E. Skritulsko jau nėra tarp mūsų gyvųjų – jam sausio 4-ąją būtų sukakę 84-eri, bet iškilaus miesto gydytojo ir visuomenininko atmintis liks gyva miestelėnų prisiminimuose, „Palangos tilto“ puslapiuose, darbuose...
Šiandien dar kartą dalijamės su visais prieš tris mėnesius paskelbto apie E. Skritulską straipsnio „Psichiatras, publicistas, visuomenininkas Eduardas Skritulskas pasakė daug teisybės“ mintimis.
...Blogai, kai žmogus būna tik abejingas gyvenamosios aplinkos viešojo gyvenimo stebėtojas, „vampyriškas“ vartotojas ir nieko naudingo bendruomenės labui nedaro, kad gyvenimas slystų į gerąją pusę, gausėtų teigiamų pokyčių. Liūdna, kai pažangesnių idėjų skleidėjai mūsuose apšaukiami išsišokėliais, jie pasmerkiami, jų nuomonės ignoruojamos ir taip prarandama galimybė bendruomenės nariams gyvai tartis tarpusavyje, diskutuoti šviesesnės, teisingesnės ateities labui. Taip yra, abejingumo daug ne tik Palangoje, tačiau ir bet kurioje Lietuvos rajono seniūnijoje. Dažnas moka piktintis. Tik! Retas tautietis teatsako į klausimą „o ką aš padariau, kad visų mūsų gyvenimas pagerėtų?“ Tai nėra lengva. Tam reikia drąsos, didelio pasišventimo, valios, strateginių tikslų, ilgamečių įžvalgų. Tam reikia kantriai dirbti, dirbti, dirbti net viršvalandžius, nemąstant, kas ir kiek sumokės..
... per daugiau nei 30 metų Palangos gyvenimo teatro scenoje sutikau, pažinau palangiškių – tiesiogine prasme kovotojų be kabučių, turtingų sava nuomone (kad ir ginčytina!), tvirtu stuburu, savą darbą tęsiančių, nors kai kas ir atkakliai sako: „Prieš vėją nepapūsi“.
Toks yra E.Skritulskas. Tarsi naujasis Šliūpas. Gydytojas, nerealiai drąsus publicistas, nuomones įvairiausiais Palangos bendruomenės viešojo gyvenimo klausimais išsakantis be užuolankų, tiesiai šviesiai ne tik vietos valdžios atstovams čia buvusios imperijos vykdomojo komiteto sutręšusiame pastate, bet ir peticijomis gal kiekvienam Lietuvos valstybės Premjerui, gal kiekvienam (!) visose kadencijose buvusiam ministrui (-ei), o jeigu Palangos „reikalai nejuda į priekį“, bet Eduardas mano, kad „privalo judėti, padėtis privalo taisytis“, tai E. Skritulskui „supliekti“ tiesmuką peticiją Prezidento (-ės) institucijai irgi yra tas pats, kaip rytą su nauja diena pasveikinti malonią ir gyvakalbę kaimynę ponią Dievinienę Ganyklų gatvėje...
...Jis– mūsų Palangos žmonių gydytojas, dažnai gynėjas, nebuvo ir nėra abejingas. Galima momentiškai pyktelėti, bet supykti neturime teisės. Nes Palangos „raudonpelkėje“ E. Skritulskas įnešė dešimtis naujų, gaivių, lietuviškai laisvų nuo „sisteminės tvarkos“ iniciatyvų, iš kurių ne viena smėlynų priejūriuose įsigavo tvirčiau už ekologišką kadagį...
Bet Eduardas – drąsus žmogus. Jis rašė, rašė, rašė, rašo, o kas skaito, galvoja – suprato, kad ne viskas yra kvaila tai, kas parašyta, o ir teisybė slepiasi ne vien tik „pinigų kalneliuose“.
E. Skritulskas daug rašė jau studijų metais. Štai dar viena aktyviojo palangiškio, neetatinio korespondento studentiškų dienų publikacija „Tarybinio studento“ laikraštyje, labai gyvai papildanti šio visuomeniškai visad aktyvaus vyro rašytinį portretą (spausdiname netrumpinę)

„Bendrabutyje gyvena studentas"

Su „Tarybinio studento“ skaitytojais daugelis mūsų bendrabučio gyventojų galėtų ginčytis: Gorbulskio „Vilniaus stogai“ išties įkyrus dalykas, ir ypač, jei kiekvieną rytą taip uoliai klykiančiu fortissime kiekviename aukšte koncertuoja mūsų trimitininkas, apimtas nuolatinės baimės, kad kartais kas nors neišgirs. Po kelių minučių į kiekvieną kambarį pradeda kyščioti galvos: visiems be galo rūpi, kaip mes miegojome, ar kartais kuris nenugulėjo šono, ką sapnavo ir pan. Prie įėjimo išsijuosęs dirba budintysis: kam laikraštį išduoda, kam raktą pakabina. Šiemet pagerėjo laikraščių pristatymas, užtat laiškų lentynėlėn veltui žvelgi, eidamas į paskaitas: šiemet jie kažkodėl pristatomi tuomet, kai studentai jau būna paskaitose.
Labai gerai, kad bufetas pakeitė darbo valandas. Dabar papusryčiauti gali ne tik tie, kurie neturi noro eiti į rytmetinę paskaitą.
Po paskaitų daugelis mūsų studentų tampa virėjais – saviruoša mūsų bendrabutyje labai populiari. Deja, virtuvėse nėra taburečių. Sanitarinė taryba, draudžianti virtuvėje laikyti nereikalingus baldus, turėtų pagalvoti, kad kovojant už švarą kartais svarbu sudaryti patogumus.
Gerėja mūsų aplinka, buitis. Pernai bendrabutyje atliktas remontas. Tiesa, jo pėdsakų dabar vis mažiau galima pastebėti (jo kokybė buvo negirtina), tačiau daugelis kambarių yra jaukūs, tvarkingi. 16, 7, 28a ir kiti kambariai „specializuojasi” žuvivaisoje – šiuos kambarius puošia dideli akvariumai su žuvelėmis. Jų patogumui čia ir augmenija, ir moksliškai pagrįsta dietinė mityba. Konsultacijas apie kanarėlių laikymą galima gauti 18 kamb. Kanarėlės linksmai čiauška žiūrėdamos televiziją. Beje, televizijos mėgėjos – ne vien kanarėlės. II aukšto koridoriuje prie melsvo ekrano dažnai galima pamatyti būrį sporto ir koncertų mylėtojų.
O mūsų buitinis kampelis darosi vis draugiškesnis – su įvairiausiomis buitinėmis bėdomis vyksta pasigydyti ir batai, ir drabužiai, ir kt. Tai lyg antrasis medpunktas. Labai gaila, kad neturime savo skaityklos. Apie jos svarbą netenka kalbėti.
Sparčiai artėja pavasaris, tuoj atšils, ir daugumą mūsų gyventojų suvilios grynas oras. Mes ir vėl išeisime į pavasario talką tvarkyti savo gyvenvietės aplinką, sodinti naujų želdinių. Bendrabučio taryba planuoja dar gražiau papuošti bendrabučio vidų – gėlės koridoriuose, galbūt kokie nors kuklūs interjerai. Bendrabutis bus dar gražesnis ir jaukesnis.
EduardasSkritulskas,
VI kurso medikas“

Žodžių iš dainos neišmesi. Spausdinta lieka ilgam. Dėmesio vertos ir vėliau, jau Palangoje, E. Skritulsko surašytos mintys, faktai, kurių nenuginčytų joks prokuroras...

„Palangai esu šiek tiek ir gero padaręs. 1981-11-26 iš tanklaivio išsiliejus mazutui nuėjęs į pliažą pasibaisėjau: eilė sunkiasvorių „Kamazų“ laukė, kol krautuvas juos pakraus. Jokių gamtosaugininkų priežiūros. O „Tiesoje“ džiūgaujantys pranešimai, kad tiek tai tūkstančių kūb. metrų tą dieną išvežama. Parašiau susirūpinimą „Tiesai“. Nuo tada pradėta galvoti ir apie smėlį. Artėjant sezonui medikams paskyrė rinkti į krūveles mazuto likučius buvusiame moterų pliaže (prie tilto). Kolegas raginau tausoti smėlį. Mūsų krūvelės buvo nedidelės. Laimei, valdžiai pritrūko transporto ir kai užkaitino saulė, smėlio ir saulės veikiamas mazutas suiro. Kunigiškėse iš viso buvo nespėta pliažo išvalyti, apsivalė pats (alkanas pliažo smėlis po metų sunaikina poilsiautojų pakastas maisto ir kt. atliekas).
Per gal 10 metų iš miško vežiau su savo mašina pušeles ir šiek tiek eglaičių. Pasodinau gal 1000 apsauginėje zonoje prie sodų, savo kvartale, prie poliklinikos. Vykstant statyboms dauguma buvo sunaikinta. Liko gal 200 jau suaugusių medžių.
1981 m. prie ligoninės suorganizavau vieną iš stambiausių Lietuvoje vyrų chorą, kuris tapo pirmuoju Lietuvoje atsikūrusiu šaulių choru. Apžiūrose choras ne kartą pelnė pirmas vietas.
SAM įvykdė nevykusią reformą ir iškėlė siaurus specialistus į užmiestį, už 4 km esančią ligoninę drauge su fizioterapiniu kab. Surinkęs 15 039 parašus priverčiau valdžią atidaryti fizioterapinį kabinetą miesto centre poliklinikoje. Deja, dėl politinių ambicijų rinkimus laimėję „zuokininkai“ jį uždarė ir gyventojai vėl patiria didelius nepatogumus. E. Skritulskas“.

Archyve yra ir tokia padėkos fotokopija:

„Gerb. Eduardai Vytautai Skritulskai,

Medicinos darbuotojų dienos proga dėkoju už ilgametį ir gerą darbą, linkiu stiprios sveikatos ir ištvermės.
Palangos miesto savivaldybės meras Pranas Žeimys
2005 m. balandžio 27 d.“

Eduardas nebūtų Eduardas. Savo ranka prirašė: „Ši padėka buvo įteikta būtent per fizioterapinio kabineto iškilmingą atidarymą, dalyvaujant miesto valdžiai“.
„Kaip sakoma, faktai kalba už save. Tegul kiekvienas visuomenės labui padaro gerų darbų tiek, kiek neabejingasis sąjūdietis E. Skritulskas. Toks jis – iš jaunystės“, – prieš tris mėnesius apie sunkiai pasiligojusį E.Skritulską rašė G. Griškevičius.

Redakcija