Akis badantys vaizdai arba kova už lietuviškus užrašus

Reprezentatyvi J.Basanavičiaus gatvė svečius vis dar pasitinka akis badančiais vaizdais. Jau pačioje Palangos simboliu tapusios gatvės pradžioje išnyra ne itin lietuviškai skambantys užrašai. Tiesa, visoje Palangoje dviprasmiškų užrašų nėra daug.

Nukonkuravo čeburekus

Ant 6-uoju numeriu pažymėto namo J.Basanavičiaus gatvėje kabo „Kebabų namų“ reklama. Lietuvoje turkiškos kilmės, bet gerokai kitaip gaminamas patiekalas prieš keletą metų tapo itin populiarus, toks yra iki šiol. Dabar net mažiausi miesteliai turi po „kebabinę“, miestuose tokį maistą siūlančių „taškų“ taip pat nemažai. Nors tikrą turkišką kebabą valgiusieji teigia, jog lietuviai gamina tik šiek tiek į tikrąjį kebabą panašų gaminį, pastarieji mikliai stumia čeburekus į šoną ir karaliauja tarp greitų užkandžių.

Apie patį kebabą

Kebabas („kebap“) – tai yra ant ugnies ar žarijų paruošta mėsa ar daržovės (daržovės irgi gali būti „kebap“, tačiau daug dažniau tai kepta jautiena ar aviena, vištiena). Kebabo istorija siekia gilius Čingishano laikus, kai gyvulį nudobusi kariauna jį išdarinėdavo, o paruoštą mažesniais ar didesniais gabalėliais supjaustytą mėsą suverdavę ant kalavijų ir kepdavę ant ugnies – nuolatos sukant mėsą, kad ji tolygiai apskrustų. Apipjausčius apskrudusią mėsą, ji vėl keliaudavo ant ugnies. Kebabo istorija mena, jog patiekalas būdingas Vidurio Azijos šalims, daliai Afrikos šalių, kai kurioms Viduržemio jūros šalims. Turkija viena iš tų šalių, kurioje kebabai – vienas populiariausių patiekalų. Būtent Turkija ir ištobulino kebabų receptus, o jų yra iš tiesų labai daug (skiriasi mėsos kepimo būdas, mėsos apdorojimas, priedai ir prieskoniai, netgi išvaizda).

„Sulietuvino“ patiekalą

Supaprastinę istorišką patiekalą, lietuviai siūlo paragauti mėsos gabaliukų duonoje, pitoje (duonos gaminys – paplotėlis), lavaše (taip pat paplotėlio principu kepamas duonos gaminys). Tačiau it meistrai dėdami mėsą į paprasčiausią batoną taip pat vadina jį kebabu. Kartu į batoną keliauja ir daržovės (tikruosiuose kebabuose niekada nebūna kopūstų ar kiniškų salotų), majonezas (tikrame kebabe jis taip pat nenaudojamas – naudojami įvairūs natūralūs padažai). Pasisavinę kebabo receptūrą ir pritaikę lietuviškiems poreikiams, lietuvių verslininkai nesidrovi tuo ir pasipuikuoti.

Užrašus pastebi praeiviai

Būtent minėtų „Kebabų namų“ iškaboje skelbiama, jog čia jums pasiūlys kebabą pitoje, lavaše ir... „bulkoje“! Bendrinėje kalboje jau seniai nevartojamas žodis „bulka“, vis dėlto nemarus, jei keliauja net į reklamines iškabas. Tokį žodį vertėtų keisti į lietuviškus žodžius – bandelė, banda, šviesi duona. Akis badantį užrašą su kuo tikriausiu barbarizmu, svetimybe vadinamu žodžiu pastebi daugelis. „Man keista, jog niekas „iš viršaus“ to nemato. Kaip Lietuvos vasaros sostine vadinama Palanga leidžia lietuvių kalbos neišmanėliams kabinti tokius užrašus? Absurdas“, - su „Palangos tiltu“ pastebėjimais dalijosi vilnietė pedagogė Rasa Šmitaitienė. Moteris sako pamenanti, kad tas užrašas kabo bent jau metus. „Nepamenu anksčiau, tačiau pernai jis jau buvo. Keista, jog nei tokios reklamos užsakovai, nei gamintojai, nei savivaldybė per tiek laiko nieko nepadarė – juk tokie užrašai darko visos Palangos įvaizdį – esą čia beraščių kraštas“, - piktinosi moteris.

Tarmybės – tik šnekamojoje kalboje

Dar vienas „lietuvių kalbos žinovų“ pavyzdys pasitinka netoliese. „Šviežūs ledai“, - užrašas ant kioskelio spindi jau iš tolo. Valstybinės kalbos komisijos duomenimis, šnekamojoje kalboje, tarmybėse tokį žodį galima atrasti – esą „šviežūs“ sako ir patys žemaičiai. Tačiau specialistai pažymi, jog bendrinėje kalboje vartojamas būdvardis šviežias, šviežia, o ne „šviežus“, švieži (moteriška giminė). Todėl tik: šviežia mėsa, šviežias sūris, šviežios bulvės, švieži agurkai ir, aišku, švieži ledai.

Greitai pasitaiso

Palangos miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė sakė žinanti apie šias klaidas. „Dėl to užrašo „šviežūs ledai“ jau ne kartą kalbėta, perspėta, tačiau niekas nesiima veiksmų. Kitą savaitę vėl kreipsiuos. O dėl „bulkos“ – mano žiniomis, pernai jo dar nebuvo. Kitą savaitę kalbėsiuos ir dėl šios iškabos“, - tikino V.Milončiūtė, dar kartą patvirtinusi, jog tiek „šviežūs“, tiek „bulka“ – nevartotini žodžiai. Anot specialistės, Palangoje tokių akivaizdžių klaidų pasitaiko ne daug ir ne itin dažnai, tačiau visi geranoriškai ir greitai ištaiso klaidas, kartoti ar perspėti po kelis kartus neprireikia. Kalbos tvarkytoja sakė, jog tik su užrašu „šviežūs ledai“ kovojama ilgai.