Abiturientams planuojami įvesti brandos darbai palangiškių negąsdina

Nuo 2015-2016 mokslo metų planuojama mokiniams įvesti brandos darbą, kuris turėtų mokyklinio egzamino statusą. Tokia idėja jau buvo kilusi 2008-aisiais, tačiau tyliai „nugeso“. Tuo tarpu Palangos senojoje gimnazijoje panašius darbus moksleiviai atlieka nuo 1999-ųjų – tiesa, ne abiturientai, o trečiosios gimnazijos klasės mokiniai. Tad šios ugdymo įstaigos galimi pokyčiai ne tik kad negąsdina – juose įžvelgiama pliusų.

Rinktųsi pagal pomėgius

Nuo 2015-2016 mokslo metų planuojama mokiniams įvesti brandos darbą. Tai būtų ilgalaikis vidurinę baigiančio mokinio darbas, kurį jis galės atlikti pasirinkdamas tiriamąją, menų ar technologijų kryptį ar dalyką.

Numatoma, kad brandos darbas turės mokyklinio brandos egzamino statusą ir bus laisvai pasirenkamas.

Teigiama, kad vienas iš svarbiausių brandos darbo privalumų būtų tas, kad mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus, gebėjimus. Konsultuodamasis su mokytoju, kuris vadovaus jo brandos darbo rengimui, mokinys pats formuluotų brandos darbo temą, planuotų savo veiklą, prisiimtų atsakomybę už savo mokymąsi.

Vertintų komisija

Projekte numatoma, kad brandos darbo aprašo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 2 tūkst. žodžių, išskyrus tiriamuosius brandos darbus, kuriuose literatūros analizė yra rezultato dalis. Tiriamųjų brandos darbų aprašo apimtis nereglamentuojama.

Mokinio brandos darbą po pristatymo vertintų jo darbo vadovas ir vertinimo komisija.

Beje, idėja nenauja – ji buvo kilusi 2008 metais, kai rengtas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planas.

Pastaruoju metu Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta diskusijos dėl šio projekto: aptariami mokytojų, mokinių organizacijų, aukštųjų mokyklų, tėvų pateikti siūlymai, pasirengimo įvesti brandos darbą klausimai.

Palangai – ne naujovė

Ar Švietimo ministerijos planuojami įvesti brandos darbai netaps papildomu išbandymu abiturientams, teiraujamės Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymo reikalams Zinaidos Bružienės.

„Mūsų gimnazijoje beveik tokie pat – jei ne dar aukštesnio lygio, nei planuoja ministerija, – darbai atliekami nuo 1999-ųjų metų, kai mokykla gavo gimnazijos statusą, – sakė Z. Bružienė. – Metinius darbus iš pradžių rengdavo pirmosios ir trečiosios klasės gimnazistai, vėliau mažesniuosius nusprendėme „palepinti“, tad dabar tik vyresnieji rašo metinius projektinius darbus, kurių vertinimo pažymys įrašomas į brandos atestatą“.

Šiemet trečiokai savo metinius projektinius darbus gynė pirmąją birželio savaitę. Gimnazistai rinkosi lietuvių, anglų kalbų, matematikos, socialinių bei gamtos mokslų, taip pat menų bei kūno kultūros temas.     

Atliks gerai

Kaip sakė Z. Bružienė, moksleiviai renkasi juos labiausiai dominančias sritis bei temas, jų pasirinktiems darbams vadovauja mokytojai. Patys projektai būna patys įvairiausi – iki rimtų mokslinių tiriamųjų darbų, skinančių laurus tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų – iki pat Pietų Afrikos Respublikos. O, pavyzdžiui, gimnazisčių darbu „Rąžės upelio žiočių užterštumas“, kai moksleivės visus metus stebėjo upelį, imdavo mėginius, tirdavo juos gimnazijos laboratorijoje ir pateikė stebėjimų duomenis bei išvadas, džiaugiasi bei naudojasi universitetai.

„Man ši idėja tikrai priimtina. Nes žinau, kad ir moksleiviai, ir mokytojai tikrai sugebės brandos darbus atlikti, ir atlikti gerai“, – įsitikinusi direktoriaus pavaduotoja.

Mato pliusus

„Esu įsitikinusi, kad brandos darbai, jeigu jie bus įvesti, moksleiviams suteiks daugiau galimybių bei duos naudos“, – tęsė Z. Bružienė.

Kaip pajuokavo direktoriaus pavaduotoja, reiktų būti visišku tinginiu, kad per metus laiko mokytojui vadovaujant negalėtum atlikti darbo paties pasirinkta ir pačiam įdomia tema. O patirtis ir žinios, gautos atliekant tokį darbą, daug vertingesnės, negu „iškalti“ atsakymai į egzaminų klausimus.

Dar vienas pliusas – daugiau moksleivių galės siekti vidurinio išsilavinimo: išlaikę privalomą lietuvių kalbos egzaminą ir apsigynę brandos darbą, prilygintą mokykliniam egzaminui, ir mažiau gabūs mokslams mokiniai galės gauti brandos atestatus.

Komentuoti negali

„Kol kas negaliu nieko komentuoti, – paklausta, ar pritaria Švietimo ir mokslo ministerijos planams dėl brandos darbų, sakė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Nijolė Vargonienė. – Kol kas tai – net ne projektas, tik planai, o toli gražu ne visi planai būna įgyvendinami“.

Pasak N. Vargonienės, visų pirma reiktų gerai išsianalizuoti patį projektą – kai jis jau bus, – įvertinti, kaip ketinama idėją įgyvendinti, ir tik tada būtų galima išsakyti nuomonę apie galbūt būsimą abiturientų brandos darbą.