Buvęs Palangos miesto vyriausiasis architektas Leonas Mardosas švenčia 90-etį

Leonas Laimutis Mardosas savo gyvenimo 90 – ąjį gimtadienį atšventė nuoširdžiame Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo kolektyve. Visi turėjo progą pasidžiaugti jo nepaprastai turtinga gražių prisiminimų kraite. Prieš tapdamas Palangos miesto vyriausiuoju architektu L. Mardosas jau buvo praėjęs ilgą ir gana sudėtingą profesinės veiklos kelią visur palikdamas gilių ir ryškių savo kūrybinių pasiekimų pėdsaką.

1958 metais Lietuvos dailės instituto vadovybė Leonui įteikė ne eilinį architekto diplomą, o su pagyrimu. Tais pačiais metais kaip architektas pradeda savo veiklą Miestų statybos projektavimo institute, vėliau Pramoninės statybos projektavimo institute paskirtas skyriaus vyr. architektu, nuo 1972 iki 1977 metų Komunalinio ūkio projektavimo instituto skyriaus vyriausiuoju architektu, o nuo 1977 – ųjų visą 11 metų Palangos miesto vyriausiuoju architektu.
Dar prieš pradedant mokytis Lietuvos dailės institute keletą metų jam teko padirbėti mokytoju, todėl nenuostabu, kad vėliau buvo jo suprojektuotos ir pastatytos puikios vidurinės mokyklos Elektrėnuose, Kaune, Druskininkuose, Klaipėdoje, Vilniuje. 1971 metais už šiuos darbus tuometinės sąjunginės vyriausybės iniciatyva autoriui buvo paskirta premija. Pagal jo projektus 1975 m. pastatyta Turizmo bazė Švenčionių rajone, 1979 m. Kelmės kultūros namai, 1982 m. Lietuvos atstovybės patalpos su viešbučiu Maskvoje. Šį objektą projektavo bendradarbiaudamas su architektu J. Šipaliu.

Palangos kurorto įvaizdyje L. Mardosas paliko gana gilų savo veiklos pėdsaką. Pirmiausia šis žmogus suprato kurorto kraštovaizdžio svarbą, o savo laiku šią idėją buvo pradėję įgyvendinti jo pirmtakai Alfredas Paulauskas ir Albinas Čepys. Apie šių specialistų užmojus ir kasdieninius darbus L. Mardosas ir dabar kalba itin pagarbiai. Juolab tęsdamas jų sumanymus ėmėsi iniciatyvos, kad Vytauto gatvėje būtų įkurtas skulptūrų parkas, atskleidžiantis gamtos ir žmogaus kūrybinių galių vienovę. Visada didžiuojasi tuo, kad jam pavyko išsaugoti Palangos daug nuostabių pušelių ir netgi atskirus pajūrio miško ruožus. Be to, jo iniciatyva buvo plečiami ir kryptingai formuojami nauji želdynai, išsaugotos unikalių medžių grupės.

Visa tai akivaizdžiai matyti buvusių „Tulpės“ ir „Rugelio“ poilsio namų projektavime bei statyboje, o ypač naujų iniciatyvų palaikyme ir skatinime kiek tai susiję su miesto želdinių plėtote. Jam pelnytai buvo suteikta Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Zavišos fondo nominacija „už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“, o 2013 metais L. Mardosas apdovanotas Auksiniu architektūros riterio ordinu „Už viso gyvenimo nuopelnus“.
Palanga pasipuošė L. Mardoso projektuotu gyvenamuoju namu ir kavine „Monika“ J. Basanavičiaus gatvėje, parduotuvė su viešbučiu „Du broliai“ Vytauto gatvėje. Kartu su kitais paruoštas Palangos bendrasis planas, parengtas Palangos centro suplanavimo projektas. Kretingos rajone pagal jo projektus pastatyti vyskupo Motiejaus Valančiaus senelių globos namai ir Kūlupėnų bažnyčia.

Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo nariai ir svečiai (atvyko Vitalijus Litvaitis, Vytautas Juškus su žmona) visi savo pasisakymuose nuoširdžiai linkėjo Jubiliatui ilgų gyvenimo metų, sveikatos, optimizmo ir vis dar neblėstančios kūrybinės energijos.

Donatas Žuolys
Palangos Kraštovaizdžio bičiulių klubo narys