Buvęs Palangos miesto vyriausiasis architektas: „Kurhauzo laukia rimtos bėdos“

„Šito Palangos Kurhauzo atstatymo etapo pabaigtuvių laukia rimtos bėdos,“ – sakė žinomas kurorto architektas Edmundas Benetis, užėjęs į „Palangos tiltą“ pasidalinti savo nuogąstavimais.
„Aš jau sakiau merui Šarūnui Vaitkui į akis, kad Kurhauzo medinės dalies išplanavimas yra netinkamas. Aiškiai kalbant, Palanga lipa ant to paties grėblio, ant kurio ji pasimovė projektuodama Koncertų salę. Kaip ir Koncertų salėje, taip ir medinėje Kurhauzo dalyje visiškai nėra numatyta dalis vestibiuliui,“– sakė E. Benetis. Anot jo, numatytiems 256 žiūrovų dėl to teks minti vieni kitiems ant kulnų. „Trūksta apie 400 kvadratinių metrų,“ – sakė E. Benetis.
Medinės Kurhauzo dalies atstatymo projektą parengusi Klaipėdos įmonė „Klaipėdos projektas“ atmetė jo didžiąją daugumą pasiūlymų kaip nepagrįstus.
„Pastatas yra kultūros paveldo vertybė ir keisti pastato plotą ir tūrį nėra galimybės,“ – raštiškuose atsakymuose sako projektuotojų grupės vadovas Juozapas Tilvikas.
1993-2001 metais vyriausiuoju miesto architektu dirbęs E. Benetis redakcijoje apgailestavo, kad į viešą pateiktų projektinių pasiūlymų svarstymą rugpjūčio 30 dieną atėjo tik jis vienas.
„Man labai keista, kad Palangos visuomenei nėra įdomu, kaip atrodys visas Kurhauzo kompleksas,“ – stebėjosi architektas.
Pavyzdžiui, E. Benetis siūlo padidinti parkavimo vietų skaičių prie Kurhauzo, tačiau Klaipėdos projektuotojai atmetė jį.
„Pagal sklypo specialųjį planą numatyti nerengti parkavimo vietų. Tam būtų reikalinga keisti specialųjį planą. Šio projekto apimtyje tai nenumatyta,“ – sako „Klaipėdos projekto“ atsakymas.
E. Benetis taip pat siūlė nedaryti įėjimo į artistų patalpas iš Jono Basanavičiaus gatvės.
Gavo atsakymą, kad toks įėjimas yra projektuojamas ne tik kaip įėjimas į artistų patalpas, bet ir kaip savarankiškas nepriklausomas patekimas (kalba netaisyta – L. J.) į antrame aukšte esančias repeticijų sales.
„Jis taip pat tarnaus kaip antras evakuacinis išėjimas iš esamo restauruoti mūrinio Kurhauzo mansardinio aukšto patalpų – iš laiptinės turi būti tiesioginis išėjimas į lauką,“ – atsakė „Klaipėdos projekto“ specialistai.
E. Benetis, be kita ko, siūlo atkurti istorinį pagrindinį įėjimą iš pietų ant grafų Tiškevičių ašies. Tačiau ir šis pasiūlymas nesulaukė projektuotojų pritarimo.
Buvęs vyriausiasis Palangos miesto architektas net siūlo kitaip išdėstyti ir komponuoti skulptūras grafų Tiškevičių alėjoje. „Ypač grafo Felikso Tiškevičiaus,“ – pabrėžė jis.
Tačiau ir šis jo pasiūlymas buvo atmestas.
„Skulptūrų pastatymo vieta yra už šiuo projektu tvarkomos teritorijos ribų. Jūsų pasiūlymą perdavėme statytojui,“ – sako projektuotojo atsakymas.
E. Benetis siūlė nedaryti atskirų įėjimų į medinį Kurhauzą neįgaliesiems iš vakarų bei iš šiaurės. Anot jo, neįgaliųjų įėjimas turi būti iš rytų, tai yra prie pagrindinio įėjimo.
Toks pasiūlymas taip pat neįtikino medinės Kurhauzo dalies atstatymo projektą parengusios projektuotojų grupės.
„Įrengti neįgaliesiems įėjimą į medinį Kurhauzą prie mūrinės pastato dalies yra suderintas su aplinkos pritaikymo žmonėms su negalia asociacijos atstovu D. Kaubriu,“ – rašo atsakydamas J. Tilvikas.
E. Benetis taip siūlo nedaryti amfiteatrinių patalpų penkių eilių žiūrovų salei su 100 kėdžių ir 6 metrų salės gyliui, tačiau J. Tilvikas nesutiko: „Amfiteatras suteikia galimybę apžvelgti visą scenos gylį. Dėl to yra patogesnis žiūrovui – ir suaugusiam, ir vaikui.“
Vis tik į vieną E. Benečio pasiūlymą – turėti mediniam Kurhauzui ryšį su J. Basanavičiaus gatve – buvo atsižvelgta. Projektuotojai žada nutiesti takus, jungiančius J. Basanavičiaus gatvę su Kurhauzu.
Dalinai buvo atsižvelgta ir į E. Benečio pasiūlymą įrengti mediniame Kurhauze bufetą-kavinę.
„Kavinės patalpų nebus, tačiau šalia renginių salės bus numatyta galimybė parengti furšeto tipo stalą – patiekalai bus užsakomi ir atvežami čia paruošti,“ – sako J. Tilviko atsakymas.