Žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ – finišas pasiektas ir su suplyšusiu batu

Palangos tiltas, 2023-01-18
Peržiūrėta
1766
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Prano Vilkausko nuotr.
Prano Vilkausko nuotr.

1919 m. birželio 28 d. Antantės valstybės Versalio taikos sutartimi atskyrė Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos. Kraštą administravo prancūzai. Lietuva buvo prieš Prancūzijos valdymą, ji norėjo Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos krašto likimas buvo svarbus Lietuvos žmonėms. Lietuvos politikai suvokė Klaipėdos uosto svarbą Lietuvos valstybės ekonomikai. Praradusi viltį, kad Klaipėdos kraštas bus perduotas Lietuvai diplomatiniu keliu, Lietuvos vyriausybė nusprendė slaptai improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 m. gruodžio mėnesį sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Sukilimą organizuoti pavesta Šaulių sąjungai ir jos vadovui Vincui Krėvei. Sukilimo vadu paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas. Užimti Klaipėdos kraštą turėjo Kaune suformuota Ypatingos paskirties rinktinė.

Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. Nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Suvereniteto teisės Klaipėdos krašte peduotos Lietuvos Respublikai. Klaipėdos krašto sukilimas vertinamas kaip vienas drąsiausių Lietuvos Respublikos žingsnių.

Klaipėdos sukilimui atminti tapo tradicija kasmet rengti naktinius žygius, pavaikščioti sukilėlių takais. Tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ šiais metais buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Dalyviai buvo kviečiami įveikti 25 km atstumą iš Kretingos į Klaipėdą. Žygio pradžia – sausio 13 d., 21 val. iš Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos. Pabaiga – sausio 14 d. 6 val. ryte Klaipėdos valstybinės kolegijos pastate. Kiekvienas žygeivis gavo žemėlapį, kuriame buvo pažymėta kelionės trasa. Tai buvo pagrindinis žygeivių vedlys. Oras nebuvo palankus dalyviams – lynojo.

Žygyje dalyvavo palangiškiai jaunieji šauliai. Jiems vadovavo jaunųjų šaulių būrio vadė Greta Ylevičiūtė. Žygio trasoje buvo trys kontrolės punktai, kuriuose reikėjo atsižymėti savo dalyvio kortelę. Čia degė laužai, galima buvo sušilti, išgerti arbatos ar pasistiprinti kareiviška koše. Antrajame kontrolės poste, kuris buvo Klaipėdos rajone, Pipirų kaime, žygeivius registravo ir aptarnavo Palangos šaulių antras būrys. Šio būrio šauliams vadovavo Pranas Vilkauskas.

Į žygį Kretingoje užsiregistravo 3 302 dalyviai, Klaipėdoje tikslą pasiekė 3245 dalyviai. 57 žygeiviai trasos nebaigė. Vyriausiam dalyviui buvo 82 metai, o jauniausiems – 5 ir 7 metai. Ėjikai atvyko iš visos Lietuvos – šauliai, kariškiai, studentai, moksleiviai, pavieniai asmenys ir grupės. Žygio trasoje dirbo šauliai, vadovaujami šaulio kapitono Gintauto Drabulio. 

Sėkmingai įveikę visą kelią, turintys visų punktų registraciją, žygeiviai gavo diplomus, kas norėjo, įsigijo atminimo medalius.

Aš išlydėjau į žygį Palangos jaunuosius šaulius Kretingoje, taip pat apsilankiau antrajame registracijos poste Pipirų kaime (14,2 km nuo Kretingos), palaikiau saviškius. Sutikau ir palangiškį mokytoją Egidijų Šalkauskį, kuris šiuose tradiciniuose žygiuose dalyvauja daug metų.

Šis gerai organizuotas renginys – įsimintina istorijos, patriotiškumo pamoka jaunimui ir pagarba bei padėka žmonėms, kurie prieš šimtą metų grąžino mums Klaipėdos kraštą.

 

Palangos generolo J. Žemaičio jūros šaulių 

306 kuopos vadas Adolfas Sendrauskas

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Daugiau nei 700 Palangos mylėtojų saulėtą pirmadienio vidurdienį pėsčiomis, dviračiais, riedučiais ir paspirtukais iškeliavo iš Palangos į Šventąją.


Žygis buvo skirtas karo lakūnui, vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto nariui Steponui Dariui atminti. Maršrutu Priekulė – Klaipėda buvo keliaujama sausio mėnesio 19 -20 dienomis.


1919 m. birželio 28 d. Antantės valstybės Versalio taikos sutartimi atskyrė Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos.


Lietuvoje apie 1 350 vaikų laukia globėjų. Daugiausia – tai vyresni nei 10 metų vaikai. 


Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 procentus. Sparčiausiai gyventojus vakcinuoja mažosios savivaldybės: Neringa ir Birštonas, kur viena arba dviem vakcinos dozėmis jau paskiepyta 48,3 proc. ir 40,6 proc. gyventojų. 30 proc. paskiepytų...


Balandžio 5 dieną kviečiame į žygį „Gintaro kelias“ Palanga – Šventoji.


Penktadienį, spalio 30 d., 15 val., prie Palangos tilto, finišuos pirmąkart vykstantis atliekų rinkimo ir rūšiavimo žygis „Už švarią Lietuvą!“. Žygio iniciatoriaus Giedriaus Bučo vadovaujami žygeiviai kviečia žiniasklaidą į susitikimą prie Palangos tilto, kur bus galima iš pirmų lūpų sužinoti žygio detales, pamatyti, kaip atliekama šiukšlių...


Šį savaitgalį lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ organizuojamas „Ačiū“ turas finišuoja Palangoje, davęs pažadą keliones po Lietuvą tęsti ir ateinančiais metais. Penktadienį Palangoje „Ačiū“ šventė prasidėjo nuo padėkų vietos tiekėjams, pirkėjams ir darbuotojams.


Žygis, skirtas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos paminėti, o šiemet ir Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui, organizuojamas kasmet, jau 18 metus, ir kaskart į jį leidžiamasi iš skirtingų vietų. Šįkart išžygiuota iš Kretingos.


Spalio 28 d. mūsų mokyklos mokiniai Tadas Valiukas, Tadas Jarulis (10 kl), Mantas Gaučius (8 kl.) ir Lukas Jarulis (7 kl.) drauge su Palangos V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių komanda, vykdydami bendrą projektą „Mes iš pajūrio“, dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Kardo rinktinės partizanų takais“ maršrutu Salantai – Grūšlaukė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius