Žolinės Palangoje: spūstys prieigose, smarvė pliaže ir sovietiniai simboliai

Palangos tiltas, 2024-08-16
Peržiūrėta
946
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žolinės šventė Palangoje. FOTO: MINDAUGAS MILINIS | „DELFI“
Žolinės šventė Palangoje. FOTO: MINDAUGAS MILINIS | „DELFI“

Palanga braška per siūles – atrodo, kad švęsti Žolinės ir šventinti savo žolynų į pajūrį suvažiavo visa Lietuva. Nuo trečiadienio vakaro miesto prieigose formuojasi spūstys, o ketvirtadienį eismas Šventosios link ėmė strigti nuo pat vadinamojo Vydmantų viaduko. 

Viešbučiai perpildyti 

Puikūs orai ir numatomas ilgasis savaitgalis į pajūrį priviliojo išties minias poilsiautojų ir maldininkų. Ketvirtadienį atvažiavusieji jau neberado kur palikti savo automobilių.

Vienas palangiškis juokėsi, kad ryte išvažiavo į kirpyklą, o grįžęs savo automobilio vietoje daugiabučio kieme rado net keturis poilsiautojų automobilius. Žmogui pačiam teko sukti ratus po kurortą, kol rado pusiau legalią vietą automobiliui palikti. 

Viešbučiai Palangoje perpildyti nuo savaitės pradžios. Pirmadienį, „Booking“ duomenimis, jų užimtumas siekė 95 proc., o trečiadienį jau pasiekė 99 proc. Paskutinės minutės ieškotojams tebuvo likę patys brangiausi ištaigingi „prezidentiniai“ liukso numeriai, kuriuose trys nakvynės kainuoja apie 1400 eurų.

Šventinami žolynai 

Bažnyčia Žolines mini kaip Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Naujajame Testamente užsimenama, kad apaštalai atvėrę Mergelės Marijos kapą nerado jos kūno, tik gėles. Esą nuo to visuotinai priimta šią šventę vadinti tiesiog Žoline. Šis pavadinimas siejasi su žolynais, žolėmis, gėlėmis. Visą dieną tikintieji nešė į bažnyčią šventinti lauko ir darželio gėlių puokščių.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčioje nuo pat ankstaus ryto kas dvi valandas buvo aukojamos šv. Mišios. 

Bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas prieš Mišias pranešė, kad žolynai bus šventinami vakaro Mišiose. 

Neturintys savo gėlių puokščių jų galėjo ne tik įsigyti iš šventoriuje prekiaujančių moteriškių, bet ir iš prekiautojų nuskintų ir atsineštų gėlių suformuoti savo puokštę. Puokštelių kainos nebuvo nustatytos. Aukojantys patys spręsdavo, kokią sumą palikti. Viena moteris už kelias sudžiūvusias gėlytes paliko net 20 eurų, o kita – vos eurą.

Net dvi dienas gėles rinkusi ir puokštes rišusi moteriškė už ryšulėlį prašė vos euro. „Bet kiek duosite, tiek bus gerai. Kita tik 50 centų davė, kita kelis eurus“, – kalbėjo greta bažnyčios prekiavusi moteris.

Vasaros įkarštis 

Užtat toliau nuo bažnyčios ne tokių pamaldžių atostogautojų gyvenimas tekėjo sava vaga. J. Basanavičiaus gatve pirmoje dienos pusėje nenutrūkstamas srautas žmonių ėjo į pliažus. Tarp jų, nors tai ir draudžiama, nardė paspirtukininkai ir dviratininkai. Pliaže daugelis gėrė alų, pirko čeburekus iš juos nešiojančiųjų vaikinukų, maudėsi tarp šlykščiai dvokiančių jūros dumblių, bangų priplaktų prie kranto, ir džiaugėsi paskutinėmis vasaros dienomis.

Tiesa, ketvirtadienį nuo šeštos valandų ryto į pliažus atburzgė buldozeriai – buvo stengiamasi sutvarkyti pliažus. Dumbliai sukrauti į dvi didžiules krūvas šiauriau tilto. Tačiau darbų užbaigti nepavyko ir dumbliai liko neišvežti, nes ėmė rinktis ankstyvieji poilsiautojai, – jie jau 10 valandą nugulė paplūdimį ir taip kliudė traktoriui dirbti.

Sovietiniai simboliai 

Užtat šiauriau Rąžės pakrantė buvo švari, tad čia rinkosi kur kas daugiau poilsiautojų.

Tarp jų pasitaikė ir šeima iš Baltarusijos, kurios galva mūvėjo sovietine simbolika papuoštas glaudes. Pilietiškus poilsiautojus pjautuvas ir kūjis ant kelnaičių taip įsiutino, kad tie iškvietė policiją. Prisistačius pareigūnams atostogauti į Palangą atvykęs baltarusis nesuprato, kuo jis užgavo aplinkinius. Ryžtingai nusiteikusi sutuoktinė puolė ginti vyro ir įrodinėjo, kad glaudes pirko Italijoje. Ten jos esą niekam neužkliuvo. Baltarusis buvo įspėtas, o jo moteriškė teisinosi, esą jos šeima taip pat už Ukrainą, tačiau nežinojo, kad sovietiniai simboliai Lietuvoje uždrausti.

Mindaugas Milinis

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sekmadienio popietė – ne geriausias metas kelionei iš pajūrio į Vilnių. Jau nuo pietų dėl eismo įvykių pradėjo formuotis spūstys. 


Palanga braška per siūles – atrodo, kad švęsti Žolinės ir šventinti savo žolynų į pajūrį suvažiavo visa Lietuva. Nuo trečiadienio vakaro miesto prieigose formuojasi spūstys, o ketvirtadienį eismas Šventosios link ėmė strigti nuo pat vadinamojo Vydmantų viaduko. 


Gegužės 5­–7 d. Būtingės naftos terminale ir jo prieigose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Taikos meto užduočių pratybos, orientuotos į objekto apsaugą ir gynybą, kontrolės punktų įrengimą ir sužeistųjų evakuaciją.


Gegužės 5­–7 d. Būtingės naftos terminale ir jo prieigose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Taikos meto užduočių pratybos, orientuotos į objekto apsaugą ir gynybą, kontrolės punktų įrengimą ir sužeistųjų evakuaciją.


Lapkričio 3 dieną Palangos pliaže aptiktos aštuonios jūros skalaujamos šernų gaišenos. 


Punsko valsčiaus savivaldybės viršaičio Vytauto Liškausko, kvietimu rugpjūčio 15 d., Palangos balandininkų klubo nariai dalyvavo šventėje „Punsko dienos – Žolinės 2022“.


Šalies oro uostuose jau nuo kovo stebint didelį keleivių srautų augimą, juose neretai susidaro spūstys, todėl keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau nei įprastai.


Palangos gintaro muziejuje rugsėjo 17 d., 10-14 val. vyks naujo, Lietuvos Kultūros tarybos finansuojamo, edukacinio projekto „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“ išplėstinis pristatymas skirtas pedagogams ir edukatoriams.


Rugpjūčio 15 d. (sekmadienį) Žolinės proga Palangos poilsiautojus nustebins įspūdingo aukščio sūpynės ant jūros kranto.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius