Žinią apie Palangą T. Lubys per Lietuvą nešė mindamas dviračio pedalus

Jaunimo iniciatyvos – geriausios, kai jos subręsta ne valdininkų stalčiuose

Kaip galima garsinti Palangos vardą Lietuvoje, kaip parodyti, kad mūsų miesto jaunimas – iniciatyvus ir neapkiautęs? Įvairiai. Ir nebūtinai spausdinant užsakomuosius straipsnius ar žūtbūt stengiantis įlisti „į televizorių”. Tai įrodė Senosios gimnazijos abiturientas Tautvydas Lubys, kartu su bendraminčių komanda dviračiu apvažiavęs septynis Lietuvos miestus ir pranešęs: „Mes jau atvykstame!”.

Trys žinios iš Palangos
Iškilmingai šokių festivalio „Ant bangos“ metu išlydėtas į žygį per Lietuvą T. Lubys bei jo komanda – automobiliu lydėję dviratininką Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė bei kurorto moksleiviai Justas Pačinskas, Jokūbas Kuzmickas ir Ona Labžentytė – ovacijomis, gėlių puokštėmis lydėjusiesiems bei ąžuolo lapų vainiku pačiam Tautvydui buvo sutikti ekstremalaus sporto festivalio „Karamba“ metu.
Senosios gimnazijos abiturientas bei jo komanda buvo pasiryžę originaliai – minant dviračių pedalus – paminėti keletą reikšmingų ir miestui svarbių datų: Palangos – Lietuvos kultūros sostinės metus, miesto 760 metų gimtadienį ir Palangos senosios gimnazijos 90-mečio jubiliejų.
„Kelionė truks aštuonias dienas, bus įveikti simboliniai 760 kilometrų – būtent tiek metų sukanka Palangos miestui. Bendradarbiaujant su projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013” koordinatoriais bei padedant rėmėjams, mokiniai sieks išgarsinti savo mokyklos vardą, kiekviename mieste susitikti su jaunimo atstovais, puikiai sudalyvauti Vilniuje vyksiančioje diskusijoje „Mokykla – iniciatyvų kalvė“ bei populiarinti dviračių sportą“, – prieš kelionę sakė pagrindinis šios akcijos organizatorius, 2012 metais išrinktas Palangos jaunuoliu T. Lubys.
Įspūdžiais, parsivežtais iš žygio, T. Lubys sutiko pasidalinti su „Palangos tilto“ skaitytojais.

Planavo važiuoti didesnis būrys
„Pirmosios mintys apie galimą žygį pradėjo kirbėti dar tada, kai pats savo rankomis susirinkau dviratį ir pradėjau aktyviai juo važinėtis, – paklaustas, kada kilusi mintis Palangos vardą garsinti dviračių žygiu per Lietuvą iki Vilniaus pradėjo pasakoti T. Lubys. – Pagalvojau: jeigu galiu iki savo draugės per dieną nuvažiuoti 50 km į vieną pusę ir tiek pat atgal, tai kodėl nenuminti iki Vilniaus? Juolab, kad jame studijuosiu. Nuėjau pas mūsų Savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorę Laurą Grendienę, sakau: „Surenkime Palangos jaunimo žygį iki Vilniaus”. Ji sako – puiku. Tada pridėjau: „Dviračiais”. Iš pradžių Laura nustebo, paskui sutiko ir įsijungė į kelionės organizavimą”.
Kaip pripažįsta pats Tautvydas, sunkumų organizuojant žygį būta, tačiau dabar apie juos kalbėti nesinori. Tiesiog norisi padėkoti visiems, palaikiusiems iniciatyvą. Ir kiek paapgailestauti, kad dviračiu važiavęs tik jis vienas – lyg ir buvę norinčių prisijungti, tačiau gal metas žygiui nebuvęs pats tinkamiausias: tarkim, ne visiems abiturientams jau buvo pasibaigusi egzaminų sesija, kiti moksleiviai jau įsijungę į vasaros sezono darbus. Be to, su kiekvienu žygeiviu būtų vis daugiau problemų dėl nakvynės, maitinimo. Arba – ką reikėtų daryti, jei žmogus susirgtų ar tiesiog pavargtų, arba jo dviratis sulūžtų?
Pats žygeivis iš pradžių galvojęs įveikti atstumą per tris dienas, bet, pasitaręs su Sporto centro direktoriumi Romaldu Kazlausku bei Kultūros centro direktoriaus pavaduotoju Nerijumi Stasiuliu, paklausė jų patarimo: neverta persitempti, žygis turi teikti malonumo. Tai važiuota per dieną įveikiant nuo 80 iki 150 km. Jeigu būtų skaičiuojami visi dviračiu įveikti kilometrai, jų susidarytų virš 800.
„Kas buvo sunkiausia? Kažkodėl visiems atrodo, kad fiziškai sunkiausia yra „minti“. Bet ne tai sunkiausia, o tai, kad visą laiką prieš akis matai nesibaigiančią baltą liniją, nuo kurios toli gražu ne visada gali pakelti akis ir pasigrožėti vaizdais ir tų gražių vietų panorama, pro kurią pravažiuoji“, – pasakojo Tautvydas.
O smagiausi buvo susitikimai su kitų miestų jaunimu, smagus ir neformalus bendravimas – ir šokiai, ir žaidimai, ir maudynės, – ir žinoma, pasidalijimai problemomis, džiaugsmais ir patirtimi.

Susitikta su septynių miestų jaunimu
Brėždamas kelionės maršrutą Tautvydas su talkininkais buvo numatęs septynias „stoteles“: Šilutė, Šakiai, Birštonas, Vilnius, Jonava, Raseiniai, Šilalė. Šių miestų Jaunimo reikalų koordinatoriai arba asmenys, besirūpinantys jaunimu, su kuriais susisiekė L. Grendienė, sutiko priimti palangiškius ir pasidalinti su jais savąja patirtimi. Bei pamaitinti ir suteikti nakvynę.
„Pirmoji stotelė buvo Kintuose – ten mus pasitiko Šilutės miesto ir rajono jaunimas. Antras sustojimas turėjo būti Šakiuose, tačiau apsistojome ne pačiame mieste, o puikiame Ziplių dvare. Toliau – Birštonas, kuriame maloniai nustebau pamatęs parke stovinčius treniruoklius – jais gali naudotis visi norintys. Kad taip ir Palangoje būtų... Toliau – Vilnius, Žirmūnų gimnazija, kurioje vyko diskusija  „Mokykla – iniciatyvų kalvė“, Jonava, beje, turinti puikų atvirą Jaunimo centrą. Raseiniai – jų savivaldybėje buvo surengti mokymai jaunimo problemų tema. Tiesa, nakvojome ne Raseiniuose, o Ariogaloje. Paskutinė stotelė grįžtant į Palangą – Šilalė, kur spėjome pabūti Joninių šventėje. Ir Palanga. Patikėkite, tokių emocijų, kai buvome sutikti Senosios gimnazijos stadione – ovacijomis, gėlėmis, kai man ant kaklo užkabino ąžuolo lapų vainiką – išgyventi dar neteko, ir to įspūdžio ilgai nepamiršiu. Kaip ir visos kelionės“, – sakė T. Lubys.

Kitąmet žygis taip pat bus
Kaip juokauja T. Lubys, šiemet jis su komanda tiesiog išbandęs maršrutą ir įrodęs, jog toks žygis yra įmanomas. O kitąmet, sekant geru „Karambos“ pavyzdžiu, būtų galima po truputį didinti dalyvių skaičių.
„Turime sumanymą kitąmet irgi organizuoti panašų renginį, su viltimi, kad prie jo prisijungs ir daugiau Palangos jaunimo. Gal važiuotume tuo pačiu maršrutu, gal – kitomis atkarpomis. Gal tose atkarpose prie mūsų prisijungtų ir jaunimas iš kitų Savivaldybių, kitų miestų. Dar pagalvosime, kokiu metu žygį rengti, kad prie jo galėtų prisijungti kuo daugiau norinčiųjų. Ir turime vilties, kad tokie žygiai taps tradicija“, – sakė Tautvydas.
Šiais metais per Lietuvą buvo nešamos trys žinios iš Palangos. O kaip dėl kitų metų – ar jau esama minčių, po kokia vėliava žygis galėtų vykti?
„Apie konkretų šūkį ar devizą dar kiek anksti kalbėti. Bet – galvojame, gal kitais metais šiųmetinės Lietuvos kultūros sostinės – Palangos – jaunimas galėtų palankyti visas buvusias kultūros sostines, o paskutinis maršruto taškas būtų Lietuvos kultūros sostinė 2014. Yra ir kitokių minčių ir idėjų: jų ir mums, palangiškiams, netrūksta, ir šios kelionės metu susitikimuose su kitų miestų jaunimu įvairių sumanymų buvo išsakyta. O mes – turiu omeny Palangą – esame pasirengę ne tik idėjas generuoti, bet ir jas įgyvendinti“, – šypsojosi Tautvydas Lubys, pridūręs, jog  palangiškiai mielai padeda ir kitų miestų aktyviam jaunimui organizuoti renginius.
O dar kartą grįžtant prie šių metų kelionės – sunkiai užtektų laikraščio puslapių, kad būtų galima suguldyti visus įspūdžius. Tad žygeiviai rengiasi išspausdinti jai skirtą leidinį. Žinia, su rėmėjų pagalba. Dabar gi komanda rengia smagų filmuką, į kurį „suguldys“ linksmiausius ir ryškiausius žygio epizodus.