Žargonas ir slengas – blogai, bet sunku be jų išsiversti

Viktorija ŠIMKUTĖ, 2012-06-21
Peržiūrėta
2994
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žargonas ir slengas – blogai, bet sunku be jų išsiversti

Jaunimas iš visuomenės išsiskiria ne tik savo beribe drąsa, noru imtis pačių netikėčiausių idėjų ar šokiruojančiu aprangos stiliumi, bet ir kalba, kuri dažnai susilaukia aplinkinių nepasitenkinimo.

Tačiau, labai sunku paaiškinti, kodėl jauni žmonės net nesistengia kalbėti taisyklinga kalba ir į jų kalbą toliau veržiasi įvairūs posakiai, žodžiai, vadinami žargonais ir slengais.

 

Be žargonų sunku bendrauti

Šiais metais pirmą kursą baigusi Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje Inesa Vasiliauskaitė net negalvojusi atsakė, jog be žargonų ir slengų ji neišsiverstų. Žinoma, pašnekovė sakė, jog taip kalba tik su savo bendraamžiais, kuriuos jau seniai ir gerai pažįsta.  

„Mano žargonišką kalbą puikiai supranta ir tėvai, kurie retkarčiais patys su manimi taip šneka“, – sakė ji.

Paklausta, kodėl ji taip šneka, jei žino, kad tai žaloja jos kalbą, Inesa šyptelėjusi atsakė: „Manau, jog tai jaunų žmonių noras padaryti savo kalbą nesuprantamą kitiems, todėl siekia ją įslaptinti.  Nors žinoma, dabar nebėra kalbos slaptumo, nes ją supranta jau ir mūsų visų tėvai. Taip pat, tai norisi kalbą padaryti gražesnę, o gal tiesiog mums ji skamba gražiau. Be to, žargonybes vartoju ir pagal savo nuotaiką – kitaip ir nemokėčiau pasakyti, jog man šiandien nuostabi diena ar priešingai“.  I. Vasiliauskaitė prisipažino, jog žargonus vartoju mažiau, nes yra jau studentė ir tokios kalbos vartojimas yra tiesiog išaugamas.

 

Paskatos „gražiai“ kalbėti nėra

Šiais metais baigianti Palangos senąją gimnaziją Roberta Cirtautaitė sako: „Daugelis priekaištauja, kad jauni žmonės nemoka „gražiai“ kalbėti, o tik keikiasi ir vartoja žargonus, o juk žargonų ir slengų vartojimas priklauso nuo aplinkos, nes tai ir daro įtaką jų vartojimui. Aš laisvai bendrauju su savo draugais bei tėvais, todėl ir mūsų kalboje įsipina įvairūs žargonai“.

Roberta patylėjusi priduria, jog jaunimas, tarp kurių esu ir aš, net nesistengia taisyklingai tarti žodžių, taip, kaip norėtų galbūt jų tėvai. Ji sako, kad mokykloje visi stengiasi gražiai kalbėti, visgi tai vieša įstaiga, juk mokytojai – tikriausiai ir vieninteliai – kurie verčia atsikratyti „nešvarios“ kalbos. „Žinoma, turime ir tokių pamokų, kur nesvarbu kaip tu kalbi: ar keikiesi, gal ir per smarkiai pasakyta, ar vartoji įvairiausius žargonus, tiesiog tai jau yra priimtina ir niekas nesistengia to keisti“, – šypsosi Roberta. Pasak jos, kiekvienas stengdavosi žargonų nevartoti, bet tik dėl geresnio pažymio, o pačių jaunų žmonių viduje paskatos taip kalbėti, gaila, bet nėra.  

„Žinoma, aš kalbu taip su draugais, su naujais žmonėmis, kuriuos matau pirmą kartą, vengiu vartoti žargoną, nebent tik tada, kai įsitikinu, jog žmogus toks pat kaip ir aš, kuris nevengia vartoti tokią kalbą“, – teigė mergina. Roberta mano, jog daugelis suaugusiųjų galvoja, kad jaunuoliai visada taip kalba, bet taip nėra.

 

Blogai galvos

Vilniaus dailės akademijos studentė Kristina Vitkauskaitė sako: „Mano draugai vartoja žargonišką kalbą, prie tokios kalbos pripratau ir aš. Žinoma, susipažinusi su naujais žmonėmis aš apgalvoju kiekvieną savo žodį – nenoriu pasirodyti nemandagi ar neišauklėta. Visgi nesinori, kad apie mane blogai galvotų. Aš puikiai suprantu, kad tokių kaip slengų ar žargonų vartojimas žaloją kalbą ir tai tikrai nėra gerai, tačiau be jų neina išsiversti, prie to mes esame pripratę, matyt, per ilgai juos vartojame, kad net negalime įsivaizduoti savo kalbos be tokių „nešvarių“ žodžių“.

Kristina pridūrė: „Dėstytojams net kartais išsprūsta koks negražus žodelis, tačiau mes tame nieko blogo nematome – jie mūsų draugai ir bendravimas tarp studentų ir dėstytojų labai laisvas ir paprastas“.

„Aišku, kai eičiau ieškotis darbo ar reiktų pasikalbėti su rimtu žmogumi, juk negalėčiau žarstyti įvairiausius keiksmus ar žargonus, manau, jis manęs net nesuprastų, o jei ir suprastų, tai tikrai nepadaryčiau gero įspūdžio. O draugų rate mes vienas kitą taip geriau suprantame ir kitaip nemokame išsireikšti, o ir mūsų niekas kitas, kaip mes patys, nesupranta. Tai tarytum slapta mūsų kalba. O šios žargonybės atspindi mūsų studentišką gyvenimą su visais rūpesčiais ir džiaugsmais“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė. 

Nuotraukoje:  „Juk žargonų ir slengų vartojimas priklauso nuo aplinkos, nes tai ir daro įtaką jų vartojimui”, – teigė Roberta Cirtautaitė.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".

Jūsų komentaras:

Paola 2013-05-05 20:05 ([email protected] / IP: 195.250.166.186)
Kaip šaunu!Išties tai norėčiau paantrint Vaidai. Nesuprantu, kur lvtiueiai žurnalistai žiūri.. tiek super talentingų žmonių figuruoja blogosferoj, bet panašu, kad spauda jų tyčia ar netyčia nemato.

Taip pat skaitykite

Kalbėdamas apie būsimą varžovą antrajame Seimo rinkimų ture Mėguvos vienmandatėje apygardoje  spalio 27-ąją, Mindaugas Skritulskas, Tėvynės Sąjungos – LKD kandidatas, yra santūrus ir pagarbus, tačiau jo varžovas, Karolis Neimantas, „Nemuno aušra“ kandidatas, kerta savo priešininkui iš peties: „Negaliu išreikšti didelės pagarbos tam žmogui.“


Nuo pirmojo iki paskutinio skambučio Jūs dosniai atiduodate save mūsų vaikams, atskleisdami jų kūrybiškumą, brandindami juose pagarbą ir pilietiškumą, mokydami siekti tikslo ir nebijoti nesėkmių. Auginti žmogų – sunku, atsakinga, bet be galo prasminga! Todėl ne veltui esate tarsi valstybės vertybinis stuburas, dabarties ir ateities kūrėjai.


Liepos 7 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame į Palangos viešosios bibliotekos renginių salę, kur vyks J. Zabarskaitės monografijos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas.


Mokyklose karaliauja anglų ir rusų kalbos, taip į šešėlį nustumdamos vokiečių ir prancūzų. Bent jau taip galima pagalvoti, pažvelgus, jog mokiniai jau ilgą laiką nebesirenka mokytis šių kalbų kaip pirmųjų užsienio kalbų, o ir egzaminų nelaiko. Tuo tarpu anglų kalbos egzaminą norinčiųjų laikyti skaičius kasmet vis auga. Niekas neabejoja, jog anglų kalba yra tapusi...


Šiandien šventojiškis Vaidas Šimaitis galėtų kaboti ant šakos ar slapstytis nuo kreditorių, bet vyro visos negandos dėl Šventosios „Elijos“ ne tik kad nepalaužė, bet ir užgrūdino. Paprašęs asmeninio bankroto, buvęs vienas didžiausių pajūrio verslininkų tikisi nors šiek tiek nusipurtyti skolų naštą ir... nesėdi sudėję...


Neįtikėtinai iškalbinga „Nebyli kalba“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 13 | Rubrika: O man ne dzin

„Nebyli kalba“ – taip iškalbingai pavadinta paroda atidaryta Palangos miesto viešojoje bibliotekoje. Čia savo sukurtus darbus eksponuoja Palangos dienos centrą lankantys cerebriniu paralyžiumi sergantys jaunuoliai, po parodos atidarymo pirmadienį kartu su Senosios gimnazijos moksleiviais susitikę diskusijoje „Negalios nuostatos, stereotipai ir jų įtaka...


„Mes, bendruomenės, dar naujas darinys po Palangos saule. Tad gal todėl mums kol kas sunku prasibrauti pro Savivaldybės valdininkų biurokratines raizgalynes ir pasiekti, kad mūsų balsas būtų išgirstas, kad su mumis būtų skaitomasi taip, kaip derėtų“, – antradienį susirinkę į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos kalbėjo miesto...


Vokiečių kalba su šypsena  1

Edita PETRUŠONYTĖ V. Jurgučio pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė, 2013 01 17 | Rubrika: Jūros vaikai

„Deutsch ist gut!“ („Vokiečių kalba yra šauni!“) – sušuko Palangos „Baltijos“ ir Vlado Jurgučio pagrindinių mokyklų šeštokai, trečiadienį, sausio 16 d., dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos salėje vykusioje viktorinoje „Vokiečių kalba linksmai“.


Jaunimas iš visuomenės išsiskiria ne tik savo beribe drąsa, noru imtis pačių netikėčiausių idėjų ar šokiruojančiu aprangos stiliumi, bet ir kalba, kuri dažnai susilaukia aplinkinių nepasitenkinimo. Tačiau, labai sunku paaiškinti, kodėl jauni žmonės net nesistengia kalbėti taisyklinga kalba ir į jų kalbą toliau veržiasi įvairūs posakiai, žodžiai, vadinami...


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius