Žuvininkystės sektoriaus paraiškų priėmimo grafike – pokyčiai

Žemės ūkio ministro įsakymu patikslintas paraiškų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (EJRŽF) priemones priėmimo 2018 metais grafikas.
Jame pratęstas paraiškų priėmimas pagal priemones: „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“ ir „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas (supaprastinta parama)“. Pagal abi priemones paraiškos priimamos iki birželio 1 d.

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto priemonė „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ ir „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (supaprastinta tvarka)“ skirtos žvejybos įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui didinti. Remiamos veiklos, skirtos sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei pagerinti. Taip pat remiamas investavimas, leisiantis didinti sugautų žuvų pridėtinę vertę, vykdant rinkodarą ir (ar) tiesioginę prekybą, bei inovacinės investicijos į laivus siekiant išsaugoti sužvejotos žuvies vartojamąsias savybes.
Paramą gali gauti verslinę žvejybą vykdančios įmonės. Paramos taip pat gali kreiptis kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), įsteigtos Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatyta tvarka, jei visi kooperatinės bendrovės nariai yra verslinės žvejybos įmonės.
Paramos lėšos skiriamos iš EJRŽF (75 proc. bendrojo finansavimo) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (25 proc. bendrojo finansavimo). Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Kuomet projektas susijęs su priekrantės žvejyba, paramos intensyvumas gali siekti 80 proc. Įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“ didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 2 000 000 Eur. Pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas (supaprastinta parama)“ didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 50 000 Eur.

Itin aktualu žvejams-verslininkams
Pasak Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės direktoriaus Egidijaus Narevičiaus, priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“ ir „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas (supaprastinta parama)“ itin aktualios turėtų būti žvejams-verslininkams, kurie žvejoja Baltijos jūros priekrantėje.
Kadangi EJŽF jiems teikia prioritetą, ir taikomas išskirtinis paramos intensyvumas – 80 procentų. Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės direktorius pastebėjo, kad daugeliui žvejų pajamos iš žvejybos nėra didelės. Tad dėl šių priemonių žvejai iš turimų žuvies sugavimo kvotų galės susikurti papildomas pajamas nedidinant žvejybos mastų. Taip nenukentės žuvų ištekliai, o žvejas galės užsitikrinti visą darbo vietą ištisus metus.
„Žvejams-verslininkams dažniausiai trūksta geros ir patikimos technikos bei įrangos, kurią pasitelkiant jie galėtų realizuoti pagautą produkciją už didesnę kainą tiesioginiams pirkėjams (sumažinamas tarpininkų ratas). Dėl didelio tarpininkų rato žuvis pas pirkėją patenka vėlokai, praranda savo gerąsias savybes, kurios labai aktualios pirkėjui (žuvies šviežumas), dėl to mažėja vietinių žuvies produktų vartojimas ir nukenčia patys žvejai.
Manau, jei žvejai pasinaudos minėtomis paramos priemonėmis, nauda bus ne tik jiems, bet ir vartotojams“, – pastebėjo E. Narevičius.
Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės direktorius neslėpė, kad daugeliui žvejų projekto parengimas ir jo įgyvendinimas atrodo labai sunkus. Tačiau E. Narevičius įsitikinęs: jei protingai ir išsamiai sudėliojama idėja, nepuolama visko atlikti greitai, o pasinaudojama leidžiamu 24 mėn. terminu, nerimauti nėra pagrindo. „Labai paprastai galima pirkimus išdėlioti per atitinkamus etapus. Nereikia iškart labai didelių investicijų. Jei už gautas paramos lėšas įsigyta reikiama technika ar įranga, kontrolė po projekto įgyvendinimo – tik formalumas, kuris pareiškėjui nesukelia jokio diskomforto“, – paramos pareiškėjus kontrolės ragino nesibaiminti pašnekovas.

Produktyvios investicijos į akvakultūrą
Akvakultūra – tai naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Akvakultūra įgauna vis didesnę reikšmę. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programoje šiai sričiai skiriamas pagrindinis dėmesys. Akvakultūros sektoriaus atstovai kviečiami teikti paraiškas pagal šias EJRŽF priemones „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą)“ ir „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“. Paraiškos priimamos iki birželio 15 d.
Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) priemonės skirtos akvakultūros įmonių, visų pirma labai mažų, mažų ir vidutinių, konkurencingumui bei gyvybingumui didinti, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą.
Remiamos produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančią energiją): produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą); esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą.
Paramos paraiškas gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti akvakultūra. Didžiausia galima paramos projektui suma yra 200 000 eurų. Paramos paraiškų priėmimo etapui skiriama 2 mln. eurų.
„Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“ priemonės veiklos srities tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.
Pagal priemonės veiklos sritį remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.
Paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės arba didelės akvakultūros įmonės. Įmonė turi būti užregistruota ir turėti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą. Pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus. Didžiausia galima suma projektui yra 100 000 eurų. Paramos paraiškų priėmimo etapui skiriama 750 000 eurų.
Pagal abi priemones projektams įgyvendinti gali būti suteikiama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų paramos. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies bei visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turi užtikrinti paramos gavėjas.
Pasak Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono Vietos veiklos grupės direktoriaus, „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą)“ priemonė aktualesnė ūkininkams arba smulkiems verslininkams. Jo teigimu, viena iš didesnių perspektyvų panaudojant ES paramą – galimybė susikurti uždaras recirkuliacines sistemas, kurių įrengimas reikalauja nemažai lėšų.
„Tačiau jų mobilumas ir nereikalavimas didelių teritorijų auginimui (kai auginama tvenkiniuose) šias sistemas daro našesnes bei efektingesnes. Nederlingame žemės sklype ar nenaudojamame pastate sukuriamas papildomas verslas, galintis suteikti stabilias pajamas ištisus metus. Ši priemonė gali sukurti ir didesnę užauginamų žuvų rūšių įvairovę, kas labai aktualu vartotojams“, – privalumus vardijo E. Narevičius.