„Žaliosiose europiečių atostogose“ – žvilgsnis į pajūrį

Rasa GEDVILAITĖ, 2018-08-16
Peržiūrėta
2893
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vaikai daugiausiai buriavosi prie riedlentininko Simo Sonkino dirbtuvių, kuriose galėjo ne tik pasimokyti važinėti riedlentėmis, bet ir iš senų, naudoti nebetinkamų riedlenčių pasigaminti raktų pakabukų.
Vaikai daugiausiai buriavosi prie riedlentininko Simo Sonkino dirbtuvių, kuriose galėjo ne tik pasimokyti važinėti riedlentėmis, bet ir iš senų, naudoti nebetinkamų riedlenčių pasigaminti raktų pakabukų.

Šeštadienį palangiškių ir miesto svečių dėmesį traukė jau dešimtosios kurorte organizuojamos „Žaliosios europiečių atostogos“. Europos komisijos atstovybės Lietuvoje organizuojamame renginyje kasmet atkreipiamas dėmesys į mūsų aplinką ir kaip ją išsaugoti, mažiau teršti. Šiemet daugiausiai dėmesio skirta plastikui.

Tarp paliekamų šiukšlių – daugiausiai plastikas
Pirmiausiai su žiniasklaidos atstovais susitikę meninės instaliacijos „Išpakuotas smėlis“ autorius Giedrius Bučas ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius papasakojo apie pačią idėją ir kokios problemos ją iššaukė.
„Šiemet nusprendėme „Žaliąsias europiečių atostogas“ dedikuoti plastikui. Iš tikrųjų šie metai Europoje yra ir plastiko metai, jie prasidėjo sausio mėnesį nuo plastiko strategijos paskelbimo. Europos komisija išleido konkretų direktyvos pasiūlymą su taisyklių rinkiniu, kaip būtų galima riboti vienkartinio plastiko gaminių naudojimą ir kaip skatinti žmones rinktis tvaresnes, daugkartines medžiagas, kaip didinti gamintojų atsakomybę, kaip gerinti ženklinimą, informatyvumą ir viešinimą dėl plastiko žalos. Mes norime, kad Europos Sąjunga taptų lydere pasaulyje šiuo klausimu, dėl to būtent Palangoje ir dedikavome renginį šiai temai, nes visame pasaulyje iš 85 procentų paliekamų šiukšlių yra plastiko gaminiai. Mes Europoje vis dar atsiliekame nuo mūsų pačių iškeltų tikslų, kasmet 25 milijonai tonų plastiko yra išmetama ir tik 30 procentų yra perdirbama“, – supažindino su idėja Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius.
Naudinga misija dėl mažiau saulėto oro šeštadienį kurorte sulaukė dėmesio. Būtent dėl to, jog Palangoje vasaros metu susirenka daugiausiai žmonių, organizatoriai ir pasirenka kurortą šiam renginiui organizuoti.

Žmonių vartojimo žemėlapis
Meninės instaliacijos „Išpakuotas smėlis“ autorius, visuomenininkas G. Bučas, pristatydamas rastų pajūryje šiukšlių inicijuotą idėją (iš radinių sudėliotas „AŠ“ žodis) atskleidė, jog mintis gimė spontaniškai – tiesiog vaikščiojant pajūriu ir regint, kiek žmonės palieka įvairiausių šiukšlių, kurios apibūdina patį žmogų.
„Mes viską taip pripratę pakuoti, jog mūsų patogumas viską pakuoti užgožia pojūtį, kad taip kenkiame gamtai. Taip gimė pavadinimas – „Išpakuotas smėlis“ (fotografijose buvo galima apžiūrėti, ką žmonės palieka pajūryje, – aut. past.), o vaikščiojant vakar vakare pajūryje surinkau štai tokius radinius, iš kurių ir sulipdžiau žodį „AŠ“. Iš principo tai yra mūsų vartojimo žemėlapis, puikiai atspindintis, ką mes darome. Tarkime, turiu pinigų, galiu nusipirkti daugelį dalykų – supakuotus ar nesupakuotus, jaučiu malonumą išgerti ar suvalgyti ką nors skanaus, būnu kartais madingas, tiesiog rūpinuosi savimi (kosmetikos priemonių pakuotės), aš dar esu ir kultūringas, man patinka pramogos (matyti renginių apyrankės), moku džiaugtis, myliu vaikus (balionai ir žaislai), moku rūpintis savo sveikata, bet kartais sveikatą ir pamirštu (nuorūkos). Ir tai yra AŠ, mano gyvenimas, mano veikla. Kur visa tai atsiras – gamtoje ar ten, kur ir priklauso. Ir žinot, kokį aš vaizdą regėjau, vaikščiojant saulei leidžiantis: žmonės vaikšto, renka akmenėlius, piešia kažką ant smėlio, džiaugiasi saule ir jūra, o aš tas šiukšles paimdavau po kojom ir pakeldavau. Jie tiesiog nemato jų. Esmė yra mūsų vertybėse. Ar aš būsiu griovėjas, ar būsiu kūrėjas. Vakar dar neturėjau idėjos, kaip viskas atrodys, idėja atsirado tiesiog vaikščiojant pajūriu“, – išsamiai apie itin efektyvią idėją papasakojo G. Bučas.
Jis pripažino, jog dažnai apie tai, kas atsakingas už tokias situacijas, teršiamą gamtą, kalbasi su vaikais, su kuriais jis organizuoja socialinę iniciatyvą „Kūrybos kampas 360 laipsnių“, jis išgirsta įvairių atsakymų, bet vieno, paties teisingiausio neišgirsta – atsakingas esu aš.
G. Bučas patikino, jog jis visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiems – akcentuoja patį vartojimą: kiek mus džiugins tie paleisti į orą balionai, kiek man suteiks malonumo išgertas kavos puodelis. „Pajausiu akimirką malonumo, bet aš galiu ateiti kavos nusipirkti nešinas savo puodeliu. Dabar jau lyg ir madinga tampa taip elgtis“, – pastebėjo visuomenininkas.

Ypač keičiasi jaunimo elgesys
O kaip gi atrodo Lietuva Europos kontekste, kalbant apie atliekų apdirbimą. Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas patikino, jog mūsų šalis neatrodo labai blogai.
„Kaip jau minėta, mūsų paplūdimys yra gana gerai prižiūrimas, palyginti su kitomis šalimis. O jeigu žiūrėti statistiškai, vienam gyventojui tenka 32 kilogramai plastiko šiukšlių. Europos kontekste esame žemiau vidurkio ir per tuos 14 metų esama nemažos pažangos, renkantis daugkartinius gaminius. Ypač keičiasi jaunimo elgesys, kurie mano, kad rūpintis aplinka yra pažangu, netgi „cool“. Vis mažiau šiukšlių išvežama į sąvartynus, kas taip pat yra Lietuvos džiugus pasiekimas. Jeigu 2013 metais 62 procentai visų šiukšlių būdavo išvežami į sąvartynus, tai šis procentas dabar yra nukritęs iki 39 procentų. Europos Sąjunga skatina valstybes iki 2030-ųjų 10 procentų visų šiukšlių išvežti į sąvartynus, visas kitas šiukšles perdirbti arba deginti dėl naujos energijos gaminimo. Tad mums dar yra ko siekti“, – pasakojo A. Pranckevičius.
Perdirbimo srityje taip pat jaučiamas progresas. Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo, jeigu prieš penketą metų buvo perdirbama pakuočių iki 20 procentų, dabar šis procentas yra pakilęs iki 40. „Europos Sąjunga vėlgi skatina iki 2030 metų perdirbti 65 procentus visų pakuočių. Tad ir čia yra kur tobulėti, nevalia sustoti“, – sakė jis.

Ką palieka žmonės pajūryje
Iš viso renginyje skaičiuota daugiau nei 1500 apsilankiusiųjų, vakaro koncerto klausėsi dar tiek pat.
Vaikai daugiausiai buriavosi prie riedlentininko Simo Sonkino dirbtuvių, kuriose galėjo ne tik pasimokyti važinėti riedlentėmis, bet ir iš senų, naudoti nebetinkamų riedlenčių pasigaminti raktų pakabukų. Iš viso renginio metu jų buvo sumeistrauta daugiau nei 500.
O bene daugiausia suaugusiųjų dėmesio renginyje sulaukė meninė instaliacija „Išpakuotas smėlis“. Joje – nuotraukos, kuriose įamžinti žmonių pajūryje palikti radiniai bei šiukšlės, kurių gausus mūsų pajūris.
Instaliacijos autorius socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360 laipsnių“ įkūrėjas G. Bučas teigia, jog su šeima jau ne vienerius metus stengiasi gyventi be vienkartinio plastiko. „Eidami į renginį, jei žinome, jog jame nebus daugkartinių indų, nešamės savus. Tai nėra sudėtinga – tiesiog kaskart tenka iš anksto pagalvoti ir suplanuoti. Juk ir pajūrio smėlis vienkartinius šiaudelius ar puodelius išstumia į viršų, lyg sakydamas, kad tai nenatūralu ir „nevirškinama“, – tikino jis.
Renginyje autoriui labiausiai patiko stebėti reakcijas, kaip instaliacija sukelia emocijas: tėvai vaikams aiškino apie plastiką ir kitas atliekas.
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotame renginyje „Nebūk plastikas – išpakuok fantaziją“ dalyviai buvo raginami suteikti antrą gyvenimą nereikalingiems daiktams, plastiką panaudoti darkart.
„Kaip žinia, plastikas labai sunkiai yra. Jį valgo planktonas, jį valgome mes, vadinasi, jis ir vėl grįžta ant mūsų stalo. Visi turėtume pagalvoti, jog naudojant plastiko gaminius, jie niekur nedingsta – jie mums atsisuka antru lazdos galu. Tad rinkimės kitus gaminius – iš medžio, iš stiklo, mažinkime vienkartinių plastiko gaminių naudojimą ir kai sustojame degalinėje, pasiimkime savo mylimą puodelį, ir naudokime jį“, – teigė A. Pranckevičius.

Iš plastiko gamino suvenyrus
Europos teisės aktai jau padėjo smarkiai sumažinti plastikinių maišelių naudojimą kai kuriose valstybėse narėse. Tačiau visame pasaulyje plastikas vis dar sudaro 85 proc. į jūras patenkančių šiukšlių, todėl lankytojai skatinti vartoti sąmoningai – susimąstyti apie plastiko surinkimo, perdirbimo svarbą.
Iš viso per renginį iš 300 kg „Plastenos“ plastiko buvo gaminti raktų pakabukai, skraidančios lėkštės, muilinės bei nedidelės vazos ir dėlionės vaikams. Suvenyrai buvo gaminami specialiai įrengtame vagonėlyje, kuriame smulkintuvas plastiką susmulkina į nago dydžio gabalėlius. Liejimo mašinoje plastikas išlydytas 200-300 laipsnių temperatūroje ir lietas į formas.
Dalyviai fotografavosi prie pažadų sienelės, kurioje galėjo pasirinkti sau keliamą iššūkį-pažadą – „Plastikui „ne“ sakysiu bent kartą per dieną“ ar „Gersiu šviežias sultis vietoj supakuotų“ ar kitą.
Vakare susirinkusiems grojo grupė „Biplan“. Centrinėje Palangos aikštėje visi šoko bei dainavo pagal žinomų dainų ritmus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos viešoji biblioteka įgyvendina tęstinį bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų ugdymo projektą „Kūrybinis žvilgsnis į rytojų 3“.


Palangos viešoji biblioteka įgyvendina tęstinį bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų ugdymo projektą „Kūrybinis žvilgsnis į rytojų 3“. 


Palangos viešoji biblioteka įgyvendina tęstinį bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų ugdymo projektą „Kūrybinis žvilgsnis į rytojų 3“.


Palangos viešoji biblioteka organizuoja ir įgyvendina tęstinį kvalifikacijos ir kompetencijų ugdymo projektą bibliotekininkams „Kūrybinis žvilgsnis į rytojų 3“.


Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka organizavo ir įgyvendino kvalifikacijos bei kompetencijų ugdymo projektą bibliotekininkams „Kūrybinis žvilgsnis į rytojų 2“. Nuo rugsėjo 1 d. bibliotekoje įvyko 6 mokymai, kuriuose dalyvavo bibliotekininkai iš Palangos, Skuodo, Kretingos ir Šilutės viešųjų bibliotekų bei keletas regiono švietimo įstaigų bibliotekininkų.


„Žaliosios europiečių atostogos Palangoje 2020“ kviečia pajūryje gyvenančius ir poilsiaujančius žmones pasimėgauti ne tik saulės voniomis, bet ir daugiau sužinoti apie klimato kaitą, aplinkosaugą ir biologinę įvairovę.


Dėl įmonės socialiai jautrios ekonominės veiklos ir dėl sumenkusio dėl karantino vandens suvartojimo beveik kas penktas miesto įmonės UAB „Palangos vandenys“ darbuotojas yra prastovoje, atostogose, o kai kurie turi nedarbingumo biuletenius.


Šeštadienį palangiškių ir miesto svečių dėmesį traukė jau dešimtosios kurorte organizuojamos „Žaliosios europiečių atostogos“. Europos komisijos atstovybės Lietuvoje organizuojamame renginyje kasmet atkreipiamas dėmesys į mūsų aplinką ir kaip ją išsaugoti, mažiau teršti. Šiemet daugiausiai dėmesio skirta plastikui.


Rugpjūčio 12 -15 dienomis ketvirtą kartą Palangoje vykęs renginys „Žaliosios europiečių atostogos 2011“ kvietė miestiečius bei miesto svečius atkreipti dėmesį į atliekų rūšiavimo problemas bei neigiamą poveikį Baltijos jūros ekosistemai.


„Žaliosios europiečių atostogos“ ragina saugoti gamtą  1

Rasa GEDVILAITĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 08 16 | Rubrika: Miestas

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje jau trečią kartą inicijuoja kovai su klimato kaita skirtą projektą „Žaliosios europiečių atostogos“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius