Vytauto gatvė: problemų gali kilti gerokai daugiau

Kasmet į Palangą vasaros metu suvažiuoja gausus būrys poilsiautojų, suskaičiuojami milijonai. Taip kyla itin didelių problemų dėl automobilių srautų suvaldymo. Spręsdami šią problemą savivaldybės specialistai atkreipė dėmesį į itin aktyvią Vytauto gatvę – sumanė šioje gatvėje leisti vienpusį eismą ir suteikti daugiau erdvės dviratininkams. Paprašė savo nuomonę išsakyti ir vietinių gyventojų, o kokią išeitį mato jie?

Parengė pasiūlymą
Visuomenė buvo kviečiama išsakyti nuomonę apie galimybę Vytauto gatvės atkarpoje nuo sankryžos Druskininkų gatve iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės leisti vienpusį eismą pietų kryptimi. UAB „Kelprojektas“ specialistai parengė eismo organizavimo pasiūlymą. Vienos eismo juostos planuojamas plotis – 3,30 m. Dešinėje Vytauto g. pusėje planuojama važiuojamosios gatvės dalies juosta, skirta dvipusiam dviratininkų eismui. Dviračių takas planuojamas atskirti nuo važiuojamosios dalies eismo juostų ribotuvais. Dviračio tako važiuojamosios dalies plotis planuojamas 3-5,4 m.
Kairėje Vytauto g. pusėje išilgai važiuojamosios dalies krašto planuojamas automobilių parkavimas. Siekiant užtikrinti saugų eismą, planuojama pastatyti kelio ženklus ir atlikti važiuojamosios dalies ženklinimą polimerinėmis medžiagomis pagal galiojančius standarto reikalavimus.

Atsižvelgti ir į lygiagrečią gatvę
Aktyvieji palangiškiai neliko abejingi. Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas sakė, jog pasiūlymų iš gyventojų sulauktas, bet, tiesa, ne taip ir daug, keletas, tačiau jų komentuoti dar negalįs, mat jie dar neapsvarstyti komisijoje.
Savo pasiūlymą parengė bei jį „Palangos tiltui“ pakomentuoti sutiko Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo, vienijančio savo miesto puoselėjimu besirūpinančius palangiškius, nariai. Anot jų, organizavus eismą taip, kaip numatyta, problema nebus išspręsta – automobilių judėjimo kelias ne tik pailgės, bet ir iššauks eismo suintensyvėjimą bei trukdžius kitose gatvėse. Be to, naujos problemos iškils sankryžose, o ypač Plytų gatvėje.
Palangos miesto Garbės pilietis, Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo pirmininkas Danius Puodžius pastebėjo, jog vienos krypties eismo judėjimas esminės problemos neišsprendžia, bet pasaulio mastu matyti, jog kitokio varianto dar niekas nesurado. „Natūralu, jog eismas vis intensyvėja, tad vienpusio eismo sprendimas iš dalies lengvina padėtį, bet norint, kad šis sprendimas visiškai pasiteisintų, reiktų tą patį tik priešinga kryptimi padaryti lygiagrečioje gatvėje. Jeigu šioje gatvėje bus važinėjama abejomis pusėmis, vaizdžiai sakant, bus košelė“, – įsitikinęs D. Puodžius.
Pastebėta, jog problemų gali atsirasti ir dėl parkavimosi. Pasak nagrinėjusių išeitį palangiškių, reiktų gerokai atidžiau išanalizuoti ne tik automobilių judėjimą, bet ir jų statymą ne centre, o platesnėse rytinės dalies gatvėse, ypač šalia Klaipėdos ir Kretingos gatvių, rekonstruojant Rąžės aikštelę bei įrengiant naujas automobilių stovėjimo aikšteles greta pagrindinių įvažiavimų į miestą ir organizuojant keleivių iš jų pavėžėjimą ir išvežiojimą po miestą kursuojančiais bendro naudojimo elektromobiliais, ekologiškais autobusais ar kitomis tam pritaikytomis priemonėmis. Kaip papasakojo D. Puodžius, kažkuomet idėją vėžinti poilsiautojus iki jūros iš Klaipėdos puoselėjo klaipėdiečiai, nes jie nors ir gyvena prie jūros, bet jiems sunkiau ją pasiekti.

Automobilių kultas
„Numatyta, jog vienpusėje Vytauto gatvėje automobiliai bus statomi vakarinėje pusėje. Labai gerai, kad šioje pusėje, nes nereiks pereiti gatvės, bus saugiau, bet taip automobiliai uždengs gražiąją Palangos dalį. Kita problema – automobilių manevravimas, norint pasistatyti automobilį. Eismas šioje gatvėje bus intensyvesnis viena kryptimi, o manevruojant prireiks pavažiuoti į priekį ir tuomet parkuotis. Tai gali būti nelabai patogu“, – vardijo D. Puodžius.
„Apskritai, kodėl išilgai Vytauto gatve visą dieną nuolat stovi automobilių eilės. Juk nėra čia jokių parduotuvių ar kitokių svarbių vietų, kur būtinai reiktų privažiuoti automobiliu. Žmonės pasistato automobilius ir keliauja į pliažą. Dėl tokio tikslo nebūtina statyti automobilių būtent tokiose vietose. Kurortas yra žmonėms, o ne automobiliams. Transporto priemonėms turi būti įrengtos specialios stovėjimo aikštelės. Seniau nebūdavo tokio kaip dabar automobilių kulto. Nebereikia vaikams nei žaidimų aikštelių, nieko, svarbūs tik automobiliai. Anksčiau Palangoje, kai jai vadovavo gerbiamas D. Puodžius, nebuvo galima automobilio statyti ant žolės. Nida, taip pat Druskininkai išlaikė šias taisykles iki šiol. Automobiliais, nors ir numatyta, jog J. Basanavičiaus gatvė yra skirta pėstiesiems, zujama kada tik pageidaujama, o taip neturėtų būti. Verslininkai savo poreikiais gali pasirūpinti ir anksčiau ryte, o vėliau jau gatvę palikti pėstiesiems, ne automobiliams“, – savo nuomonę išsakė architektas Leonas Laimutis Mardosas.

Kad nereiktų perdarinėti
Palangiškiai įsitikinę, jog paeksperimentuoti galima, bet be kapitalinių pertvarkų, o jeigu vėliau šis sprendimas nepasiteisins, tai negi vėl viską reiks perdarinėt, naudojant papildomas lėšas.
Ilgalaikius eismo sprendimus, pasak pašnekovų, numatyti sunku, mat net neaišku, kiek automobilių išvis pravažiuoja. „Tarybiniais laikais institutas buvo ėmęsis tokios užduoties – skaičiavo, kiek pravažiuoja automobilių, koks intensyvumas savaitgaliais. Sunku tiksliai prisiminti, kiek buvo suskaičiuota, lyg apie du šimtai automobilių per dieną prariedėdavo. Dabar, žinoma, jų gerokai daugiau būna. Įdomu buvo sužinoti, jog 60 procentų automobilių atvažiuodavo ne iš Kauno, bet iš Šiaulių pusės“, – prisiminė D. Puodžius kartu su architektu L. L. Mardosu.
Pašnekovai sutartinai tvirtino, jog būtina rasti tinkamą optimaliausią sprendimą, kitaip nuolat kils naujų problemų. Tad darbą atlikti turi profesionalai, numatydami visas galimas kliūtis. Ir tik tokiu atveju galima imtis ilgalaikių darbų.
Apskritai, kaip paminėjo palangiškiai, kelių priežiūra ir bet kokie jų pokyčiai reikalauja labai daug investicijų. Paprasčiausias pavyzdys: dar labai daug kelių net nėra išasfaltuoti, o dar pažvelgus į naujai dygstančius kvartalus, priežiūros reikalaujančių kelių skaičius tik didėja. Kiekvienas pokytis turi pasekmių, apie jas visas reikia pagalvoti.

Sukels papildomą važinėjimąsi
Tokio siūlymo spragų įžvelgė ir praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje viešą nuomonę išsakęs architektas Edmundas Benetis. Pasak jo, „Vytauto gatvė iki šiol buvo ir yra dvipusio eismo, dviejų juostų gatvė. Važiuojamojoje gatvės dalyje vieną eismo juostą atidavus dviratininkams ir automobilių stovėjimui (parkingui), dvipusio eismo Vytauto gatvės 2,1 km ilgio atkarpoje nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Druskininkų gatvės jau nebebus. Prasidės tradicinės vienpusio eismo bėdos: problemos dėl privažiavimo ir sustojimo (ne parkavimo!) tiek vienoje, tiek kitoje Vytauto gatvės pusėje, gerokai pailgės privažiavimas prie greta stovinčių, bet eismo krypties atžvilgiu esančių „prieš srovę“ objektų. Taip, pavyzdžiui, sustojus Vytauto gatvėje prie savivaldybės administracijos pastato (Vytauto g. 112) ir po to norint privažiuoti prie greta (už 20 metrų) stovinčio „Felikso“ viešbučio (Vytauto g. 116) tektų apvažiuoti visą kvartalą Vytauto, Jūratės, J. Janonio ir Gintaro gatvėmis. Tai yra apie 610 metrų!
Palyginkime tuos du skaičius: 20 ir 610 metrai. Didesnių komentarų, manau, toks nuvažiuoto kelio atkarpų ilgio sulyginimas (skirtumas – apie 30 kartų!) nereikalauja. Ir tai tik tuo atveju, jei vairuotojas gerai žino Palangą, žino, kaip greičiau ir „trumpiau“ privažiuoti. O jei jis sugalvos grįžti prie to paties „Felikso“ viešbučio sukant nuo Vytauto gatvės į vakarus, tai paties trumpiausio žiedo Vytauto, Kęstučio, Birutės alėjos, S. Nėries, Smilčių ir Gintaro gatvėmis ilgis sudarytų net 2,9 kilometro!
Todėl vienpusio eismo atsiradimas Vytauto gatvėje sukels papildomą važinėjimąsi ir papildomą transporto eismo apkrovimą kitose, Vytauto gatvei gretimose gatvėse, apvažiuojant ratu ištisus kvartalus (prieš eismą gi Vytauto gatve nepavažiuosi!), o tai centrinėje kurorto dalyje, visai kitose (ne Vytauto) gatvėse reiškia papildomą, gerokai padidėjusį lengvųjų ir kitokių automobilių eismą, triukšmą, dulkes, oro užterštumą, transporto kamščių ir avarinių situacijų padidėjimą.“
Architektas įsitikinęs, kaip ir anksčiau nuomonę išsakiusieji, jog vienos gatvės eismo reguliavimas esminės problemos neišspręs.