Visuomenei duris atveria atnaujintas legendinis „Anapilis“

Ketvirtadienį, rugpjūčio 25 dieną, nuo 16 iki 18 val. Palangos miesto savivaldybės administracija kviečia visus palangiškius ir kurorto svečius susipažinti su restauruota Palangos istorine vila „Anapilis“. Legendomis apipinto pastato atnaujinimas buvo ilgai lauktas, tad šis įvykis – itin reikšmingas visai Palangos bendruomenei.

Reikėjo daug meilės
Kaip atskleidė Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekto koordinatorė Renata Bertužytė, projekto vertė siekė 874 tūkst. 457 eurų. Istorinė vila restauruota pasitelkiant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo šaltinio lėšas.
Iki šios dienos, kai vila jau gali visuomenei atverti duris, praėjo dveji metai. Restauracijos darbus atliko UAB „Pamario restauratorius“. Palangiškius bei miesto svečius džiugins ne tik atnaujintas pastatas, bet ir čia įsikursiantis Palangos kurorto muziejus.
UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis pripažino, jog vilą atnaujinti buvo ypač mielas širdžiai darbas. „Negalėčiau pasakyti, kad buvo labai sudėtingas uždavinys. Juk kiekviena detalė buvo sukurta žmogaus rankos, vadinasi, žmogus gali ją ir atnaujinti. Svarbiausia dirbti su meile“, – šypsojosi A. Zokaitis.
Kaip teigė direktoriaus pavaduotojas statybai, būta daug raižinių, laiptų, kuriems reikėjo itin didelio kruopštumo. „Dirbant su medinėmis detalėmis reikia daug meilės ir šilumos. Man pačiam toks darbas – artimas sielai, o dar jaučiant tvyrančią išskirtinę „Anapilio“ aurą, darbai ėjosi puikiai. Tačiau, žinoma, neapsieita ir be tam tikrų sunkumų“, – teigė A. Zokaitis.

Atkurta autentika
Profesionaliems restauratoriams tokie darbai – įprasti, tačiau ši medinė vila reikalavo ypatingo atidumo ir kruopštumo perrenkant pastato konstrukcijas, atskiriant autentiškas detales ir nepaliekant sienojuose kenkėjų, kurie gali greitai sunaikinti viską, kas padaryta. Į darbą kibo ir medžio drožinių meistrai, kadangi vila garsėja puošniomis medžio ornamentikos detalėmis.
Grafų Tiškevičių laikus menanti medinė vila tarpukariu ir sovietmečiu buvo gerokai pakeista, tačiau po išsamių specialistų tyrimų buvo nustatyta, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, netgi kokia buvo vilos sienų spalva. Vadovaujantis šiomis išvadomis, buvo atkuriamas tikrasis „Anapilio“ veidas.
Vila buvo ne tik restauruota, bet ir pritaikyta šiandieniniams poreikiams – pagal ikonografinę medžiagą atkurtos renginiams bei ekspozicijoms skirtos salės ir kitos erdvės, atnaujinti sanitariniai mazgai, neįgaliųjų patogumui įrengtas liftas ir papildoma laiptinė – kad pastatas atitiktų priešgaisrinius reikalavimus.
Vienas iš įdomesnių atradimų restauruojant „Anapilį“ buvo vėjo vargonai. Tai įrodė, kad „Anapilį“ supančios legendos nėra „iš piršto laužtos“. Vėjo vargonus tuomečiai statytojai kruopščiai paslėpė dideliame aukštyje. Aštuonetas vėjo gaudyklių sąžiningai atliko savo misiją, „gaudė“ pajūrio vėjus, skleisdamos pastate ir aplink jį keistus garsus, kurie idealiai tiko prie vilos pavadinimo. Analogų rastiems vėjo vargonams informacinėje erdvėje specialistai nerado, tad meistrams skardinius būgnelius teko atkurti pagal rastuosius. Jie įtaisyti tose pat vietose kaip ir buvusieji – po kupolo vidaus apdailos medžiagomis.

Muziejus puikiai įvertintas
„Anapilio“ išskirtinumas bei istorinė vertė lėmė, jog būtent šioje viloje apsispręsta įkurti Palangos kurorto muziejų. Palangos kurorto muziejuje planuojama eksponuoti medžiagą, padėsiančią atskleisti krašto išskirtinumą.
Tai, kad viloje nuspręsta įkurti muziejų, kiek pakoregavo restauratorių planus, tačiau tai jų neišmušė iš darbų vėžių. „Tarėmės su muziejaus direktoriumi Jūračiu Liachovičiumi, ką dar galėtume, nežymiai keičiant, padaryti. Stengėmės, kiek tik mūsų jėgos leido, padaryti taip, kad patalpos tiktų muziejui“, – kalbėjo A. Zokaitis.
Gerų žodžių negailėjo ir Palangos kurorto muziejaus direktorius J. Liachovičius. „Žaviuosi „Pamario restauratorių“ vyrų darbu. Žmonės dirba kruopščiai, rūpestingai, su meile. Būtent jų dėka ir atgimsta mums visiems brangi gimtojo miesto istorija, išsaugomi ateičiai gražiausi miesto pastatai. Beveik kiekvieną dieną lankiausi viloje, stebėjau darbuotojų darbą ir galiu pasakyti, kad belieka džiaugtis. Lenkiu galvą“, – džiaugėsi direktorius.
Liepos pabaigoje restauruotą vilą „Anapilis“ apžiūrėjusi LR kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vedėja dr. Rūta Pileckaitė palankiai įvertino atnaujintas patalpas.
Siekiant paminėti 118 metų „Anapilio“ sukaktį, pirmąją parodą restauruotoje viloje planuojama surengti dar šiemet. „Bendradarbiausim su kitais muziejais ir kitąmet plačiau atversime duris visuomenei“, – teigė J. Liachovičius.

Vienas iš įdomiausių statinių
„Anapilis“ – vienas iš įdomiausių ir labiausiai žinomų tos senosios architektūros statinių visame Lietuvos pajūryje. XIX amžiaus vila su ypatinga aura. Atgaivinus ją, tiek palangiškiai, tiek miesto svečiai vėl galės mėgautis puikiais muzikos vakarais senojoje viloje.
Medinė vila yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Ji pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, laikoma viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų.
Vila apipinta įvairiausiomis legendomis. Apie 1898 metus Šveicarijos užmiesčių vilų stiliumi statytas medinis vasarnamis iš pradžių buvo vadinamas jo savininkės Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1839–1919 m.) garbei „Villa Sophie“. Horvato herbo didikė ten mėgo leisti laiką šiltomis dienomis.
Pasakojama, jog keistą pavadinimą „Anapilis“ vasarnamis gavo dėl didikės pomėgio kviesti mirusiųjų dvasias. Nors istorijos tyrinėtojai mažai tiki tokia versija, mat grafienė buvo itin religinga moteris. Grafienė viloje buvo įsirengusi veidrodžių kambarį, kuriame, kaip manyta, užsiiminėjo spiritizmo seansais. S. Tiškevičienės prašymu „Anapilio“ bokštelyje buvo įrengti ir vėjo vargonai, raminantys pasiligojusią bajorę, kurios siela, kalbama, iki šiol atplazdanti pasiklausyti vėjų muzikos.