Visiems matant savivaldybėje bujojo piktžolė

Perfrazuojant garsaus dramaturgijos klasiko Viljamo Šekspyro herojų Hamletą – kažkas papuvę Palangos karalystėje.
Miesto merui Šarūnui Vaitkui atsiimant apdovanojimą už „Veido“ žurnalo apklausoje jam skirtą trečią vietą tarp visų šalies merų, beveik tuo pat metu iš savivaldybės pastato STT pareigūnai išveda nosį nukabinusį vieno iš svarbiausio Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją Svajūną Bradūną.
Kas atsitiko, kad Palangos kurortui ir jos vadovui gaunant gerus įvertinimus, STT savivaldybėje aptinka korupcijos piktžolę. Kiek ilgai ji bujojo ir yra sužėlusi – parodys ikiteisminio tyrimo rezultatai. Nuo sulaikymo praėjus vos dviem parom S. Bradūnui jau pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir kyšio priėmimu.
Savivaldybėje tyrėjų paimta dokumentų gausa leidžia manyti, kad šis valdininko sulaikymas – ilgai trukusio pareigūnų stebėjimo rezultatas. Kitaip tariant, STT kirpo mažiausiai devynis kartus atmatavusi, todėl menkai tikėtina, kad kurorto vyriausiasis architektas iš šios bylos išsisuks be nuostolių, o apie S. Bradūną, ko gero, jau galime kalbėti, kaip apie buvusį savivaldybės skyriaus vedėją.
Ką tyrėjams pavyks įrodyti, keliais nusikaltimų epizodais jis bus apkaltintas – ikiteisminio tyrimo reikalas. Kur kas svarbiau pasiaiškinti, kaip tokios reputacijos žmogus iš viso galėjo dirbti valstybės tarnyboje. Galima sakyti, kad iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo kėdės S. Bradūną išplėšę STT agentai padarė tai, ko Palangos miesto vadovai vis nesiryžo padaryti jau seniai.
Per dvejus metus – aštuonios tarnybinės nuobaudos. Iš jų vien per praėjusius metus jam skirti du griežti papeikimai. Nesibaigiantys žmonių nusiskundimai, mėnesiais negaunami atsakymai, nuolatinis valdininko vėlavimas laiku atlikti savo pareigas. Kaip atsitiko, kad toks valstybės tarnautojas iki šiol nebuvo išvarytas?
Savivaldybės vadovai tvirtina, kad savivaldybė neturėjo kito pasirinkimo – sulaukus rimtesnio valstybės finansavimo mieste virė darbai, buvo renovuojamos gatvės, planuojamos naujos statybos. Reikėjo derinti įvairius projektus, tvirtinti detaliuosius planus, o Architektūros skyriaus vedėjas ilgą laiką neturėjo net pavaduotojo, kuris po keletos neįvykusių konkursų buvo priimtas tik prieš pusmetį.
Jausdamas, kad šiuo metu yra nepakeičiamas, S. Bradūnas tuo vykusiai naudojosi. Valdininkas įžūlėjo vis labiau, nepaisydamas net to, kad surinktos papeikimų puokštės būtų užtekę jį atleisti bet kurią dieną. Skyriaus vedėjas net nematė reikalo ginčyti nė vienos tarnybinės nuobaudos. Po metų jos vis vien išnykdavo. Blogiausiu atveju, jam grėsė atlyginimo sumažinimas, tačiau nuo to būtų nukentėjęs ne jis, o valdininko atlyginimą išsidalinantys antstoliai.
Verta prisiminti, kad S. Bradūną 2007 metų rudenį į Palangą atsivedė tuometis savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, kuris buvo pažįstamas su architekto tėvu. Būtent liberalcentristų valdžios globojamas valdininkas kopė karjeros laiptais: po pusmečio tapo vedėjo pavaduotoju, o dar po pusantrų metų – skyriaus vedėju.
Prieš jį skyriui vadovavęs ir iš savivaldybės buvęs priverstas išeiti kaunietis Feliksas Jackevičius dabar rėžia atvirai: „Iš S. Bradūno buvo tuščia vieta. Nedirbo nieko, o ant jo stalo kaupėsi krūvos popierių. Aš vienas visko nespėju padaryti. V. Kuznecovas nuolat tarkuoja mane, o jam S. Bradūnas lieka geras“.
Tačiau pati didžiausia tuometės miesto valdžios nuodėmė buvo padaryta tuomet, kai S. Bradūnas į viršų buvo pradėtas stumti nepaisant jo asmenybės. Ją puikiausiai charakterizavo paskui jį į Palangą atsivilkęs skolų šleifas, kurių bendra suma siekė apie pusantro šimto tūkstančio litų. Vos tik pradėjus mokėti valdišką atlyginimą, į jį nusitaikė beveik 10 antstolių, kurie dėl piktybiškai nemokamų skolų buvo pradėję daugiau nei 30 išieškojimų bylų. Iš atlyginimo pačiam S. Bradūnui telikdavo vos 700 litų.
Ką reiškia, kai svarbius statybų sprendimus priiminėjantis miesto vyriausiasis architektas dirba praktiškai negaudamas algos? Vadinasi, į vadovaujantį valstybės tarnybos postą jį be konkurso priėmę savivaldybės vadovai suprato, kad jis sau duonai užsidirbs iš šono. Ir į tai užmerkė akis. Gal net gaudami iš užsakovų architekto išmušinėjamos duoklės dalį?
Dabar atsiranda svarstančių, kad jei S. Bradūnas būtų ėmęs kyšius, jis būtų seniai atsiskaitęs su skolomis. Visa esmė yra ta, kad pinigų neatgaunantys žmonės ir įmonės nerūpėjo. Jiems buvo paaukota alga už galimybę plėšti savivaldybės interesantus.
Palanga vėl priversta ieškoti naujo kurorto vyriausiojo architekto. Ar atsiras norinčių dalyvauti konkurse? Kodėl mūsų kurorto architektūros skyriui vadovauti ateinantys specialistai ištveria vos pusmetį, arba prisitaiko prie žaidimo sąlygų šias pareigas paversdami savotiškomis aukso kasyklomis?
Palangos vyriausiojo architekto naštą išbandęs F. Jackevičius teigia, kad taip bus tol, kol kurorto architektūrą reguliuos iš užsakovų taip pat pasipinigauti linkę politikai. Ką reiškia, kai tarybos posėdžiuose be jokios priežasties mėnesių mėnesiais netvirtinami visų institucijų pritarimus gavę detalieji planai? Kad dar užsakovai nesusiprato?
Anot F. Jackevičiaus, visi nešvarūs žaidimai baigsis tuomet, kai statybas reglamentuos ne politikų ir architektūros skyriaus vadovo pageidavimai, norai, ar kaprizai, o miesto patvirtinti detalieji planai, kuriuose aiškiai pasakyta, kas galima, o kas – ne.