Vietinis terorizmas

Astrologija, mano nuomone, viena iš populiariausių pokalbių temų. Vieni tiki, kiti kategoriškai purto galvas, dar kiti – svaičioja patys išmanantys daugiau, nei palmiros, nagliai, lietuviškos didžiosios raganos kartu sudėjus. Tad galima ginčytis – kas tikra, kas išgalvota, bet daugiau ar mažiau apie astrologiją žinome visi.

Štai man teko laimė/nelaimė gimti po liūto ženklu. Manau, kad bent pusę savo „aršumo“ ir energijos galiu suversti žvaigždėms. Juk taip mes visi bent kartais darome – viską „nurašome“ vienokiam ar kitokiam žvaigždžių išsidėstymui ir horoskopų ženklams.

Tai aš, būdama laukiniu katinu - valdovu, ginu savo teritoriją: kas lenda per giliai į mano asmeninį gyvenimą ir personalinę erdvę, gauna „per nagus“ ir sužino posakį: „nekišk galvos liūtui į nasrus“. Išlyga tik tokia – jei prisileidžiu ir noriu pati, istorija visai kitokia.

Tad pastaruoju metu grumiuosi su be galo varginančiais lindėjais į mano erdvę. Ir, kiek žinau, šitaip kankinuosi ne tik aš. Lyg laikais, kai nebuvo galima gauti to, ko norisi, reikia, dabar prasidėjo siūlymo, brukimo, kišimo bumas. Vargšui, pinigų stygiaus kankinančiam žmogui – tai peilis į širdį. Uolūs ir ne tokie uolūs pardavėjai nuolat stuksena į duris, maigo durų skambutį, siuntinėja laiškus, nuolatos skambina telefonu, pranešdami „džiugią žinią“ – tik JUMS ir niekam kitam siūlome šitą dulkių siurblį, naujas, švinu atsiduodančias knygas iš spaustuvės, „nerealią“ kalnų oru ir vandeniu papildytą kosmetiką, įstabius ir tik JUMS pritaikytus telefonų pokalbių planus, rūbus už „patrauklią kainą iš tolimojo užsienio“ (suprast reikėtų, kad iš Lenkijos ar Latvijos) bei dar daug daug to, ką be sunkumų galima atrasti parduotuvėse ir įstaigose, tačiau tai tau bruka per prievartą braudamiesi į asmeninę erdvę.

Pasipiktinimą man sukėlė vieno Lietuvos bankų terorizmas – pasijutau akivaizdžiai puldinėjama. Apsilankiusi banke dėl tam tikrų asmeninių paslaugų, patikslinau duomenis – pataisė mano adresą, telefono numerį. Ir nuo to prasidėjo mano kančios – moralinės ir fizinės. Buvau užbombarduota kelių dešimčių skambučių vos per kelias dienas: „Kviečiame pasirašyti pensijų kaupimo sutartį“. „Kai norėsiu, pasirašysiu, netrukdykite, dirbu“, - atsakydavau. „Jums nereikia stengtis – tereikia to ir to, užsukite, mes užpildome sutartį per minutę ir viskas. Jums iš to bus tik daugiau naudos“, - kad ir nudailintu, bet kamuojančiu balsu sako anam belaidžio telefono laido gale. „Ačiū, pagalvosiu“, - mandagiai atsakau kokį šešioliktą kartą. „O kada Jūs pagalvosite, kada paskambinti?“, - vėl kimba. „Nežinau, kai pagalvosiu ir nutarsiu – kreipsiuosi. Neskambinkite, aš dirbu“, - vis dar mandagiai atsakinėju. Vos už valandos telefonas suskamba vėl. Ir vėl. Ir vėl. Ir ištisai. Jaučiuosi terorizuojama, trikdoma, nesaugi. Kur dingo mano teisė į privatumą, laisvę rinktis? Aš suprantu – jų toks darbas... Tačiau neapsikentusi skambinu į banko administraciją – man keistu balsu paaiškino, kad toks konsultantų – naujų klientų paieškos vadybininkų ir dar kažin kokių banko vergų darbas. Paprašau nebeskambinti, bet po prašymo skambučių lavina mane trikdė dar tris dienas, kol mandagų mano kantrumą pervėrė pykčio strėlė. „Prašau man neskambinti, netrukdyti“, - pasakau išjungdama telefoną. Baigėsi. Tąsyk, dar netikėdama, paslapčia atsikvėpiau.

Tačiau nesibaigė skambinėjimas į namų duris, telefonu skambinėjančių ir siūlančių keliones, greitas paskolas, paslaugas, netgi - automobilį! Nusišluostau prakaitą, į ausis susigrūdu kištukus, slopinančius garsą ir krentu į lovą. Nebesaugu net savo paties pasaulyje – jaučiuosi atakuojama, kad atiduočiau paskutinę monetą, kad susipančiočiau naujomis sutartimis, paskolomis. Kasdien patiriu stresą atsisakinėdama man visiškai nereikalingų ir prievarta brukamų dalykų. Jaučiuosi nesaugiai, kai bet kokios įmonės ar įstaigos registre yra mano telefono numeris. Jiems esu statistinis vienetas, skambina net nežinodami, kas aš tokia. Man jie – galvažudžiai, teroristai, mano nuolatinio streso šaltinis. Kur žmogaus teisių gynėjai? Kur asmeninė erdvė? Savo numerio neplatinau, niekur nepatalpinau, ant stulpų gatvėse nerašinėjau. Velniop, tą informacinę visuomenę. Biometrinis pasas gali būti susektas iš palydovo, telefono numeris – lyg ant delno bet kam ir bet kur...Gelbėkit..! Esu terorizuojama!