Vėjais paleidę pinigus valdininkai tapo ir užuomaršomis

Linas JEGELEVIČIUS, 2010-11-06
Peržiūrėta
2028
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada – šnipštas. Daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių litų  miesto gatvių ir kelių inventorizacijai  kaip į balą išmetę miesto valdininkai kaltai pliaukši sau per makaules, bet dėl atsakomybės labai nesuka galvų: „Pinigai – ne iš savos kišenės, o valdiški...“

 

Atsakingų už iššvaistytus pinigus nėra

 

Skubėję miesto kelių rekonstrukcijai gauti europinių pinigų Palangos miesto savivaldybės viešųjų pirkimo komisija  dar 2006-ųjų pabaigoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Palangos miesto vietinės reikšmės kelių ir gatvių techninės inventorizacijos pirkimas“. Inventorizacija buvo reikalinga, kad padarius gatvių kadastrines bylas, būtų galima dalyvauti Europos Sąjungos konkursuose gauti paramą gatvių rekonstrukcijai. Bylos buvo padarytos (už jas savivaldybė vilniečių UAB „Kordab“ suplojo 161 tūkstantį litų 2008-ais metais), bet iš jų naudos – kaip iš ožio pieno – jų neregistruoja Registrų Centras, nes nebuvo pirmiausia padaryti detalieji planai.

„Palangos tilto“ žiniomis, darbų atlikimo darbus pasirašė ne administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, o Komunalinio Ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Edmundas Kivyta.

Jis tai neigė, bet pripažino, kad iš inventorizacijos naudos „buvo labai mažai“. „Kai darbai buvo padaryti, buvo „apsižiūrėta“, kad Registrų Centras tų bylų neregistruoja, nes nebuvo padaryti detalieji planai – gatvės sklypai „lipo“ ant jau esančių sklypų. Nežinau, kaip tą problemą dabar galima išspręsti. Žinau, kad neregistruotos bylos buvo atiduotos „Kordab“, kad bendrovė juos pataisytų – kad „neliptų“ sklypai vienas ant kito. Bet kažin ar to užteks – turėtų būti patvirtinti detalieji planai, o jų tvirtinimas, patys žinote, trunka iki kelių metų. Kol kas labai mažai naudos iš tos gatvių inventorizacijos“, - sakė E. Kivyta.

Jis teigia „neįsivaizduojąs“ kas turi būti atsakingas, kad vėjais buvo paleista daugiau kaip pusantro šimto tūkstančio litų. „2006-ais metais lyg tai Garolis vadovavo savivaldybės administracijai, 2008-ais metais, kai buvo darbai baigti, jau V. Kuznecovas buvo direktorius“, - sakė specialistas.

 

Dėl svetimų pinigų galvos neskauda

 

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus, klausiamas apie pirkimus, irgi ilgai rausėsi atmintyje. „Aš atsimenu tik didesnius nei pusė milijono litų pirkimus. 2006-ais metais, kai sakote, kad įvyko pirkimai gatvių inventorizacijai, aš dar nedirbau savivaldybėje“, - teisinosi valdininkas.

Savivaldybės vicemerui Rimantui Garoliui taip pat neįstrigo į atmintį pirkimai dėl gatvių inventorizacijos ir savivaldybės pinigų panaudojimas. „Nežinau, neatsimenu tokių dalykų. Žinau, kad buvo kilę problemų dėl gatvių bylų registracijos. Bet kuo aš čia dėtas? Aš pradėjau dirbti administracijos direktoriumi, regis, tik 2006-ųjų metų rugpjūčio mėnesį (konkursas įvyko tų pačių metų spalio mėnesį  -aut.) Jeigu tas dalykas buvo daromas, kai aš ir buvau direktorius, nereiškia, kad tai buvo mano idėja. Reikia žiūrėti, kas užsakė tą dalyką, koks skyrius jį kuravo. Daug problemų Palangoje kyla dėl neišspręstų nuosavybės klausimų, taip pat ir dėl gatvių“, - nelabai rišliai pasakojo vicemeras.

 

Valdžia apsišovė

 

UAB „Kordab“ direktorius Algirdas Kaminskas „Palangos tiltui“ sakė, kad Palangos savivaldybės užsakyti darbai buvo atlikti – buvo padarytos gatvių kadastro bylos. „Bet kaip savivaldybė pasinaudojo mūsų darbo rezultatu – klausimas kitas.  Lietuvoje ir Palangoje buvo tokia situacija, kad gerokai pakoregavo mūsų darbo rezultatus, kurie kai kam dabar atrodo kaip nereikalingi“, - miglotai kalbėjo A. Kaminskas.

Paprašytas kalbėti aiškiau, „Kordab“ direktorius sakė, kad Palangos savivaldybė užsakė bendrovės paslaugas – paruošti gatvių kadastrines bylas – kad galėtų „pasiimti“ europines lėšas gatvėms rekonstruoti.

„Europinių lėšų niekas neduoda, kol nėra įteisintas turtas  - tai yra tol, kol gatvės yra niekieno. Savivaldybė paprašė mūsų atlikti gatvių kadastrą, bet nekreipė dėmesio, kad prie gatvių prieinantiems žemės sklypams pirmiausia reikėjo padaryti detaliuosius planus. Ko gero, savivaldybė taip elgėsi sąmoningai, nes padaryti detaliuosius planus užima daug laiko – net iki trejų metų. Neturėdami detaliųjų planų, mes negalėjome suformuoti gatvės ribų. Savivaldybės vadovai buvo apie tai informuoti iš anksto, bet jie žengė rizikingą žingsnį  - prašė daryti gatvių kadastrines bylas nepadarius detaliųjų planų. Gavęs tokias bylas, Registrų centras atsisakė jas dėl to registruoti. Tiesa, buvo ir tokių gatvių, kurių sklypai buvo anksčiau suformuoti – tokios bylos buvo užregistruotos centre. Matyt, Palangos valdžia tikėjosi, kad įstatymai greitai pasikeis, ir kadastro bylų ruošimo tvarka taps paprastesnė. Palangiškiai „prašovė“ – ta tvarka tik šiais metais tapo paprastesnė“,  - atskleidė A. Kaminskas. Tačiau jis linkęs ginti įmonės darbų užsakovus – Palangos savivaldybės administraciją: „Žmonės savivaldybėje norėjo miestui naudos – greičiau rekonstruoti gatves..“

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugpjūčio 24 d. Anapilin iškeliavo žinoma palangiškė, daugiau kaip 25 metus Palangos moksleivių klubui vadovavusi  Rūta Gecienė. Amžinojo poilsio ji šiandien atgulė Palangos miesto kapinėse. Ponia Rūta visada mielai bendravo su laikraščiu „Palangos tiltas“, o šių eilučių autorių ji yra 2012 metais priėmusi dirbti Moksleivių klube – vesti jaunųjų žurnalistų būrelį.


Lietuvoje tik 0,65 proc. įmonių yra sukūrusios po daugiau kaip 250 darbo vietų, tačiau būtent jos sugeneruoja daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 


Paklaustas, kokius   išankstinius stereotipus apie Seimą darbas jame sugriovė, palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas, išrinktas Mėguvos rinkimų apygardoje, kaip visada buvo atviras: „Seime yra labai didelė konkurencija, daug ryškių asmenybių, kurios siekia būti kuo labiau matomos.


Pajūryje pavogtas „BMW“ markės automobilis, praneša policija.


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. 


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Visus metus Palangoje vyko intensyvūs miesto ir Šventosios kelių ir gatvių rekonstrukcijos ar aplinkos tvarkymo darbai. Kaip ir kiekvienais metais, „liūto“ dalis darbų buvo atlikta pasyviuoju kurorto turizmo metu – pavasarį ar rudenį.


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo  praėjusį penktadienį...


Norėjosi kaip geriau, o gavosi kaip visada – šnipštas. Daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių litų  miesto gatvių ir kelių inventorizacijai  kaip į balą išmetę miesto valdininkai kaltai pliaukši sau per makaules, bet dėl atsakomybės labai nesuka galvų: „Pinigai – ne iš savos kišenės, o valdiški...“  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius