Vasara? Nenoriu palikti savo darželio!

Šiemet vasara Palangoje prasidėjo savaite anksčiau – gegužės 26-ąją. S.Vainiūno meno mokyklos koncertų salėje mudu su žmona Vlada Marija didžiulę sielos palaimą sykiu su kitais išgyvenome, stebėdami su kitais Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ tradicinį renginį „Vaikyste, nusijuok“, skirtą Šeimos dienai ir vaikų išleidimui į mokyklą, tuo pačiu – 2011-2012 mokslo metų užbaigai. Čia mažieji šokėjai, dainininkai ir visa „Žilvino“ šventės darbo grupė, visas kolektyvas tėveliams, vaikams ir jų bičiuliams, Palangai padovanojo tiek „Geros nuotaikos“ vitaminų – „seratonų“, kad niekam nekilo abejonių, kur šiuo metu yra lietuviškai vasarėjanti Palangos saulė, ir nė vienas nesijautėme esą seneliais, nes...

„Šitiek skridus, plaukus, ėjus mums geriausia – suvaikėjus“.

Apmąstymai, stebint laimingus Palangos vaikus

Saulė buvo čia, „Žilvino“ lopšelio-darželio šventėje „Vaikyste, nusijuok“, kur Meno mokyklos salė tapo per ankšta, kur labai daug gėrio išsiilgusių mylinčių akių liudijo: „Na, juk teisybė – ne viskas  mūsų Lietuvoje taip jau blogai: kol mūsų Palangoje gyva linksma jūra, kol gyvenimo pasakoms žadina legendos apie Žilviną, kol prasmingais lietuvybės darbais garsėja „Žilvinas“...

Stebint vaikų koncertėlį, susirinkusių svečių nuotaikas (taip pat ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę Akvilę Kilijonienę, ant kelių laikančią dukrelę Julytę) ūmai man kilo šelmiška mintis: „O kas paneigs galimybę, kad dabar čia šokantys, dainuojantys, muzikuojantys Palangos „Žilvino“ vaikai užaugę gali būti, gali būti ne tik Lietuvos valstybės, bet net ir visos Europos Sąjungos prezidentais?“

Gyvenimas mėgsta staigmenas, siurprizus, bet jie nėra savaiminiai stebuklai ar vaikiškų pasakų rašytojo pramanai, kai žmogus stengiasi, negaili pastangų kūrybai, didžiojo tikslo siekimui. Beje, o kas gi yra... gyvenimas?

Šiemet, gegužės 6-ąją įspūdingą 90-ąjį gimtadienį minėjęs iškilusis lietuvių rašytojas, eruditas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Mikelinskas pasakė: „O mano ilgam ir turiningam gyvenimui labiausiai tiktų, regis, italų rašytojo Aleksandro Mandzonio šūktelėjimas: „Kas yra žmogaus gyvenimas, jeigu ne ilga eilė perlų, suvertų ant ilgo, pilko, melancholiško siūlo“.

Kiekvieną šventę reikia pelnyti didelėmis valios pastangomis, kantrybe, meile ir... darbu, darbu, be kurio neatsimerktų net mažas jurginas „Žilvino“ kieme.

 „Palangos Žilviniukams“

 (...ir visiems Jūros svečiams)

Suverkim Vasaros dienas,

 Kaip uogeles ant smilgos

 Ir žaidimus, žodžius, dainas –

 Visi jų išsiilgę.

Mums rūpi jūra Palangoj

 Ir vingrūs jos takeliai,

Mes sakom jūrai: „Tuoj, tuoj, tuoj

Subėgsim su tėveliais“...

 Bus daug dar vasarų žavių,

Reikės atrast daug smilgų...

 ...Ir nepajusi – tarp žvaigždžių

Tava žvaigždutė žvilga.

Žilviną sukūrė ir tebekuria asmenybės

Prieš 22 metus pašventinęs naują, langais Saulėtekį net ir vidurnaktį sveikinantį ir šviesai visad atvirą, gražiavardį „Žilviną“ garbusis Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas – Juozas Miklovas kalbėjo: „Lietuvai reikia ne mūsų pažadų, o širdingai atliekamų konkrečių darbų, kurie neleidžia širdims liūdėti, kurie širdis priverčia žydėti“. Po 22 „Žilvino“ kolektyvo prasmingos, Lietuvai ir Palangai garbę nešančios veiklos metų jam ir pedagogikai gražiausių kuriančiojo gyvenimo metus nuo pirmosios dienos paskyrusi direktorė Regina Lelienė, tarsi jokių vargų ligi šiol nepatirta šypsodamasi žurnalistui kalbėjo: „Šventę kūrė vaikai, jų tėvai, pedagogai, „Žilvino“ darbuotojai. Pacituosiu gal ir girdėtą mintį: „Išlikome... dainuodami“. Kas tik nėra mums padėjęs! Kiekvieną šiltaširdį „Žilvino“ kūrėją prisimename, kaip savą giminaitį. Štai visi, buvę Meno mokyklos salėje, tylos minute pagerbėme itin ryškiu spinduliu Palangos atmintyje išlikusią muzikos mokytoją Ritą Paulauskienę. Tai ji sukūrė vaikų etnokultūrinį ansamblį „Patrepsiukas“.

Ritelė Paulauskienė paruošė keletą „Dainų dainelės“ laureatų. Muzikos mokytoja, bendraudama, tardamasi su „Mėguvos“ etnografinio ansamblio autoritetingomis vadovėmis, ypač Zita Baniulaityte, nepamiršo nė vienos net mažiausios lietuviškos šventės, tęsė gražiausias, geriausias Palangos krašto tradicijas, skiepijo jauname žmoguje visa, kas tautiška, garbingai lietuviška. Žodžiai, dainos, rūbai, tradicijos, – betgi mūsų „Žilvinas“ visur ir pristatomas: „Saugi, atvira pokyčiams, moderni, gyva tautiškumo dvasia ikimokyklinio ugdymo mokykla normalios ir sutrikusios raidos vaikams“. Džiugu, kad lietuvių liaudies tradicijų tęsėjos yra ir „Žilvino“ auklėtojos Rūta Duoblienė, Modesta Abaravičiūtė, taip pat muzikos mokytoja Aistė Strakšienė“. Pavyzdingai savą teritoriją ne tik konkursams tvarkančio „Žilvino“ vadovė Regina Lelienė Šiaulių pedagoginio instituto auklėtinė, kolegų gerbiama už valingumą ir išmintį, užbaigiant šiuos mokslo metus vardijo kiekvieną darbščią „bitelę“, gyvenime padėjusią tobulėti jai asmeniškai ir nešančiai savą „indėlį“ į visuotinį Palangos intelektualinį avilį. Moteris šviesiai mena ir darbo metus Palangos Švietimo skyriuje, kai jam vadovavo Faustinas Banitauskas. „Žilvinas“ – neįgaliųjų ir sutrikusios raidos vaikų ugdymo pradininkai mieste dar nuo 1992 metų. Ypač daug ir ne sykį mūsų kolektyvui padėjęs buvęs Palangos miesto meras, dabar – Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranas Žeimys, taip pat energingai miesto savivaldoje dirbantis jaunasis jo pasekėjas Šarūnas Vaitkus. Dėmesinga mūsų nemažo kolektyvo problemoms yra ir savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. Ačiū visiems, o labiausiai – vaikams, tiems mažiuliams, kurie savo jausmų tikrumu prikelia mus, suaugusius, kiekvienai naujai darbo dienai ir visiems prasmingiems darbams“, – sakė direktorė. Taip pat šiltai apie savąjį kolektyvą ir jam atsidavusią vadovę Reginą Lelienę kalbėjo ir 21 metus „Žilvine“ dirbanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui, buvusi plungiškė Aldona Gerybaitė – Kazakovienė: „Kai stipri vadovė, tai sąžiningai, kūrybingai, ritmingai darbui yra atsidavę visi mūsų kolektyvo nariai“.

Mes ėjome per „Žilviną“, vėl ir vėl žavėjomės šviesaus atminimo Palangos dailininko Juozo Meškio (1955-2005) tapybos darbais, direktorė Regina Lelienė pasakojo ir apie Gintarą Puškorių, Vytautą Kusą, vėl ir vėl prisiminėme įspūdingą mokslo metus vainikavusią „Žilvino“ vaikų šventę tėveliams „Vaikyste, nusijuok“ ...

Man patinka atviri žmonės, – et, argi daug paslapčių tuose mūsų lietuviškuose likimuose, – visi „susiviję“, tarytum spalvotų siūlų kamuolyje, visi visų žmonių takai ir keleliai. O kas čia nuostabaus, jeigu „vienu dangum visi užsikloję, panašias minteles audžiam... “

– Mano tėviškė – Stulgiuose, Kelmės rajone. Netoli Kryžkalnis, į kurį suteka visų valstybės kraštų keliai.

Žalumos jūra – pievos, Ančios paupiai, – nuostabu, – prisiminė ilgametė „Žilvino“ vadovė Regina Lelienė ...

Jai ir visiems vaikams, tėveliams, seneliams, mokytojams, auklėtojams ne tik „Žilvine“, Palangoje, Šventojoje, Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga –

Baltas rankšluostėlis

  Per arimą juodą,

Per eglyną žalią

Baltas rankšluostėlis –

Tėviškės kelelis.

 Baltas rankšluostėlis,

Baltos, mažos pėdos

 Palei ežerėlį –

Ten, kur paukščiai gieda.

Upelius parodo,

Į kalnelį kelia

Baltas rankšluostėlis –

Amžinasis kelias.

Lietuvos keleli,

Iš Tavęs išaugam

Ir, kol medžiai šlama,

Širdyse vis saugom.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".