Vasarą – sausakimša, žiemą – tuščia. Kas?

Dviejuose šalies kurortuose – Palangoje ir Druskininkuose renkama rinkliava už naudojimąsi kurorto infrastruktūra suteikia puikią progą įvertinti į abu miestus atvykstančių poilsiautojų srautus.
Sulyginus nuo vasaros pradžios abiejų kurortų gautas vadinamos „pagalvės rinkliavos“ lėšas išvada viena – vasaros metu gerokai daugiau žmonių sulaukia Palanga, bet rudenį ir žiemą poilsiautojams Druskininkai yra mielesni.
Štai, per šią vasarą Palanga surinko beveik pusę milijono litų. Tiek nakvynių deklaruota per 3 mėnesius. Iš tiesų šį skaičių drąsiai būtų galima dauginti iš dviejų, nes didžioji dalis prie jūros atostogaujančių poilsiautojų privačiai apsistoja pas Palangos gyventojus, kurie ne visi deklaruoja savo svečius.
Druskininkuose poilsiautojams privačiai teikiamos nakvynės paslaugos nėra tiek populiarios, tad didžioji dalis atvykėlių apsigyvena oficialiuose viešbučiuose, gydyklose, poilsio namuose, kurios po 2 litus rinkliavos už nakvynę mokančius savo svečius, reikia tikėti, registruoja sąžiningai. Per vasarą šiame kurorte buvo surinkta apie 470 tūkst. litų rinkliavos. Vadinasi, čia vasarą buvo užfiksuota 235 tūkst. nakvynių. Palangos atotrūkis – akivaizdus.
Tačiau rudenį poilsiautojų srautai yra priešingi. Rugsėjo mėnesį Druskininkuose gauta apie 135 tūkst. litų rinkliavos, spalį – apie 110 tūkst. litų. Išeitų, kad šį kurortą per pirmuosius rudens mėnesius aplankė 67 ir 55 tūkst. svečių.
Tuo metu Palangoje rudenį atvykstančių poilsiautojų skaičius sumažėjo gerokai labiau. Rugsėjo mėnesį mūsų kurorte nakvynės paslaugomis naudojosi vos 34 tūkst. poilsiautojų – du kartus mažiau nei Druskininkuose. Dar rečiau žmonės į Palangą važiavo spalį – praėjusį mėnesį Palangos viešbučiuose bei poilsio namuose nakvojo vos 13,6 tūkst. svečių.
Verta atkreipti dėmesį, kad rudenį Palangoje fiksuojama rinkliava yra gerokai objektyvesnė, nei vasarą, nes privačiai pas palangiškius nakvojančių poilsiautojų skaičius realiai sumažėja iki minimumo. Štai, rugsėjo mėnesį 78 palangiškiai deklaravo svečiams suteikę 2633 nakvynes. Per spalį poilsiautojus priėmė vos 15 gyventojų, kurie rinkliavos surinko tik 311 litų.
Ką sako šie skaičiai? Palanga pelnytai vadinama vasaros sostine ir sezono metu be konkurencijos pritraukia didžiausią poilsiautojų būrį. Neabejotinai didžiausia trauka – Baltijos jūra ir paplūdimiai, nors vasarą mūsų kurorte taip pat netrūksta įvairių renginių ir pramogų. Tačiau pasibaigus vasarai Palanga poilsiautojams vis dar negali pasiūlyti jokio užimtumo. Tuo tarpu Druskininkai žmones žiemą vilioja moderniais SPA kompleksais, vandens pramogų parku, uždaromis slidinėjimo trasomis.
Todėl visiškai suprantama, kodėl spalio mėnesį Druskininkai sulaukia keturis kartus daugiau poilsiautojų, nei Palanga.
Sovietmečiu ir mūsų kurortas galėjo pasigirti baseinais bei kitomis atrakcijomis. Turėjome net unikalų atvirą žiemos baseiną. Tačiau per Nepriklausomybės metus Palangoje ne tik neatsirado jokių naujų pramogų, bet ir sunyko tai, ką turėjome.
Giliu žiemos miegu snaudęs kurortas tik paskutiniuosius pusantrų metų ėmė stotis ant kojų. Praktiškai nuo nulio jau yra prasidėjusi modernaus kempingo statyba, prie stadiono plušantys statybininkai greitai pradės kelti daugiafunkcinės sporto salės mūrus, sprinterišku greičiu prie kopų išdygo vaikų žaidimų parkas. Visu grožiu nušvito mūrinė kurhauzo dalis, netrukus bus pradėtas naujos vasaros estrados projektavimas, o jos statybai jau yra skirti pirmieji milijonai litų.
Po metų patogesnėje vietoje turėtų atsirasti nauja autobusų stotis su šiuolaikiniu prekybos centru. Ką jau ir kalbėti apie per šį trumpą laikotarpį atnaujintas Turgaus, Kęstučio, Žvejų gatves, Virbališkės taką, Meilės alėją, pradėtą rekonstruoti Jūratės gatvę.
Visi šie darbai byloja apie spartų Palangos atsigavimą, tačiau, reikia pripažinti, kad jie dar nesukuria poilsiautojų traukos žiemą. Be jokios abejonės, kempingas, vaikų žaidimų parkas, moderni sporto, koncertų salė, reprezentacinė savivaldybės renginių vieta atgimstančiame kurhauze yra kiekvienam kurortui būtini objektai.
Tačiau poilsiautojų gausos žiemą sulauksime tik tuomet, kai jiems galėsime pasiūlyti modernius SPA kompleksus, baseinus, uždaras čiuožyklas, teniso kortus, pramogų kompleksą, kuriuose būtų galima pažaisti kėgliais, jaukioje salėje pažiūrėti kino filmą, gal net ir išmėginti akies taiklumą šaudykloje.
Aišku, visam tam reikia laiko ir privataus kapitalo siekio investuoti Palangoje. Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau turtingų investuotojų jau atranda savivaldybės duris. Per pusantrų metų mūsų mieste jau ir taip padaryta tikrai nemažai. Tačiau negalima nepastebėti, kad pramogos ir žiemos paslaugos per šį laikotarpį buvo nustumtos į antrą planą.
Pavyzdžiui, miesto valdžia jau seniai kalbėjo apie observatorijos atsiradimą mūsų mieste. Tai būtų antra visuomenei prieinama observatorija Lietuvoje ir žiemos mėnesiais neabejotinai sutrauktų papildomų poilsiautojų. Turime ir observatorijos pastatą, kurį reiktų tik paremontuoti ir nupirkti reikalingą įrangą. Miesto valdžia jau buvo „primetusi“, kad tam reiktų kiek daugiau nei pusę milijono litų. Regis, nedideli pinigai palyginti su mieste verdančių darbų mastais. Tačiau naujos, visus metus smalsuolius galinčios traukti pramogos vis dar nėra.
Nėra abejonės, su tokiu dabartinės miesto valdžios tempu po kelerių metų visą tai turėsime. Tačiau tik tuomet spalio mėnesį sulauksime ne 13 tūkstančių poilsiautojų, bet dešimt kartų daugiau.