V. Biskys: „Reabilitacijai reikėtų skirti tris kartus daugiau lėšų“

Antradienį į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą užduoti jiems rūpimus klausimus nuo 1991-ųjų metų Palangos reabilitacijos ligoninei vadovaujančiam ir iš nugyventos KGB sanatorijos vieną moderniausių reabilitacijos ligoninių Baltijos regione, drąsiai konkuruojančia su seniausiais Europos reabilitacijos centrais, sukūrusiam jos direktoriui gydytojui Virginijui Biskiui.   Kelių lygių reabilitacija Pokalbio pradžioje V. Biskys priminė, jog Palangos reabilitacijos ligoninėje teikiama kelių lygių medicininė reabilitacija. Ambulatorinės medicininės reabilitacijos gali kreiptis pacientai, sergantys nervų bei kvėpavimo sistemų ligomis, taip pat turintys judėjimo-atramos aparato pažeidimus. Šiems ligoniams teikiama ir antrojo lygio stacionarinė medicininė reabilitacija. Trečiojo lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos nervų sistemos ligomis sergantiems bei judėjimo-atramos aparato pažeidimų kamuojamiems pacientams. Paklaustas, ar į ligoninę gali kreiptis tik tie, kurie gauna siuntimus reabilitacijai bei kurių gydymą apmoka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, V. Biskys sakė, jog ligoninėje gydomi bei reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik šiems pacientams, bet ir tiems, kurie už paslaugas gali ir nori mokėti patys. „Pagal praėjusių metų duomenis, mūsų ligoninėje 84 proc. pacientų gydymą apmokėjo Ligonių kasa, 16 proc. gydėsi už savo lėšas“, – sakė direktorius.    Kreipiasi ir užsieniečiai Į Palangos reabilitacijos ligoninę gydytis bei atsigauti po sunkių ligų ar traumų atvažiuoja pacientai ne tik iš Lietuvos. „Kadangi mūsų ligoninėje teikiamas išties labai platus reabilitacijos paslaugų spektras, į mus kreipiasi ne tik Lietuvos gyventojai. Sulaukiame daug pacientų iš užsienio šalių, atvyksta ir labai sunkių, kuriems reikalinga itin aukšto lygio pagalba, kurią mes esame pajėgūs suteikti“, – sakė V. Biskys. Direktoriaus žodžiais, besigydančiųjų geografija gan plati: nuo kaimynų latvių, estų, rusų iki išties sudėtingus reabilitacijos kursus praeinančių pacientų iš Ukrainos, Švedijos, Vokietijos, Azerbaidžano ir net Izraelio. Paklaustas, ar Europos Sąjungos piliečiams gydymą bei reabilitaciją irgi apmoka panaši į mūsų ligonių kasas struktūra ir kokiu būdu už paslaugas atsiskaito kitų valstybių piliečiai, V. Biskys sakė, jog nors atitinkamose ES struktūrose buvo kalbėta apie galimybę gydytis įvairių šalių reabilitacijos įstaigose bei apie tokio gydymo apmokėjimą, kol kas jokių sprendimų priimta nėra. „Kadangi mūsų ligoninėje teikiama ne ekstrinė pagalba, o planinė reabilitacija, ir Europos parlamentas dar nėra patvirtinęs tokio gydymo apmokėjimo tvarkos, pacientai iš savo lėšų susimoka už reabilitaciją. Išimtis – Vokietija. Pacientams iš šios šalies mes išrašome sąskaitas, ir jų sumokėtas lėšas kompensuoja šios valstybės draudimo įmonės“, – aiškino direktorius.   Ne tik medicininė reabilitacija Ligoninės vadovas pasidžiaugė, jog viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija, dirba pelningai. Čia dirba 260 žmonių – 19 gydytojų, 80 slaugos personalo darbuotojų. „Pas mus dirba net dėstytojai, nes ligoninėje teikiama ne tik medicininė, bet ir profesinė reabilitacija, kurios tikslas – padėti neįgaliems asmenims ugdyti ar atkurti darbingumą, didinti profesinę kompetenciją ir integraciją į darbo rinką, padėti patiems užsidirbti ir gyventi visavertį gyvenimą“, – pasakojo V. Biskys, pridūręs, jog jo vadovaujama įstaiga 1993 metais buvo viena iš neįgaliųjų profesinės reabilitacijos pradininkių Lietuvoje. Profesinis mokymas pradėtas nuo siuvimo, lietuviškų baldų pynėjų, kompiuterinio raštingumo mokymo, o užsiėmimai vyksta specialiai tam pritaikytose patalpose. „Žmonės, kurie dėl ligų ar traumų nebegali grįžti į buvusią darbovietę, pas mus gali įsigyti net vienuolika naujų profesijų. Be aukščiau minėtų profesijų neįgalieji gali įgyti ir buhalterio, ir vadybininko specialybę. Kai kurie buvę mūsų studentai yra įsteigę savo firmas, ir sėkmingai joms vadovauja“, – pasidžiaugė direktorius, paminėjęs, jog profesinę reabilitaciją finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Reiktų skirti triskart daugiau lėšų „Sakykite, o kaip dažnai galima gauti vadinamąjį kelialapį į jūsų vadovaujamą ligoninę“, – teiravosi viena skaitytoja, pridūrusi, jog jai su jos gan sunkia liga buvo žadėta dar pernai pasiųsti ją reabilitacijon. Jau turėjusi galimybę kelis kartus ilsėtis bei gauti reikalingas medicinos paslaugas bei reabilitacijos procedūras Palangos reabilitacijos ligoninėje moteris sakė nenorinti gydytis niekur kitus – tik čia. „Renkuosi jus ir dėl medicinos, ir dėl slaugos“, – pridūrė mūsų skaitytoja. Padėkojęs už gerus žodžius ir paminėjęs, kad ligoninėje esama pacientų, kurie jau ne vieną dešimtį metų grįžta į Palangą reabilitacijos procedūrų, ir atvažiuoja į ligoninę tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio, V. Biskys sakė tikrai negalintis atsakyti į klausimą, kaip ir kiek dažnai gydytojai siunčia pacientus būtent į jo vadovaujamą įstaigą. „Man išties gaila, kad nėra galimybės patenkinti visų pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija, poreikių. Apskritai reabilitacijai Lietuvoje reikėtų skirti tirs kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar“, – pabrėžė V. Biskys. Tokios nuomonės yra ne tik Palangos reabilitacijos ligoninės vadovas – ją palaiko ir palangiškiai kolegos iš „Pušyno“, „Lino“, Palangoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto bei kitų šalies reabilitacijos įstaigų.   Dėkojo už skanią duonutę Į redakciją atėję skaitytojai, kurie turėjo galimybę sveikatintis Palangos reabilitacijos ligoninėje, pasinaudojo proga padėkoti direktoriui ir visam ligoninės kolektyvui ne tik už medicinos bei reabilitacijos paslaugas bei nuoširdų viso personalo darbą, bet net ir už skanią duonutę: „Jūs net neįsivaizduojate, kokią skanią duoną jie patys savo kepykloje kepa“, – pasidžiaugė palangiškiai. Pasak direktoriaus, ligoninėje ne tik duona kepama – net elektros energija gaminama: pernai ant ligoninės stogų buvo sumontuotos vadinamosios saulės baterijos. „Rytinio „piko“ valandomis, kai atliekama daugiausiai procedūrų, mums dar tenka šiek tiek elektros energijos pirkti, o popiet mes dalį saulės energijos dėka pagamintos elektros netgi parduodame“, – ne be pasididžiavimo sakė direktorius, kurio vadovaujamojoje ligoninėje vos ne kasmet kas nors rekonstruojama, tobulinama, naujai diegiama. Idėjos gimsta ir čia pat, jų parsivežama ir iš įvairių stažuočių Šveicarijoje, Danijoje, Vokietijoje. Taip buvo ir su skaitytojų minėta duonute – išmetus dar tarybinius laikus menančią virtuvės techniką į metalo laužą, iš pagrindų renovuojant vadinamąjį maisto bloką buvo įsigyta pati moderniausia technologija. O turint tokią įrangą sumanyta čia pat kepti ir duoną, ir bandeles. „Ne, parduoti jų neparduodame“, – šypsojosi atsakydamas į skaitytojų klausimą V. Biskys.   Kreiptis gali visi norintys Skaitytojai teiravosi: kur reikėtų kreiptis dėl reabilitacijos ir procedūrų, jeigu jie patys susimokėtų – ar reikia šeimos gydytojo siuntimų ir kiek viskas kainuotų? V. Biskys sakė, jog viena para gydymo reabilitacijos ligoninėje su nakvyne dviviečiame kambaryje, maitinimu ir visomis reikalingomis procedūromis kainuoja 149 litai. „Jeigu jūs pageidaujate tam tikrų procedūrų, šeimos gydytojo siuntimo nereikia, – aiškino direktorius. – Atvažiuokite pas mus, kreipkitės į informacijos centrą, ir būsite nukreipti pas mūsų gydytojus. Pasitarę su jais, kartu nuspręsite, kokios procedūros jums reikalingiausios. O kaina priklausys nuo to, kiek užtruks gydymas, kiek kartų procedūras reikės atlikti – įkainiai yra nustatyti ir viešai skelbiami“.