Užvėrėme mokyklos duris, o Palangos?

Praėjusį penktadienį 176 Palangos senosios gimnazijos abiturientams buvo įteikti brandos atestatai. O šį savaitgalį turėtų paaiškėti, ar priimti jie studijuoti ten, kur planavo ir labiausiai norėjo. „Palangos tiltas“ gi nusprendė pasiteirauti: ar užvėrę savo mokyklos duris jau buvę gimnazistai ir būsimieji studentai po mokslų ketina grįžti dirbti į Palangą, ar, išėję iš gimnazijos, jie tuo pačiu užvėrė ir Palangos duris?
Geriausių rezultatų brandos egzaminų sesijoje pasiekęs ir net tris šimtukus – anglų kalbos, matematikos bei biologijos – surinkęs Simonas Balkaitis sakė studijuosiantis chemiją Vilniaus universitete.
„Ji man patinka, – paprastai paaiškino savo pasirinkimą Simonas. – Smagu pažinti pasaulį kaip nesuvokiamai mažų dalelių visumą. O ką nors gaminti laboratorijoje – dar smagiau!“
Paklaustas, ar, užvėręs gimnazijos duris, tuo pačiu užvėrė ir Palangos – ar galvojantis baigęs studijas grįžti čia dirbti, S. Balkaitis atsakė: „Tiek į Palangą, tiek į gimnaziją grįšiu, vis kas nors turbūt trauks čia apsilankyti. Tačiau ką dirbti su chemija Palangoje, kol kas nelabai įsivaizduoju. Bet visko gali būti, juk niekada nežinosi“.
Jūratė Riepšaitė, kuri „Palangos tilto“ skaitytojams žinoma iš publikacijų mūsų laikraštyje, vis dėlto nusprendė studijuoti ne žurnalistiką, o lietuvių filologiją.
„Prašymus padaviau į Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo bei Klaipėdos universitetus. Labiausiai norėčiau studijuoti Vilniuje. Kai baigsiu lietuvių filologijos studijas, žiūrėsiu, kuriuo keliu pasukti – ar rinksiuosi mokytojos kvalifikaciją, ar bandysiu ateitį sieti su žurnalistika“, – sakė J. Riepšaitė.
Pasak abiturientės, Palangos ji neišsižadanti – labai gali būti, kad po studijų grįš čia gyventi ir dirbti.
Tomas Bondarevas savo ateitį sieja su aprangos dizainerio specialybe. Vaikinas laukia atsakymo iš trijų aukštojo mokslo įstaigų: Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus dizaino kolegijos ir Vilniaus kolegijos. Pastaroji įrašyta pirmuoju numeriu.
„Grįžti į Palangą? Kodėl gi ne. Jeigu tik po kokių penkerių ar septynerių metų čia būtų tokio specialisto poreikis, jeigu turėčiau galimybę – mielai grįžčiau, kurčiau ir dirbčiau Palangoje. Tačiau kol kas, atrodo, tokios srities specialisto nelabai reikia“, – atviravo Tomas.
Sandra Diovkšaitė kurį laiką svarstė, ką pasirinkti – mediciną ar odontologiją. Vis dėlto nugalėjo pastaroji, ir mergina padavė prašymus studijuoti šią specialybę į Kaune esantį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą bei Vilniaus universitetą. Labiau norėtų mokytis Kaune.
„Ar grįžčiau į Palangą gyventi ir dirbti? Nežinau. Taip toli į ateitį neplanuoju. Galbūt grįžčiau. Kodėl „galbūt“? Todėl, kad Palanga turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias pliusas – tiesiog vasara. O minusų daugiau: vis dėlto, kad ir kas ką bekalbėtų, mūsų mieste trūksta veiklos, trūksta aktyvaus gyvenimo“, – sakė Sandra.
Nelabai perspektyviu miestą, kuriame gavo vidurinį išsilavinimą, vadina ir Elvinas Globis.
„Planuoju studijuoti Klaipėdoje, padaviau prašymus į Klaipėdos valstybinę kolegiją bei LCC tarptautinį universitetą. Domina kelios specialybės, labiausiai verslo vadyba“, – sakė Elvinas.
Tačiau paklaustas, ar mano kada ateityje grįžti į Palangą ir čia gyventi bei dirbti, vaikinas suabejojo: „Vargu...“
„Deja, Palanga, bent jau mano nuomone, nėra labai perspektyvi. Kažin ar galėčiau čia rasti darbo pagal specialybę ir kad jis būtų prie širdies“, – prisipažino E. Globis.
O Tautvydas Lubys, taip pat keliantis sparnus į sostinę ir ketinantis gilintis į kultūros – ir ne tik – renginių vadybos paslaptis dar vasaros pradžioje sakė, ir studijuodamas grįšiantis per vasaras Palangoje padirbėti, ir po studijų tikrai matantis savo ateitį Palangoje.
„Aišku, niekada negali iš anksto tvirtai pasakyti: taip, grįšiu, žinoma, čia dirbsiu. Nežinia, kaip gali susiklostyti gyvenimas. Bet aš tikrai matau, kur ir ką galėčiau savo mieste dirbti, ir bent jau kol kas manau, kad čia ir grįšiu“, – sakė T. Lubys.