Užkanavės turtuoliai griebėsi akmenų eismo bėdoms spręsti

Kai kurie Palangos Užkanavės gatvės gyventojai, čia pasistatę ar dar renčiantys vieną už kitą prašmatnesnius namus, galėtų būti vadinami išradingiausi šalyje. Neapsikęsdami vasarą didelio eismo srauto gatve ir pakelėje statomų automobilių, sumanė nuo jų gelbėtis pakelėse sudėdami akmenis. Daugiausia jų - prie žinomo palangiškio, Tarybos nario Remigijaus Alvydo Kirstuko „dvaro“. Tarybos Eismo saugumo komisijos pirmininkas, vicemeras Saulius Simė, gavęs nepatenkintų gatvės gyventojų skundą dėl tokiu būdu ribojamo eismo gatvėje, pasirašė atsakymą: „Manome, kad akmenys atlieka apsauginę funkciją...“

Bėdos prasidėjo į gatvę atsikrausčius turtuoliams

Šešių Užkanavės gatvės gyventojų – S. Norkaus, N. Bakienės, L. Muižienės ir kitų – pasirašytą prašymą  pašalinti akmenis praėjusių metų pabaigoje savivaldybei įteikė gatvės gyventojas Alfredas Skirpstas.

„Negalime vasarą prasilenkti kelyje dėl tų akmenų – reikia laukti, kol priešine eismo juosta važiuojantys vairuotojai pirmiausia pravažiuos. Ypač dėl to sunki padėtis prie R. A. Kirstuko namų, prie kurių abejose kelio pusėse yra tankiai sudėta daug akmenų. Rudenį, jeigu slidoka, baisu, kad gali išlėkti nuo kelio. Duobės gatvėje – baisios, o automobilių greičiai – didžiausi, ir niekam neįdomu“, – piktinosi A. Skirpstas ir Nijolė Bakienė „Palangos tilto“ žurnalistui.

„Akmenų neturi būti, nes gatvė labai siaura. Akmenys sukelia avarines situacijas“, – įsitikinę palangiškiai.

A.Skirpstą ypač piktina, kad savivaliaujama specialios paskirties žemėje. Tokia ji laikoma Užkanavėje, pro kurią eina svarbūs inžineriniai ir komunikacijos tinklai.

„Tokia savivalė prasidėjo tik į gatvę atsikrausčius turtuoliams. Iki jų niekam nešovė į galvą į pakelę ridenti akmenis“, – pastebėjo A. Skirpstas.

„Žiemą, kai į vykstančias statybas važinėjo sunkiasvorės mašinos, prie R. A. Kirstuko namo buvo baisu ir sustoti jas praleidžiant – nesant kur pasitraukt atrodė, kad tuoj „užkabins“ ir nublokš“, – pasakojo palangiškis.

Jis sako negalįs suprasti savivaldybės valdininkų logikos – pateisinti savavališką akmenų sudėliojimą specialios paskirties žemėje.

„Jeigu jie apsaugo R. A. Kirstuko ir kitų gatvės turtuolių želdinius, kodėl tada prie Palangos reabilitacijos ligoninės visi stato mašinas ant žalios vejos, ir net lapė nesuloja?“ – stebėjosi vyras.

Palangiškis teigė nėra bandęs kalbėtis su Tarybos nariu, kad šis pašalintų akmenis.

„Jis – labai išdidus. Bet jeigu R. A. Kirstukas patrauktų savo akmenis nors pusmetriu į šoną, užkastume visus karo kirvius prieš jį“, – sakė A. Skirpstas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė informavo „Palangos tiltą“, kad pernai už ant žaliųjų vejų pastatytus automobilius buvo nubausti septyni vairuotojai.

„Dalis jų už pažeidimus Užkanavės ir Kontininkų gatvėse“, – sakė R. Lukaševičienė.

Vicemeras: „Ženklų niekas nepaiso“

Vicemeras S. Simė pabrėžė, kad atsakymą į Užkanavės gatvės gyventojų prašymą pasirašė pagal savivaldybės specialistų, apsilankiusių Užkanavės gatvėje, vertinimus.

Sausio 6-ąją jo pasirašytame atsakyme į šešių Užkanavės gatvės gyventojų prašymą dėl pavojaus saugiam eismui pašalinti pakelėje sudėtus akmenis dėstoma: „Informuojame, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai, nuvykę į Užkanavės gatvę, nustatė, kad jūsų prašyme minimi akmenys, sudėti žaliojoje gatvės zonoje, nei eismui, nei gatvės priežiūrai netrukdo. Norime atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis ir patvirtintomis Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis yra draudžiama važiuoti, statyti autotransporto priemones žaliuosiuose plotuose ir ant vejos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, manome, kad akmenys atlieka apsauginę funkciją – apsaugo žolynus nuo automobilių keliamos digresijos (kalba netaisyta, – aut.).“

Pasvarstęs  S. Simė sutiko, kad akmenų dėliojimas pakelėse „nėra pats geriausias būdas“ sprendžiant problemas. „O ką jūs siūlote?“ – pasiteiravo žurnalisto.

„Jeigu būčiau Eismo saugumo komisijoje, siūlyčiau pastatyti kelio ženklus“.

„Na, ir kas iš to? Mieste yra daug įvairių eismą ribojančių ženklų, bet bėda, kad niekas į juos nekreipia dėmesio“, – nesutiko vicemeras.

Pastebėjus, kad galbūt kurorto valdžia nuolaidžiauja turtingiems Užkanavės gatvės gyventojams ir, visų pirma, čia poilsio namus pastačiusiam ir juose gyvenančiam buvusiam bendrapartiečiui merui R. A. Kirstukui, S. Simė suspirgo: „Kuo jis čia dėtas?“

„Kai Eismo komisija susilauks nepatenkintų akmenimis Užkanavės gyventojų siūlymo pastatyti gatvėje kelio ženklų, jį būtinai svarstysime“, – pridūrė.

Gatvė – duobėta

„Na, žinoma, civilizuočiau būtų, jeigu pakelėje, ribojant eismą ir apsaugant želdinius, stovėtų koks nors eismą ribojantis ženklas, o ne akmenys pakelėje. Juolab, kad, atrodo, jie padalijo gatvės gyventojus į dvi priešiškas stovyklas“, – sutiko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus.

Jis prisipažino, kad lankėsi Užkanavės gatvėje prieš „gerą“ savaitę ir pastebėjo pakelėje į eilę sudėtus įvairaus dydžio akmenis.

„Spėjau, kad gyventojai tokiu būdu vasarą saugo savo žaliąsias vejas, ant kurių užvažiuoja siaurame kelyje prasilenkdami automobiliai. Akmenims nereikia leidimų – gyventojai pasirinko paprasčiausią būdą spręsti problemai“, – teigė B. Martinkus.

„O jeigu kas nors sumanytų savavališkai užręsti šimto kilogramų riedulį sprendžiant problemą?“ – uždaviau rebusą.

„Sunkesniems nei viena tona akmenims reikėtų tam tikrų leidimų pastatyti“, – mąstydamas rinko žodžius B. Martinkus.

„Bet gi kai kurie Užkanavės gatvės gyventojai tuo nepatenkinti ir teigia, kad net ir nedideli akmenys kelia pavojų saugumui. Pavyzdžiui, prie R. A. Kirstuko namo, išvydus akmenis abiejose kelio pusėse, tenka staigiai stabdyti. Ar tai ne pavojus kitiems?“ – teiravausi direktoriaus pavaduotojo.

„Galbūt. Žiūrint kaip į tą reikalą pasižiūrėsi. Eismo saugumo komisija mano, kad ne. Matyt, tektų šį klausimą dar kartą persvarstyti“, – svarstė B. Martinkus. „Prie R. A. Kirstuko akmenys – mažesni, bet jie tankiau sudėti“, – jis  pastebėjo.

Pavaduotojas negalėjo pasakyti, ar pakelės žemė, ant kurios R. A. Kirstukas ir kai kurie kiti Užkanavės gatvės gyventojai sudėliojo akmenis, yra privati nuosavybė ar valstybės turtas.

„Reikėtų pasižiūrėti į žemės kadastro duomenis“, – sakė B. Martinkus.

Į Užkanavės gyventojų skundus, kad neva savivaldybė į gatvės remontą prieš kelis metus „sukišusi“ virš šimto tūkstančio litų, o gatvė tokia, kad velnias kojas nusilaužtų – vien duobės, B. Martinkus atsakė: „Neprisimenu, kad tokios didelės lėšos šiai gatvei būtų skirtos, bet galiu patvirtinti, kad Užkanavės gatvės renovacija yra būsimų darbų sąraše“.

„Mano žiniomis, Kelių fondas nėra skyręs jai lėšų tokiam tikslui šiems metams“, – pridūrė.

R. A. Kirstukas atsitraukė

„Pirmąsyk girdžiu, kad sudėti tie keli akmenys kam nors kelia tokias dideles problemas“, – stebėjosi R. A. Kirstukas.

Jis sakė griebęsis akmenų, norėdamas nors kiek aptramdyti vasarą vairuotojus.

„Sezono metu galybė mašinų stovi šalikelėse, važiuoja ant žaliųjų vejų“, – skundėsi Tarybos narys.

„Keli akmenys duoda daugiau tvarkos nei galėčiau jos tikėtis pastačius kelio ženklus“, – įsitikinęs politikas. „Ar pritariate, kad per žolynus visi važinėtų?“ – klausė jis.

R. A. Kirstukas įrodė, kad yra protingas politikas: kai straipsnis buvo paruoštas spaudai, į redakciją paskambinęs A. Skirpstas pranešė, kad buvęs meras sutiko akmenis patraukti per pusmetrį nuo kelio.

Ar karo kirviai irgi bus užkasti?