Už kieno šiukšles sumoka pensininkai?

Baigiasi metai, kai Palangos gyventojus užgulė gerokai padidėjusi rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Dar šį pavasarį, kai buvo suskaičiuoti visi rinkliavos mokėtojai, buvo aišku, kad pinigų už šiukšles surinksime daugiau, nei reikia sukauptų atliekų išvežimui į sąvartyną.

To ir buvo galima tikėtis. Mieste sukaupiamų šiukšlių kiekis yra žinomas iš anksto, nes jis metai iš metų kinta nežymiai. Prasidėjus krizei atliekų netgi mažėjo, nes mažėjo ir vartojimas. Tačiau rinkliavos dydis tarybai buvo pasiūlytas "iš lubų", dar nežinant, kiek mieste bus tų mokėtojų. Suskaičiavus visus rinkliavą mokėti privalančių nekilnojamojo turto objektų savininkus ir įmones paaiškėjo, kad pinigų bus surenkama netgi daugiau, nei reikia.

Tai išgirdę Savivaldybės vadovai visuomenei aiškino, kad rinkliavos dydžius bus galima peržiūrėti tik metams pasibaigus. Atsieit, reikia pažiūrėti kiek poilsiautojai mieste prišiukšlins per vasarą. Vasara seniai baigėsi, bet miesto valdžia perskaičiuoti rinkliavų dydžių neskuba. Gal dėl to, kad surenkamų pinigų ir taip užtenka, mokestį už šiukšles renkantis Rinkliavų centras nesivargina bylinėtis su skolininkais, kurie rinkliavos nemoka piktybiškai. O kam su skolininkais vargti teismuose, jei eiliniai Palangos gyventojai susimoka ne tik už savo, bet ir už svetimas atliekas.

Štai Jūratės gatvėje daugiabučio namo bute gyvenančios pensininkės Genovaitės Vėlavičienės vyras savo laiku vieną 10 arų ploto sodo sklypą "Bočių" sodų bendrijoje buvo gavęs per pusę su viena bendradarbe. Šiai mirus, Vėlavičiai išsipirko ir antrą sklypo pusę. Taip pensininkų šeima tapo dviejų po 5 arus ploto turinčių sodo sklypų savininkais, nors visi sodų sklypai "Bočiuose" yra po 10 arų.

Sklype yra 9 kvadratinių metrų pavėsinė, kuri tinkama tik pasidėti sodo rakandus ir atsipūsti po darbų. Gyvenimui, o juo labiau žiemą, šis medinis statinys nėra tinkamas. Tačiau Vėlavičiai rinkliavos sąskaitas gavo už abu sklypus po 120 litų. Dar 136 litus už atliekų rinkliavą jie turi mokėti už savo butą, į kurį jokių poilsiautojų nepriima. Penkiolikos litų sąskaitą jie gauna ir už garažą. Per metus Vėlavičiai už atliekas sumoka beveik 400 litų, lyg jie per metus sukauptų dvi tonas šiukšlių.

Dviejų pensininkų šeimos išmetamas šiukšles būtų galima sverti su virtuvinėmis svarstyklėmis. Sode susikaupusius lapus, piktžoles, vejos žolę palangiškiai kompostuoja, tad daug atliekų nėra ir iš sodo veiklos. "Už kokius asmenis mes privalome sumokėti", -- klausia palangiškė, nes dviejų tonų atliekų pakaktų ir dešimčiai tokių pensininkų šeimų.

Pasijutusi skriaudžiama G.Vėlavičienė užuojautos buvo nuėjusi pas merą Vytautą Stalmoką, tačiau išgirdo, kad ji turinti teisę eiti į Rinkliavų centrą ir prašyti, kad jai būtų pritaikyta lengvata -- trims mėnesiams per pusę sumažintas rinkliavos dydis. Tačiau palangiškė nesupranta, kodėl ji turi eiti prašyti išmaldos pas tuos, kurie ją apkrovė plėšikiška rinkliava.

Nesulaukdami, kol miesto valdžia įvykdys savo pažadą peržiūrėti rinkliavos dydžius už atliekas, Savivaldybės tarybos nariai Mindaugas Skritulskas ir Giedrius Šatkauskas artimiausiame tarybos posėdyje siūlys už sodų sklypus rinkliavą mažinti iki 40 litų per metus, bei sumažinti rinkliavos tarifą gyvenantiems mažesniuose nei 40 kvadratinių metrų ploto butuose kuriuose paprastai gyvena po vieną, du asmenis.

Ar valdantieji pritars šiam M.Skritulsko ir G.Šatkausko pasiūlymui?