Ugniagesiai gelbėtojai minėjo profesinę šventę

Vakar šalies ugniagesiai gelbėtojai minėjo Šv. Florijono – ugniagesių globėjo dieną. Tądien tradiciškai padėkos raštais apdovanojami kai kurie ugniagesiai, padėkų sulaukė ir palangiškiai. O šventės išvakarėse kvietė visuomenę pasižvalgyti, koks ugniagesių darbas, kokias priemones jie naudoja, skubėdami gelbėti degančio žmonių turto ar vaduoti į nelaimę pakliuvusių žmonių. O ir visiems karts nuo karto būtina prisiminti, kaip išvengti nelaimių. Užsukę į Palangos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, pakalbėjome su viršininku Vidmantu Jaruliu.

Įteiktos padėkos
Minėdami profesinę šventę Šv. Florijono globotiniai dalyvavo šv. Mišiose už ugniagesius gelbėtojus ir jų šeimų narius, jie buvo pagerbti šventinėse rikiuotėse ir minėjimuose, o savo miestų ir miestelių gaisrinėse laukė apsilankant gyventojų, kuriems papasakojo apie savo darbą, parodė naudojamą gaisrinę ir gelbėjimo techniką bei įrangą, paaiškino, kaip pasirūpinti namais, kad juose nekiltų gaisras.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir rajonų darbuotojai vakar susirinko prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios, kur visi susirinkusieji dalyvavo šventinėje rikiuotėje ir automobilių šventinime. Beje, Palangos ugniagesiams gelbėtojams parūpintas naujas gaisrinės automobilis su kopėčiomis, tai labai džiugina.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko padėkos įteiktos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkui Raimondui Grabiui, skyrininkui Vytautui Butavičiui, Palangos mero Šarūno Vaitkaus padėkos įteiktos vyresniajam ugniagesiui Rimantui Narmontui, ugniagesiui gelbėtojui Audriui Kazlauskui ir ugniagesiui gelbėtojui Jonui Kasparavičiui.

Kūrenimo sezonas – pavojingas
Skelbiama, jog vien šiemet ugniagesiai gelbėtojai užgesino per 4 tūkst. gaisrų, atliko beveik 4 tūkst. gelbėjimo darbų, gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėjo 196 žmonių gyvybes, neretai rizikuodami ir savo gyvybėmis.
Kaip pasakojo Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Jarulis, galima džiaugtis, kad Palangoje žmonės prižiūri savo būstus, pavienių apleistų sodybų vis mažėja, metams bėgant vis mažiau nutinka skaudžių nelaimių. Tačiau visiškai jų išvengti nepavyksta.
„Tačiau, aišku, pasitaiko atvejų, kai ir krosnys perkūrenamos. Intensyvus kūrenimas gali bet ką sugadinti. Užsimiršta žmonės išsivalyti kaminus, nes kuo ilgesnis šildymo sezonas, tuo labiau tas kaminas užsineša ir kyla grėsmė užsidegti suodžiams. Šiemet jau buvo apie dešimt kaminų užsidegimų. O kai užsidega kaminas, temperatūra labai pakyla, skyla sienelės ir jeigu laiku nesuspėsi, neužgesinsi, persimeta į palėpes, apdega ir perdengimai, ir stogai. Gyventojai turi nuolat stebėti, kad per ilgai nekūrentų, reikia valyti dūmtraukius ne mažiau kas tris mėnesius, galima aišku ir dažniau valyt“, – perspėjo viršininkas.

Žolės deginimo šiemet mažiau
Šiemet pavasaris buvo ganėtinai šaltas, lietingas, tad mažiau kilo problemų dėl sausos žolės deginimo. Teko ugniagesiams gelbėtojams reaguoti į keletą iškvietimų, tačiau didesnių bėdų išvengta.
Kaip pastebėjo Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, kartais ir vaikai mėgsta apleistose teritorijose išdykaudami iškrėsti šunybių, o kartais kas nors neatsargiai numeta rūkstančią cigaretę, o tiek ir tereikia.
„Ne vien mes kontroliuojame tokius dalykus, yra ir aplinkosaugininkai, ir girininkai, ir Viešosios tvarkos skyrius stebi, kad nebūtų apleistų sklypų. Visi dirba siekdami bendro tikslo. Kuo mažiau netvarkingų teritorijų, šiukšlynų, tuo saugiau visiems aplinkiniams“, – įsitikinęs V. Jarulis.

Gelbėjimo darbų – dvigubai daugiau
Pasak viršininko, per pastaruosius penkerius metus užfiksuota mažiausiai gaisrų – 51 ir daugiausiai gelbėjimo darbų – 125. „Mes dvigubai daugiau atliekame gelbėjimo darbų nei užgesiname gaisrų. Statistiškai įprastai būna panašiai tiek gaisrų, tiek gelbėjimo darbų“, – pastebėjo viršininkas.
Ugniagesiams gelbėtojams tenka šalinti ir nuvirtusius medžius po vis dažniau siaučiančių vėjų, jie skuba į pagalbą ir dėl užkaitusių krosnių, tenka raminti žmones ir dėl medžiuose užstrigusių katinų. Ugniagesiai gelbėtojai tokiu atveju vyksta į pagalbą tuomet, kai nieko negali padaryti gyvūnų globos tarnybos.
„Ateina žmonės, prašo mūsų pagalbos, bandome juos nuraminti, gi nesame matę medžiuose katinų griaučių, bet tikriausiai žmones erzina kniaukimas. Kartais užsiėmę tokiais darbais, mes galime nespėti padėti į rimtą nelaimę pakliuvusiems žmonėms“, – kalbėjo V. Jarulis.
Palangiškiai ugniagesiai gelbėtojai dirba ne vien kurorte, prireikus jie vyksta pagelbėti ir į aplinkines gyvenvietes, tokias, kaip Vydmantai, Girkaliai, Kretinga. Pavyzdžiui, neseniai skubėjo padėti gesinti kilusio gaisro Kartenoje žvakių gamykloje. Rajonuose ugniagesiai turi suskubti iki 18 minučių, miestuose – iki 8 minučių.