„Turiu vienintelę gerą savybę: niekada niekam nieko nepavydėjau“

Jokios religijos neišpažįstantis, už bendras žmonas ir vaikus pasisakantis, nei politika, nei technika nesidomintis Ričardas Garla tikino besižavintis tik filosofija ir pokalbio metu ne kartą stebino netradiciniu įvairių gyvenimo sričių vertinimu, mielai žarstė aforizmus bei sentencijas. „Pagal charakterį esu urvinis žmogus. Manęs nedomina nei technika, nei politika, o tik moterys ir sveikas gyvenimo būdas“, – sakė netradiciškai mąstantis „Palangos tilto“ pašnekovas.

Domisi filosofija
Palangiškis R. Garla pokalbį pradėjo išdėstydamas savo požiūrį į įvairius dalykus. „Pasaulio išmintis – ne parlamentarų kalbose, net ne Biblijoje, bet visų tautų posakiuose ir išmintingų žmonių aforizmuose. Čia slypi tikroji išmintis. Tikrosios vertybės gyvenime yra trys: pirmiausia yra sveikata, antroje eilėje – laisvė. Čia – ne politinė laisvė. Laisvė – tai būti nepriklausomam nei nuo minios, nei nuo ydų – nuo nieko. Ir trečioji vertybė – bendravimas tarp žmonių. Tai yra tikrosios vertybės, visa kita – butaforija“, – savo požiūrį dėstė R. Garla.
Anot jo, baisiausias ginklas – ne branduolinis ir net ne bakterinis. „Baisiausias ginklas yra mintis: viskas, kas buvo išrasta, yra minties padariniai, – tikino pašnekovas ir čia pat atskleidė savo požiūrį į politiką. – Man neegzistuoja politika, nes induizme pasakyta: kiekviena tauta verta savo valdžios ir savo prieauglio. Todėl nereikia pykti ant valdžios – ji yra tokia, kokios tauta nusipelno. Visų nelaimių pradžia – noras. Noras mylėti, būti mylimam, pavalgyti, kariauti ir t.t. Ir kuo geriau žmogus sugeba savo norus suvaldyti, tuo jis laimingesnis. Čia Buda taip teigia“.
Buda budizme – atbudusi, arba pasiekusi nušvitimą, būtybė. Siaurąja prasme Buda vadinamas budizmo pradininkas Buda Šakjamunis, kuris atbudęs pradėjo skleisti savo patirtį kaip budizmo mokymą kitiems žmonėms, budizmas yra išpažįstamas daugiausiai rytuose.
Palangiškis tikino besidomintis filosofija, kurią laikantis mokslų mokslu. „Filosofija – meilė minčiai. Pirmiausia eina mintis, paskui – žodis, paskui jau visa kita. Jei sumanei kažką daryti, pirmiausia paruošk savo mintis, paskui sąlygas, o jau po to daryk“, – kalbėjo palangiškis.
Pasak pašnekovo, filosofija jis susidomėjo atsitiktinai. „Sutikau vieną protingą žmogų, ir jis man įkvėpė tą ugnį. Europiečiams labai toli iki tikrosios išminties – ji, kaip ir saulė, teka iš rytų. Aš tada dirbau treneriu „Jūratės“ baseine ir ten susipažinau su tuo protingu žmogumi“, – prisiminė R. Garla.
Pašnekovo teigimu, besimokydamas mokykloje, jis tris klases baigė eksternu: „Baigiau Klaipėdoje vienuolika klasių – per tris mėnesius baigiau tris klases. Mokytojai sakė, kad dar taip nėra buvę, galvojo, kad nepajėgsiu“.
Paskui sekė gyvenimo vingiai, tarp kurių, kaip pats prisipažino, buvo ir teistumas, teko ragauti kalėjimo duonos. „Turiu Politechnikos instituto diplomą – tai , vadinasi, esu įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bet iš tiesų tai turiu dešimt aukštųjų, nes filosofija yra mokslų mokslas“, – pabrėžė vyras.

Pasisako už bendras žmonas
Į santuoką viengungis R. Garla taip pat žvelgia neįprastai. „Kartą būdamas paauglys sapnavau, kad mane veda bažnyčioje prie altoriaus – pabudau išpiltas prakaito ir supratau, kad tai – ne man. Be to, nesuprantu, kaip galima visą laiką gyventi su viena moterimi. Suprantu, kad galima gerbti, mylėti – neduota man tokio jausmo, bet gyventi aš galiu tik vienas. Pas mane namuose yra tvarka: mane net ne taip padėtos šlepetės erzina. Pagal charakterį esu urvinis žmogus: manęs nedomina nei technika, nei politika, o tik moterys ir sveikas gyvenimo būdas. Esu už bendrą santuoką – bendri vaikai, moterys – kaip buvo pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Tai vienintelė santvarka, už kurią keliu rankas. Daugiau jokių nepripažįstu“, – kalbėjo pašnekovas.
Jei vis dėlto žmonės ryžtasi santuokai, R. Garlos teigimu, jie tuomet turėtų stengtis prisitaikyti vienas prie kito, o ne trokšti žūtbūt sutuoktinį pakeisti, kaip neretai atsitinka „šviežiai iškeptų“ sutuoktinių šeimose. „Šeimoje reikia prisitaikyti, o ne vienas kitą perdirbinėti. Toks noras perdirbti kitą žmogų – egoizmo viršūnė. Kadangi esu didžiausias egoistas pasaulyje, aš nesiženijau“, – prisipažino pašnekovas, atskleidęs, jog niekada nemylėjęs savęs. „Kiek mylėjau savo charakterį, tiek bjaurėjausi savo išvaizda“, – teigia jis.

Susipažįsta kartu išgėręs
Į įvairius išradimus netradiciškai mąstantis pašnekovas žiūri skeptiškai. „Buda yra pasakęs: „Viskas, ką tu beišrasi, bus prieš tave“, – tikino R. Garla. Pasiteiravus, kam tada žmonėms duotas protas, palangiškis sakė, jog taip nėra. „Jis mums neduotas. Visos genialios mintys žmogui ateina iš kosmoso. Yra labai daug sferų. Mes pažįstame tik materialųjį pasaulį, o dvasinio visai nepažįstame. Labiausiai žmonės bijo nežinios, todėl jie labai bijo mirties. Bet mirtis – tai tik perėjimas iš vienos formos į kitą, tačiau ji žmonėms siejasi su nežinomybe“, – sakė pokalbininkas.
Anot jo, bet kokie žodžiai sukurti tam, kad paslėptų žmogaus mintis. Ką žmogus kalba – niekai. Žmogaus dvasia, siela – paslaptis.
„Kai manęs klausia, ar pažįsti tą žmogų, aš sakau: „Ne, nes su juo kartu negėriau“. Tik išgėręs žmogus tampa toks, koks iš tikrųjų yra. Ir labai mažai esu sutikęs žmonių, kurie yra vienodi ir blaivūs, ir išgėrę“, – šyptelėjo R. Garla.

Dirbo gelbėtoju
R. Garla pasakojo anksčiau dirbęs naru-gelbėtoju. Pasak pašnekovo, iš gelbėtojo darbo ryškesnių prisiminimų nėra gausu. „Vienas tik atsiminimas: kaip bučiavausi su numirėliu. O buvo taip: žiūriu, žmogus plūduriuoja. Ištraukiau aš jį ir darau dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną. Ilgokai aš jį taip gaivinau, kol atvažiavusi greitoji pasakė, jog jis senokai miręs – vadinasi, bučiavausi su numirėliu. Paskui spiritu ploviausi burną“, – pasakojo buvęs gelbėtojas. Jis prisipažino, jog toji patirtis jam nebuvusi itin bjauri.
„O su „bizniu“ buvo taip: „biznieriai“ pigiai atveždavo kosmetikos, perukų ir panašių prekių, Rusijoje jas parduodavome. Uždirbdavome pakankamai“, – pasakojo pašnekovas. Pasiteiravus, ar tokia veikla nevargindavusi, pokalbininkas sakė: „Tada nevargino. Dabar jei pagalvočiau, nepajudėčiau iš vietos, o tada nieko. O moterys kokios rusaitės – pasakiškos. Jos labai vertindavo vyro dėmesį, nes daugelis vyrų ten gruboki, geriantys, o aš nuo alkoholio nesu priklausomas – nuo nieko nepriklausau“.
Jis prisipažino, kad du dalykai gerokai pakeitė jo gyvenimą: Tarybų sąjungos žlugimas ir... AIDS. „Tarybų Sąjungoje žmonės gyveno daugmaž vienodai. Bet nenorėjo taip gyventi – sako, dabar laisvė. Bet kokia čia laisvė – buvome vienoje sąjungoje, dabar esame kitoje. Europos Sąjunga negali suprasti mažos Lietuvos poreikių“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
Antrasis dalykas – AIDS atsiradimas. „Su jo atsiradimu baigėsi mano seksualinis gyvenimas, nes sveikata man labai svarbi“, – pabrėžė pašnekovas.

Nepropaguoja jokios religijos
Pasiteiravus, kokiai religijai save priskiria, palangiškis tvirtino: „Nepropaguoju jokios religijos, nes religija ir Dievybė – atskiri dalykai. Religijas sukūrė žmonės, o žmones sukūrė Dievas. Dievas – tai ne Kristus, ne Mahometas ar dar kažkas kitas – tai visuma, kūrėjas, kuris mus sukūrė. Dėl ko sukūrė, kaip jis tai padarė – paslaptis. Čia, žemėje, mes gyvename tarsi skaistykloje, paskui, priklausomai nuo gyvenimo čia, būsime nukreipti į kitas vietas, o jų yra daugybė – kaip ir mano nuodėmių“, – sako R. Garla.
Paprašytas prisiminti savo vaikystę, pašnekovas sakė: „Atsimenu įvykius nuo dvejų metų. Kartais pasikalbi, kai kurie neprisimena, kaip į pirmą klasę ėjo, o aš nuo dvejų metų prisimenu. Pirmą kartą įsimylėjau būdamas penkerių metų. Buvo tokia mano amžiaus kaimynė Vandutė. Ji turbūt net nežinojo, kad ją esu įsimylėjęs – paprasčiausiai ji man patiko. Kartu kieme žaisdavome su kitais vaikais“.

Pirmadieniais badauja
R. Garla pasakojo, jog sveika gyvensena jo gyvenime užima reikšmingą vietą. „XIX amžiuje 90 procentų darbo buvo fizinis ir tik 10 procentų – mechanizuotas, o XX amžiuje šie skaičiai susikeitė vietomis: 90 procentų sudaro mechanizuotas darbas, ir tik 10 – fizinis. Iš čia ir visos ligos. Ypač daug žalos sėdimas darbas padaro vyrams. Induizme pasakyta: oras yra maistas – čia įeina ir kvėpavimo pratimai, ir vaikščiojimas gryname ore, ir kiti dalykai, – badavimas – vaistas, judėjimas – gyvybė“, – sakė sveika gyvensena besidomintis pašnekovas.
Pokalbininkas įsitikinęs, jog, norint būti sveikam, žmogui nereikia gerti cheminių vaistų – tiesiog reikia pažinti savo organizmą ir pasirinkti sau tinkamus judesius, padedančius išlikti sveikam. „Bendrų standartų negali būti – kiekvienas žmogus yra atskira planeta, todėl negali būti kažkokio bendro kraujospūdžio, nei dar kažko. Kiekvienas žmogus turi atsirinkti pagal save, kokie judesiai jam padeda“, – kalbėjo netradicinės medicinos šalininkas.
Pasak R. Garlos, skausmas – Dievo duotas signalas, kad kažkas žmoguje yra netvarkoje, todėl reikia šalinti netvarkos priežastis. „Ne su pasekmėmis reikia kovoti, o priežastis šalinti. O iš skausmo vystosi ligos, kurias žmogus su Dievo pagalba, nuoširdžiai jos prašydamas, medituodamas gali išsigydyti pats. Nereikia gerti jokių vaistų. Rūpindamasis sveikata, žmogus turėtų nors kartą per savaitę – geriausiai tą savaitės dieną, kurią yra gimęs, – dvidešimt keturias valandas nieko nevalgyti, tik, jei jam norisi, atsigerti vandens. Aš, kadangi esu gimęs pirmadienį, tą dieną nieko neimu į burną. Kadangi manęs netroškina, negeriu net vandens. O šiaip man nėra nieko skanesnio už pieną“, – kalbėjo pašnekovas.

Palanga pasikeitusi
Pašnekovas dažnai pokalbyje minėjęs praeitį, prisiminė ir 1967 metais Palangoje siautusį uraganą, kuris, R. Garlos žodžiais tariant, nuniokojo jūros tiltą, kopas ir mišką, sudegusį Kurhauzą, išrovė J. Basanavičiaus gatvėje augusius medžius.
„Po to man Palanga – nebe Palanga. Dabartinė Palanga yra tik pavadinimas“, – sakė palangiškis.
Nustebino ir R. Garlos požiūris į lietuvybę bei apskritai tautybę: „Nėra pasaulyje tautų – tai sąlyginis dalykas. Pasaulis yra tautų mišinys. Aš esu kalbėjęs su tokiu vienu profesoriumi, tai jis sakė: „Kokia gali būti tautybė, jei kariavo jauni vyrai. Jie maišėsi su vietinėmis moterimis, gimė bendri vaikai“. Kaip galima sirgti už lietuvybę ar rusybę, ar dar kokią tautybę? Nėra tautų, yra tik kalbų skirtumai. Aš žmogų vertinu ne pagal tautybę, bet pagal jo dvasinį pasaulį, kurį įžiūriu iškart – intuicija padeda. O jei dar pabendrauju ar išgeriu kartu čierką – man jau viskas aišku su juo. Nes tik išgėręs žmogus yra tikras. Senovėje lietuviai net turėjo tokį paprotį: būsimąjį jaunikį stengėsi nugirdyti, o jei šis iš principo negerdavo – tokio neimdavo į žentus. Bet, kartoju, moku save valdyti, ir tokį paprotį taip pat“.

Trumpai:
Gimė Palangoje.
Zodiako ženklas – Svarstyklės.
Hobis – filosofija.
Šūkis, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Nedaryk niekam to, ko nenori, kad tau padarytų“.
Apie Palangą: „Palanga yra mano gimtinė. Bet niekada nemylėjau nei Palangos, nei jos klimato – vėjai ir vėjai, ir vėjai. Visada svajojau gyventi Vilniuje arba Klaipėdoje“.