Teroro pamokas privalome išmokti nelaukiant „mokytojų“

Po Europą klaidžioja islamiškojo teroro šmėkla. Praėjusią savaitę pačiame Barselonos centre įvykdytas žiaurus teroro išpuolis vėliau atskleidė, kad Katalonijoje buvo ruošiamas visas pragaras.
Kitų žmonių gyvybes niekinančius kai kuriuos teroristus mirtimi nubaudė pats Dievas, kai atokiau Barselonos esančiame miestelyje prieš tai į orą išlėkė namas, kuriame tikėjimu prisidengę žmogžudžiai ruošė savo sprogmenis. Jie turėjo nunešti kur kas daugiau gyvybių, nei atėmė garsiosios Barselonos pėsčiųjų gatvės Las Ramblas prieigose žmones traiškęs mikroautobusas.
Saugiai žvelgiant iš Lietuvos gali pasirodyti, kad teroro aidas, lyg perkūnas nuo kaži kur trenkusio žaibo, ritasi iš labai toli. Mirtį sėjantys islamistai siautėja tolimiausiame Europos pakraštyje: Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Užvakar teroristų planai buvo išardyti Nyderlandų uostamiestyje Roterdame.
Tačiau kol kas tik peiliais apsiginklavę fanatikai žudo žmones jau ir ramioje Skandinavijoje. Kada žaibas trenks po mūsų kojomis? Kad ir kaip iki šiol besijaustume saugūs, negalėtume pasakyti nė vienos priežasties, dėl kurios teroristai negalėtų ateiti ir į Lietuvą. Esame ta pati kitatikių Europa, priklausome tai pačiai su Islamo valstybe kovojančiai Europos Sąjungai ir netgi kovai su islamistais ten pradėsime siųsti savo karius.
Pastarasis Lietuvos žingsnis yra teisingas ir neišvengiamas. Iš Rytų nuolat alsuojančios agresijos akivaizdoje NATO karinės pagalbos skydu prisidengusi mūsų šalis privalo dalintis ir visais Europos skauduliais. Net jei tai ir atkreiptų teroristų dėmesį į Lietuvą. Žudyti nusiteikę islamistai privalo suprasti, kad pakėlė ranką ne prieš pavienes valstybes, o prieš visą pasaulį.
Aišku, kuo didesnio tarptautinio efekto ir visuotinę baimę plačiau paskleisti siekiančių religinių fanatikų Europos paribio nedidelės valstybės dar nedomina. Kol kas. Kol nuolatinės teroro grėsmės užgrūdintų Vakarų šalių specialiosios tarnybos islamistams dar palieka spragų. Ir tai retų, nes apie Vakarų Europoje atskleidžiamus teroristų kėslus sužinome vis dažniau.
Galime spėlioti, kur baimę pasauliui norintys įvaryti žmogžudžiai pasuks, kai Vakaruose jiems vis sunkiau bus įkišti nosį? Nenoriu gąsdinti, kad tuomet jie gali pasirodyti ir Lietuvoje, tačiau nuo to turime saugotis jau iš anksto.
Kur teroristai mūsų šalyje smogtų pirmiausia? Sostinėje Vilniuje, nes islamistams svarbu yra kuo plačiau sklindantis garsas apie nelaimę. Teroro aktas Vilniuje jų supratimu prilygtų smūgiui visai Lietuvai. Drįstu spėti, kad antrasis pagal svarbą islamistų taikinys būtų Palanga.
Nica Prancūzijoje, Barselona, Kambrilsas Ispanijoje yra kurortiniai, gausiai viso pasaulio turistų lankomi miestai. Smogdami juose teroristai siekė baimę pasėti ir toms šalims, iš kurių atvykę poilsiautojai nukentėjo. Juo labiau, kad paskutiniu metu atakoms pasirenkami sunkvežimiai, kuriais traiškomi į didesnę minią susibūrę žmonės.
Kur Palangoje poilsiautojai vasarą nuolat susiburia į minią? Tai J. Basanavičiaus gatvė, kurioje sunkiasvorei mašinai patogu įsibėgėti ir kur per visą jos ilgį nėra jokių dirbtinių kliūčių. Galima sakyti, kad tai vienintelė beveik kilometro ilgio gatvė Lietuvoje, kuri vasaros vakarais būna pilna žmonių.
Mums belieka tikėtis, kad Lietuvos specialiosios tarnybos nesėdi sudėjusios rankų ir yra pasiruošusios sustabdyti bet kada galinčią smogti mirtiną grėsmę. Tačiau silpną vietą turinčioje Palangoje to pasiruošimo nejusti nė kvapo.
Po J. Basanavičiaus gatvę iki pavakarės laisvai važinėja į kavines produktus pristatantys sunkvežimiai, o net ir vėlų vakarą jokia naujiena sutikti tirštoje praeivių minioje šliaužiančius lengvuosius automobilius. Vadinasi, prie čia laisvai įsukusio niekam jokio įtarimo nesukeliančio mikroautobuso vairo gali sėdėti ir kuo daugiau žmonių nužudyti norintis teroristas?
Kodėl į vasaromis pėsčiųjų alėja virstančią J. Basanavičiaus gatvę taip netrukdomai gali įvažiuoti automobiliai? Kokia būtinybė joms iš viso yra čia važinėtis? Automobiliai čia zuja prisidengdami prekių išvežiojimu, tačiau yra tekę matyti, kaip didžiausia sunkiasvore mašina į kavinę atvežama vos pora dėžučių konditerijos gaminių. Kodėl, kaip teko matyti Vokietijos pajūrio kurortuose, į pėsčiųjų zonose įsikūrusias kavines prekių negalima susivežti karučiais?
Palangos valdžia metai iš metų suka galvą, kaip apriboti pėstiesiems vos ne ant kojų važiuojančių transporto priemonių eismą. Ribojamas kavines aptarnaujančio transporto važiavimo laikas, tačiau jam pasibaigus į gatvę įvažiuojančių mašinų vairuotojai blogiausiu atveju rizikuoja bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Kodėl pasibaigus aptarnaujančio transporto judėjimą leidžiančiam nustatytam laikui J. Basanavičiaus ir kitų gatvių sankirtose iš grindinio neiškyla automatiniai automobiliams pravažiuoti neleidžiantys stulpeliai? Kodėl vasaros sezono metu, kai gatvę okupuoja poilsiautojai, joje neatsiranda nepravažiuojamos kliūtys, kurios pėsčiųjų gatvę suskirstytų į atskiras atkarpas ir taip galimo teroristinio išpuolio metu automobiliui neleistų įsibėgėti?
Visos šios saugumo priemonės jau atsiranda teroristų pamokytos Vakarų Europos miestų pėsčiųjų zonose. Ruoškimės ir mes. Nelaukdami, kol ateis „mokytojai“.