Tarp geriausių šalies pasakorių – ir palangiškė B. Petkienė

Antrą rugpjūčio savaitgalį Druskininkuose vyko du smagūs Tarmių metams skirti renginiai, kuriuose šauniai pasirodė palangiškiai: dvidešimt penktąjį gimtadienį švenčiantis Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ dalyvavo 20-ojoje jubiliejinėje tarptautinėje Dainavos krašto folkloro šventėje, o respublikiniame pasakotojų konkurse „Žodzis žodzį gena“ žemaitiškas istorijas pasakojo Birutė Petkienė ir Livija Grajauskienė.
„Tarmės – dabartinės mūsų kalbos šaknys, gyvasis neišsenkantis šaltinis, kurio nepamatuosi, o tik pasididžiuosi, – po pasakotojų konkurso, kuriame žemaitiškai, aukštaitiškai, suvalkietiškai bei dzūkiškai šnekėjo 25 dalyviai iš visų etnografinių Lietuvos regionų, į dalyvius bei klausytojus kreipėsi komisijos pirmininkė, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. – Kiekvieno lietuvio šventa pareiga – gerbti, toleruoti, globoti ir visaip palaikyti tarmes. Tik savo kultūrinio palikimo lobiais esame įdomūs aplinkiniams ir visoms tautoms“.
Nuoširdžiai padėkojusi visiems pasakoriams už etninės kultūros tradicijos – pasakojamosios tautosakos bei tarmių – puoselėjimą ir sklaidą, ir pasidžiaugusi, kad konkurso dalyviai moka gražiąją lietuvių kalbos tarmę, vartoja ją natūraliai bei su pasididžiavimu ir išreiškusi viltį, kad išmokys jos savo vaikus ir vaikaičius, I. Seliukaitė prisipažino, kad komisijai teko nelengvas uždavinys – išrinkti tiek visų pasakorių „glauniausią“, tiek dviejų pirmųjų vietų laimėtojus, tiek tuos, kurie nusipelnė specialių prizų – nes buvo norėta ne tik išrinkti gražiausiai pasakojusius, bet ir nenuskriausti nei vieno etnografinio regiono.
Pirmoji pasiimti specialaus prizo į sceną pakilo palangiškė žemaitė, VĮ „Vaikų poilsis“ administratorė B. Petkienė, konkurse pasakojusi istoriją „Kap prūsūs vakus auklėje“.
Kitas specialus prizas atiteko aukštaitei Valerijai Bertulienei.
Dviejų pirmųjų vietų laimėtojais pripažinti dzūkė Juzė Lazauskienė ir suvalkietis Leonas Galginaitis.
O pasakorių pasakore pripažinta kretingiškė, Šukės kaime gyvenanti Liuda Paulienė.
Jau po konkurso, po visų puikių „Mėguvos“ pasirodymų didžiojoje koncertų scenoje bei kitose Druskininkų vietose, kur skambėjo liaudies dainos ir buvo šokami šokiai, grįžtant į Palangą B. Petkienė prisipažino tikrai nuoširdžiai besidžiaugianti, kad šviesios atminties Reginos Andriekutės pasakota ir „Mėguvos“ vadovės Zitos Baniulaitytės užrašyta bei pasakorės papasakotoji istorija – beje, ją R. Andriekutei pasakojo jos dėdienė, kažkada pati tarnavusi Prūsuose, – buvo įvertinta specialiu prizu.
Palangiškė prisipažino, kad jau daugel metų scena jai nėra svetima – dar tarybiniais metais ji vadovavo anuomet populiariai Palangos prekybos valdybos agitmeninei brigadai – ir siužetus pasirodymams sugalvodavo, ir tekstus rašydavo, ir režisuodavo.
„O prieš šešerius metus atėjau į „Mėguvą“. Atėjau dainuoti ir šokti. Atsitiko taip, kad reikėjo koncertą pravesti – patikėjo man. Paskui ir pasakojimus žemaitiškai pasakoti pradėjau“, – sakė B. Petkienė.
Tiek koncertus vesti, tiek pasakas ir istorijas pasakoti palangiškei patinka. Tekstų ieško visur – antai daug jų būna Skuodo laikraštyje. Tačiau ne visi tekstai, ne visos istorijos esančios „prie dūšios“, o va „Kap prūsūs vakus auklėje“ – viena iš tokių.
„Įdomių istorijų ir šiame konkurse išgirdau. Puikus buvo močiutės iš Dzūkijos pasakojimas – kaip ir pati močiutė. Šukiškės, tapusios pasakorių pasakore, istoriją norėčiau užsirašyti ir perpasakoti kokiame koncerte“, – šypsojosi tiek laidoje „Duokim garo“, tiek respublikiniame pasakotojų konkurse žibėjusi pasakorė iš Palangos – ir „Mėguvos“ – B. Petkienė.