Šventosios žemės atminties ženklų ieškota Palangoje

Penktadienį Palangos viešojoje bibliotekoje pristatyta projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ paroda. 23 autoriai – du šventojiškiai, 12 palangiškių, būrys svečių iš kitų Lietuvos miestų bei kaimyninės Latvijos, – savo darbais, kuriuose atminties ženklų šįkart ieškota Palangoje, atidarė Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 – renginius.

Išplaukė į tarptautinius vandenis
Parodos anotacijoje projekto kuratoriai šventojiškiai Audra Bukauskienė ir Petras Baronas išsamiai pristatė projektą, parodą bei autorius, kuriuos pasveikino ir bukletus „Šventosios žemės atminties ženklai 2012“ įteikė atidarymo metu.
„Parodoje pristatomi naujausi jau septynerius metus vystomo projekto tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, kompiuterinės grafikos darbai, skirti šio pajūrio krašto, pažinimui, istorinės-kultūrinės atminties meniniam įprasminimui. 2013 metais – daug reikšmingų datų Palangai, todėl šįsyk siejame savo veiklą, kūrybą su žymiomis Palangos istorijos datomis ir personalijomis, žinoma, nepamiršdami ir Šventosios. Gal todėl šiemet projekte ypač gausiai dalyvauja palangiškiai dailininkai, iš kurių pirmą kartą į projektą įsiliejo Juozas Griušys, Romas Paulikas, pristatę savo tapybinį žvilgsnį į Šventąją“, – sako projekto kuratoriai.
„Paroda labai marga tiek žanrais, tiek atlikimo technikomis, tiek požiūriais į projekto tematiką. Įvairūs ir patys projekto dalyviai, neabejingi šio krašto istorijai ir kultūrai. Labai džiaugiamės kaimynais latviais. Taigi, projektas „Šventosios žemės atminties ženklai“ šįmet tapo tarptautiniu“, – sakė A. Bukauskienė.
Skulptorius Janis Žymants iš Rucavos, artimas senųjų šventojiškių gyvenimo būdo supratimu, rodo seriją jaukių ir gudrių kaukų. Jaudina jo skulptūros „Senukų sielelės ir kaukas“.
Tapytojas iš Liepojos Andris Millers savaip mato šiuolaikinės Šventosios grožybes. Kaip sakė pats dailininkas, Šventoji jam visų pirma asocijuojasi su paplūdimiais bei žaviomis moterimis.

Kūrė nuo vasaros
Rugpjūčio 1-7 dienomis projekto rėmuose buvo surengtas dailės simpoziumas Palangoje, kuriame menininkai ieškojo idėjų tolimesnei kūrybai. Prie gausaus palangiškių ir šventojiškių dailininkų būrio šiemet prisijungė prisiekę projekto draugai iš Alytaus, Joniškio, Klaipėdos, Kauno. Pamilusi Šventąją dar pirmuosiuose archeologės R. Rimantienės Šventosios tyrinėjimuose vilnietė grafikė Viktorija Daniliauskaitė pristato originalius reljefinius rankų darbo popieriaus atspaudus su archainių ženklų ir simbolių kompozicijomis. Šiai tematikai, kaip visada, neabejinga ir kaunietė keramikė Virginija Laužadienė. Jos „Molo” formas be archainių ženklų puošia ir poezijos posmai, o „Birutė” primena senąją deivę. Šventojiškė Audronė Bukauskienė skraisčių dekorui naudoja archainio kalendoriaus, Šv. Jurgio kryžiaus skiautinius iš tautinio kostiumo audinių. Ženklus iš šiuolaikinių objektų skaitmenine grafika kuria Meilė Sposmanytė.
Pirmą sykį projekte dalyvauja ir palangiškės Miglė Jonaitienė su savo subtiliais kartono atspaudais ir jos sesė Gražina Eimanavičiūtė, sukūrusi kaligrafines kompozicijas, skirtas Maironio eilėms apie Palangą. Ištikima projekto dalyvė, jų mama Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, įkvėpta M. Balčiaus radinių, Kretingos muziejaus eksponatų, sukūrė kompoziciją „Iš Palangos žemių”. „Alkos šviesą“ pristato Dovilė Oškinytė. Palangiškę Daivą Šimkevičienę irgi vilioja nuplautieji, užpustyti, atrasti…
Išraiškingas, šiltas minkštas kompozicijas, skirtas gintarui, palangiškes Ievą Litvaitytę ir Rasą Užpelkytę bei joniškietę Daivą Butkienę paskatino sukurti Reginos Makauskienės pasakojimai ir matyti Gintaro muziejaus eksponatai simpoziumo metu.
Į pajūrio žmonių buitį, gyvenimo įvykius toliau gilinasi klaipėdiškės grafikės Rima Baukaitė bei Vaidė Gaudiešiūtė, alytiškis Arūnas Vaitkus.
Skulptorius Petras Baronas rodo medalius, skirtus žymiems Palangos ir Lietuvos žmonėms: Maironiui su jo eilėmis grafaitei Tiškevičiūtei „Nuo Birutės kalno”, pirmajai Lietuvos fotografei, dirbusiai Palangoje, Paulinai Mongirdaitei, kolegai Antanui Mončiui ir žymiam sklandytuvų konstruktoriui Broniui Oškiniui, kurio abi dukros ir anūkės dailininkės dalyvauja ir šioje parodoje.
„Visko ir nesuminėsi, tai kviečiame atidžiai pasižiūrėti ir pasidžiaugti menine darbų forma, rimtais atradimais ir net pašmaikštavimais Šventosios ženklų temomis“, – kvietė ne tik A. Bukauskienė ir P. Baronas, bet ir simpoziumų temų įkvėpėjas Mikelis Balčius, kuris, kaip sakė projekto kuratoriai, jau turi sugalvojęs temų ir šiems metams.
Savų temų sumąstė ir patys parodoje dalyvavę autoriai – G. Oškinytė-Eimanavičienė su J. Žymants jau planuoja, kur Palangoje būtų galima surengti bendrą parodą.

Visa ši žemė – šventa
„Man imponuoja tie ženklai, kurie lyg „iš žemės“, – sakė dailininkė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė. – Tai, ką mes atrandame, tai, kas buvo mūsų ir ką mums patiekia archeologai. Jaudina ir įkvepia kuršiškų ženklų, randamų tiek Šventojoje, tiek Palangoje – visame mūsų krašte, – pėdsakai. Kaip sako Mikelis, Šventosios žemės negalima apibrėžti vien geografiniu miestelio pavadinimu. Visa ši žemė – šventa, neveltui jai ir pavadinimas toks duotas. Tiesiog pasinėriau į tą temą, ypač kai Mikelis tiek daug ir tokios įdomios informacijos mums pateikė“.
„Visa ši žemė – bendra, visa ji šventa, ne vien Šventoji, – pritarė kolegei R. Paulikas. – O kokius ženklus mes įžvelgsime – ar kuršiškus, ar šventus mums ir mūsų sieloms – kiekvieno kūrėjo pasirinkimas. Ieškoti ženklų galima nuo Karaliaučiaus iki Liepojos. Ką aš matau, būdamas „nuo šios žemės“, ką aš jaučiu, kas man kvėpuoja į nugarą – tą ir jums pateikiu“.
Į parodos atidarymą atėję svečiai su didžiuliu susidomėjimu nagrinėjo dailininkų įžvelgtus Šventosios žemės ženklus Palangoje, aptarinėjo kūrinius, dalijosi įspūdžiais, ragaudami A. Bukauskienės ir N. Griušienės iškeptos naminės duonos. O išeidami stengėsi paglostyti latvių skulptoriaus J. Žymants aitvarų pilvukus – mat M. Balčius užsiminė, jog norint, kad aitvaras laimę neštų, reikia būtent taip jį pamaloninti.