Šventosios uosto dideles vizijas žlugdo ir rangovų brokas

Birželio pradžioje įvykęs oficialus uosto atidarymas skelbė, jog Šventoji nuo šiol gali drąsiai vadintis ne tik kurortu, bet ir uostu. Tačiau netrukus džiaugsmą naujuoju miestelio traukos objektu nustelbė kita žinia: smėliu užneštas įplaukos kanalas ir laivyba jachtomis bei pramoginiais kateriais Šventosios uoste yra sustabdyta.   „Mažasis“ uosto projektas   Regis, šventojiškiai savo miestelį pažįsta kur kas labiau nei Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija (KVJU). Vietiniai žvejai dar prieš uosto atidarymą KVJU specialistams sakė, jog klampus Šventosios uostas labai mėgsta smėlį. Žvejų skeptiškai vertintos uosto gilintojų pastangos seklų uostelį pritaikyti didesnės grimzlėms laivams pasitvirtino – įplaukos kanalas netrukus po uosto atidarymo iškilmių buvo užneštas smėliu. Kodėl uosto įplauką buvo nutarta gilinti, užuot pasirinkus kur kas saugesnį variantą: atviroje jūroje pastačius bangolaužius?  „Kol kas vykdome „mažąjį“ uosto projektą. Didžiajam – atviroje jūroje įrengtam bangolaužiui – dar ne laikas. Tai būtų ypatingai brangu bei užtruktų dar nežinia kiek metų. Be to, bangolaužis sudėtingas įrenginys, tad nutarta pirmiausiai imtis uosto gilinimo darbų“, – „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Mikaločienė bei patvirtino, jog artimiausiu metu šis klausimas bus sprendžiamas Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.   Broką taisys pavasarį   Pirmajame mažajame Šventosios uosto atstatymo etape uosto įplaukos kanalo gilinimo iki 3 metrų darbus atliko konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BGS. Ši kompanija valymo darbų ėmėsi iškart po to, kai uostas smėliu buvo užneštas pirmąjį kartą, tačiau – nesėkmingai. Rugpjūčio mėnesį po KVJU atliktų batimetrinių matavimų paaiškėjo, jog BGS projektinį lygį pasiekė ne visur. „Rugsėjo mėnesį latviai tęsė valymo darbus Šventojoje. Vadovaudamiesi sutarties sąlygomis jie savo lėšomis turėjo iškasti 1 200 kubinių metrų grunto. Tačiau BGS darbo kokybe likome nepatenkinti, tad pavasarį latviai turės pratęsti uosto valymo darbus. Beje, BGS turi teisę tęsti valymo darbus arba atsisakyti. Tokiu atveju ieškotumėme naujo darbų rangovo jų sąskaita. Uostui papildomų lėšų investuoti nereikėtų“, – kalbėjo G. Mikaločienė. Anot G. Mikaločienės, garantijų, jog panašus scenarijus nepasikartos ir ateityje nėra: „Tikimės, jog smėlis uosto nebeužterš. Kita vertus, garantijų nėra. Klaipėdos uosto prieigų valymo darbai metams atsieina 10 milijonų litų. Yra siūlymų 3 metams sudaryti „budinčią sutartį“. Įmonė su mobilia įranga budėtų uosto prieigose. Audros atveju smėlis būtų operatyviai susiurbiamas“.   AB „Orlen Lietuva“ teks palaukti   KVJU atstovės ryšiams su visuomene teigimu, AB „Orlen Lietuva“ pageidavimas, kad dėl dviejų jos vilkikų Šventosios uosto vidinėje akvatorijoje gylis siektų 7-8 metrus, o išorėje – 9 metrus, šiuo metu nerealus. „Kol kas yra vykdomas mažasis etapas, kurio metu gylis akvatorijoje turi siekti 2-3 metrus. AB „Orlen Lietuva“ pageidavimas kainuotų net ne dešimtis milijonų, o šimtus. Tuomet reikėtų atlikti dar didesnius uosto gilinimo darbus. Tai didžiulis projektas, apie kurį šiuo metu negalvojame, pirmiausia reikia žiūrėti į tas ribas, kurias nėra taip sunku įgyvendinti. Šventosios uostas – ne krovos uostas, o pramoginis“. G. Mikaločienė pažymėjo, jog Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tikisi Europos Sąjungos paramos: „Europos Sąjunga iš anksto pinigų neduoda. Pirmiausia mūsų kompanija investuoja, atlieka darbus, o po atlikto audito ES grąžina lėšas. Šventosios jūrų uostas įtrauktas į Valstybės projektų sąrašą. Norint pasinaudoti ES lėšomis reikia turėti esminį bei techninį projektą, tačiau kol kas jie neparengti“.