Šventoji pavargo būti Palangos podukra

Paskutiniojo praėjusių metų Kretingos rajono tarybos posėdžio metu politikus nustebino Tarybos narys Edmundas Valantiejus, perdavęs kai kurių šventojiškių klausimą: kaip pažiūrėtų kaimyninio rajono valdantieji, jeigu artimiausiu metu į juos būtų kreiptasi su prašymu, kad po beveik 40 metų Šventoji vėl taptų Kretingos rajono dalimi? Gyventojų apsisprendimas, teisininkų nuomone, yra labai svarbus, bet atsiskyrimo procesas yra ilgas, vedantis per Vidaus reikalų ministeriją, Vyriausybę ir Seimą.

Perdavė klausimą
„Palanga gali netekti Šventosios – matyt, per mažai ją myli“, – pajuokavo Kretingos rajono tarybos narys Edmundas Valantiejus, kai „Palangos tiltas“ pasiteiravo, kas per istorija buvusi dėl gruodžio 20-osios posėdžio metu jo pateiktos informacijos apie galimą Šventosios bendruomenės prašymą grįžti į Kretingos rajono glėbį.
Pasak Tarybos nario, jis oficialaus šventojiškių prašymo neperdavęs – buvęs tik žodinis paklausimas.
„Į mane kreipėsi Šventosios turizmo asociacijos prezidentas, kuris teiravosi, kaip mūsų Tarybos nariai pažiūrėtų į tai, jei Šventosios bendruomenė išsakytų pageidavimą „atkurti istorinį teisingumą”, – aiškino E.Valantiejus. – Aš posėdžio metu pasiteiravau kolegų nuomonės, jie pasakė, kad blogiau nebūtų“.
Kretingos rajono tarybos narys patikino, jog jokių rimtų pasvarstymų šia tema nebuvo. „Jeigu gyventojai susiorganizuos ir atvažiuos – tada greičiausiai kalbėsimės“, – sakė politikas.

Didžiosios Palangos nėra
Vienas iš Šventosios skyrybų su Palanga idėjos autorių – žurnalistas, buriuotojas bei Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas sakė, jog mintis dėl galimo kurortinio miestelio prisijungimo prie Kretingos rajono kirbanti jau senokai.
„Kiek bebandytume rasti dialogą su Palangos miesto savivaldybės administracija – tiek mums nesiseka: siunčiame oficialius raštus – arba negauname jokio atsakymo, arba gauname tokius, kuriuos galima nebent atsirašinėjimu pavadinti. Visi, kurie gyvena ir dirba Šventojoje, nori, kad tai būtų patraukli atostogų vieta. Senoji karta dar atsimena savarankiškesnę Šventąją iki 1973 metų. Praradus gyvenvietės statusą, buvo prarasta ir identiteto dalis, miestelis netenka savo savitumo, kuris čia traukia žmones. Kita vertus, Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano nuostatos, kai planuojama kasmet atnaujinti trijų kiemų dangas ir 2013 metais Šventojoje įrengti gyvūnų vedžiojimo aikštelę, mūsų netenkina. Šventosios kultūros centro rekonstrukciją planuojama pradėti tik 2016 metais, po to, kai bus baigti du analogiški projektai Palangoje. Jau vakar buvo reikalinga miestelio infrastruktūros plėtros programa – tik tada Šventoji išlaikys dabartinius poilsiautojus ir pritrauks naujus. Strateginiame plane tokios programos netgi užuominų nėra“, – sakė K. Oginskas.
„Nuo 1973 metų skelbtos didžiosios Palangos jungtuvės su Šventąja taip ir neįvyko: Palanga buvo ir tebėra sau, Šventoji – sau, – kalbėjo K. Oginskas. – Net ir į strateginius planus pažiūrėjus matyti, jog Palanga turi aiškią ateities viziją, Šventajai tenka nustekento priemiesčio vaidmuo“.

Trūksta ir noro, ir galimybių
Pasiteiravus, o į kokius gi raštus negauta atsakymų arba Palangos miesto savivaldybės administracija tik atsirašinėjusi, K. Oginskas paminėjo keletą jų.
„Nebe pirmi metai bandome įtikinti sprendimus priimančiuosius, jog Šventajai, kaip kurortinei gyvenvietei, būtini traukos objektai, kurie bent kiek padėtų prailginti vasaros sezoną, paįvairintų kurortinę kasdienybę darganoto oro atveju. Jau treti metai kalbame apie teminį parką, apie Šventosios upės krantų sutvarkymą. Norint išspręsti šiuos klausimus, reikėtų pradėti detaliojo planavimo procedūras, tačiau to nedaroma, ir atsakymų į šiuos du klausimus neturime“, – vardijo pašnekovas.
„Trejus metus tuščiai rašėme raštus dėl buriavimo mokyklos Šventojoje įsteigimo, marinistinės edukacinės programos. Suprantame, kad Palanga pati turi savo problemų, tad jas besprendžiant pritrūksta dėmesio ir resursų Šventajai. Susitikimų su Šventosios bendruomene metu nuskambėjo mintis, kad Darbėnai tvarkosi geriau negu Šventoji, tai gal iš tikrųjų būti mažu miesteliu geriau negu kurortinio miesto pakraščiu?“ – klausė K. Oginskas, pridūręs, jog kreipimosi į Kretingos rajono tarybą iniciatoriai šiuo metu tariasi dėl tolesnių žingsnių bei veiksmų.

Pavargo būti „našlaitėlė“
Šventosios turizmo asociacijos vadovo mintis palaiko ir verslininkas Gintautas Rekašius.
„Emocijų tikrai daug. Tiesiog pavargsti, kai niekaip nesiseka prisibelsti tiek iki Palangos tarybos, kurioje, beje, nėra nei vieno šventojiškio, tiek iki Savivaldybės administracijos, pavargsti girdėti epitetus, jog Šventoji – podukra, našlaitėlė, pamestinukė. Kartais susidaro toks įspūdis, kad net dabar Šventoji, besiribojanti su Kretingos rajonu bei kurios miškai – Kretingos urėdijos žinioje, labiau rūpi kaimyniniam rajonui: tarkim, metų žmogumi ten išrinktas Šventosios bei Laukžemės parapijų kunigas Vidmantas Gricius. Ką jau kalbėti apie infrastruktūrą, apie tai, kad pasibaigus vasarai miestelyje visos šviesos užgęsta“, – kalbėjo G. Rekašius.
Verslininkas paantrino K. Oginskui, jog argumentas, esą Šventojoje mažai gyventojų, todėl jai skiriama atitinkamai lėšų, kurių nepakanka rimtesniems pokyčiams, – nėra rimtas argumentas.
„Mokesčius bei rinkliavas mokame kaip ir Palanga – didelius. Kas gali paneigti, jog perėjus į Kretingos rajoną, jie taptų mažesni? O tai gyventojams daug svarbiau, nei tai, kas jiems atneš pensijas. Palanga verda savose problemose, mes gi liekame „užkampis“. Tad kodėl bendruomenei nepasvarsčius galimybės: gal išties verta kardinaliai keisti situaciją?“ – sakė verslininkas.

Gal ir pasirašytų...
„Apie tokią iniciatyvą nieko negirdėjau, – į klausimą dėl galimo Šventosios perbėgimo į Kretingos rajoną atsakė miestelio seniūnas Eugenijus Čilinskas. – Kažkada priklausėm kaimyniniam rajonui. Kažkada buvo kalbų, kad gal vertėtų prisijungti prie Latvijos. Yra įsižeidžiančių, kad ant gaunamų laiškų vokų užrašytas adresas „Palanga“. Visokių nuomonių esama, bendra tik viena: išties į Šventąją ateina per mažai investicijų, jos infrastruktūra kartais gėdą daro“.
Tačiau, pasak seniūno, visų pirma reikėtų pasiteirauti visų gyventojų nuomonės – surengti apklausą bei išsiaiškinti teisines tokio žingsnio galimybes ir pasekmes.
Dėl apklausos seniūnui pritaria ir Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas.
„Aš asmeniškai prieš šį sumanymą, nes nemanau, kad kas nors labai keistųsi pasikeitus „priklausomybei“, – sakė R. Šeštokas. – Manau, kad smulkieji verslininkai tiesiog nori „sudrebinti“ Palangą, iš dalies todėl, kad ji tikrai per mažai dėmesio ir lėšų mums skiria. Skaudu girdėti, kai, pavyzdžiui, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas pasako, jog Šventoji – užmiestis, ir lėšas visų pirma reikia skirti miesto, tai yra, Palangos, sutvarkymui, o jūs laukite, kada nors eilė ateis... Žinoma, visų pirma reiktų surengti bendruomenės apklausą. Ir galiu pasakyti, jog jeigu bus „sužaista“ tuo, kad perėjus į Kretingos rajoną sumažėtų, pavyzdžiui, mokesčiai už žemę – žmonės gal ir pasirašytų“.

„Šventoji – palanki terpė opozicinėms partijoms“
„Kad kažkam kilo tokia mintis, rodo tų žmonių nusivylimą dabartinių kurorto vadovų politika. Jeigu jie per kitus du darbo Taryboje metus neatsisuks į Šventosios poreikius, per kitus savivaldos rinkimus Šventoji, neabejoju, bus mūsų, socialdemokratų ir kitų dabartinių opozicinių partijų“, – įsitikinęs Danas Paluckas, Tarybos narys ir Socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininkas.
Anot jo, sprendžiant Šventosios problemas, Palanga turi paskubėti priimti Šventosios uosto detalųjį planą.
„Toks klausimas, kiek žinau, yra numatytas sausio pabaigoje įvyksiančiame Tarybos posėdyje. Šventosios uostas nėra mūsų, bet patvirtinus detalųjį sklypo planą ir parengus techninį projektą, galime tikėtis, kad Klaipėdos uosto direkcija skirs daugiau investicijų į Šventąją“, – „Palangos tiltui“ sakė D. Paluckas.
Politikas mano, kad, Palangai esant šalies kultūros sostine, dalis renginių turėtų būti perkelta į Šventąją.
„Jau girdėjau pasiūlymų ir dėl didesnių lėšų kitų metų kurorto biudžete. Mes, socialdemokratai, tokią idėją palaikysime. Bet sutvarkyti miestelio gatveles nereikia laukti nė biudžeto patvirtinimo“, – įsitikinęs kurorto socialdemokratų lyderis.

Spręstų Seimas
Lietuvos Savivaldybių asociacijoje patarėja dirbanti Vida Ablingienė „Palangos tiltui“ sakė, kad tokį teritorijos atsiskyrimą ir prisijungimą numato Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas.
„Gyventojų valia yra svarbi, bet ne lemiama atsiskiriant. Įstatymas numato, kad tam privalo pritarti ir rajono, nuo kurio teritorinis vienetas ketina atsiskirti, savivaldybės Taryba ir rajono, prie kurio ketina prisijungti vienetas, Taryba. Po to procesas tęstųsi Vidaus reikalų ministerijoje, Vyriausybėje ir Seime. Tokiam sprendimui būtų būtinas Seimo pritarimas“, – sakė V. Ablingienė.

Vadovai nekomentuoja
Tiek Kretingos rajono, tiek Palangos miesto merai situacijos dėl galimų Šventosios gyventojų ketinimų nekomentuoja.
„Meras negali komentuoti kažkieno pokalbių: kas bus, ko nebus, – sakė Kretingos rajono vadovas Juozas Mažeika. – Ką galiu pasakyti: į mane niekas nesikreipė, jokios informacijos pateikta nėra. Yra tik šiaip šnekos, o kiek jos rimtos, kiek laužtos iš piršto – nežinia. Jeigu būtų koks nors oficialus kreipimasis, tada galėčiau komentuoti“.
„Visos šios kalbos atrodo nerimtos – gal šventės taip suveikė, gal kas susėdę tiesiog pajuokavo. Jeigu būtų balandžio pirmoji – priimčiau kaip pokštą. O vieno ar kelių žmonių žodžių, pateikiamų kaip šventojiškių nuomonė, tikrai nekomentuosiu“, – solidarus su bendrapartiečiu kolega buvo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.