Šventoji parengė namų darbų užduotis didžiajai Palangai

Nuo rugsėjo mėnesio laukiantys pažadėtojo susitikimo su miesto meru bei jo komanda šventojiškiai, vietoj atsakymų į jiems rūpimus klausimus gaunantys pabarimų, neva jie politikuojantys, pateikė didžiosios Palangos valdžiai septynis jiems itin aktualius klausimus. Šventosios bendruomenė viliasi, jog atsakymus jie galės gauti taip laukiamo susitikimo metu – jeigu jis pagaliau įvyks.

Pakvietė susitikti ir
pasitarti
Šeštadienį  į Šventosios pagrindinės mokyklos salę rinkosi miestelio gyventojai, kuriuos susitikti pakvietė pernai liepą oficialiai įregistruotos Šventosios bendruomenės steigėjai. Susirinkimo metu pristatyta bendruomenės veikla, nuveikti ir planuojami darbai, priimti nauji nariai. O svarbiausias keltas ir aptartas klausimas – pasirengimas galimam susitikimui su Palangos miesto valdžia: Šventoji nuo pernai rugsėjo, kai bendruomenės surengtos šventės metu dalyvavęs joje meras Šarūnas Vaitkus pažadėjo atvykti konstruktyvaus pokalbio su miestelio gyventojais, tebelaukia šio susitikimo. O laukdami bendruomenės steigėjai surašė ir penktadienį merui bei administracijos direktorei perdavė septynis klausimus – kad susitikimas vyktų išties konstruktyviai, o ne pavirstų spontaniškų klausimų-atsakymų ar nusiskundimų vakaru.
„Norime su jumis pasitarti: ar teisinga kryptimi einame, ar pritariate mūsų keliamiems klausimams ir gal jūs taip pat turite ko paklausti ir mūsų išrinktos Palangos valdžios“, – susirinkusiesiems sakė Šventosios bendruomenės steigėjai.

Bendruomenė ir taryba
Šventosios bendruomenės tarybos pirmininkas Valdis Skudikis ir susirinkimui pirmininkavusi viena iš bendruomenės steigėjų Audronė Bukauskienė priminė, jog pagal asociacijų įstatymą veikianti bendruomenė oficialiai užregistruota pernai liepos dvyliktąją. Jos steigėjų gretose – Mikelis Balčius, Kęstutis Oginskas, Domininkas Jurevičius, Gintaras Valiukas, Gintautas Rekašius ir Antanas Knieža. Šios bendruomenės nereikia painioti su Šventosios seniūnijos taryba, kuri buvo sudaryta administracijos nutarimu ir kurioje, pasak K. Oginsko, garbingas pozicijas užima garbingi žmonės, suburti tam, kad būtų patariamuoju balsu miestelio seniūnui.
„Žodis „bendruomenė“ prie pavadinimo „seniūnijos taryba“ buvo pridėtas seniūno siūlymu dar tada, kai nebuvo seniūnaitijų“, – priminė Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas, kuriam paantrino į susitikimą atėję Monciškių seniūnaitė Olga Dejienė ir Būtingės seniūnaitis Vytautas Kryževičius.
V. Skudikis šventojiškiams trumpai priminė, kad nuo liepos mėnesio Šventosios bendruomenė jau yra surengusi rugsėjį vykusią miestelio šventę, kuri buvo skirta Baltų vienybės dienai, susitikimą dėl Šventosios uosto plėtros, buvo keli susitikimai su Palangos miesto tarybos nariu, Kultūros centro direktoriaus pavaduotoju Nerijumi Stasiuliu dėl Šventosios kultūros centro ateities – beje, Šventojoje vyko ir išvažiuojamasis Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Ne be bendruomenės pritarimo vienas jos steigėjų D. Jurevičius parašė viešą laišką Palangos merui Š. Vaitkui, kuris gimė po Kurhauze vykusios mero ataskaitos, kurioje, kaip teigia ne pirmą ataskaitą išklausantys šventojiškiai, jų miestelis paminėtas vos kartą kitą.
Po šios ataskaitos buvo nuspręsta raštu kreiptis į aukščiausią didžiosios Palangos, į kurios sudėtį įeina ir Šventoji, valdžią ir pateikti jai aktualiausius bendruomenei klausimus.
Be to, Šventosios bendruomenė rengė jau kelis susitikimus, kurių metu dėliojo prioritetus: ką norima padaryti miestelyje, kaip mato jo plėtrą 2014-2016 metais patys šventojiškiai. Šį plėtros planą su šeštadienio susirinkimo metu oficialiai pagausėjusios bendruomenės nariais ketinama aptarti kitų susirinkimų metu.

Mato daug problemų
Tiek bendruomenės steigėjai, tiek į Šventosios pagrindinės mokyklos salę susirinkę miestelio gyventojai turėjo daug klausimų, pradedant nuo to – kodėl Šventajai Palangos biudžete metai iš metų numatoma nykstamai menka pinigų suma. Ir jeigu valstybė, pagal kurortų plėtros programą iš kurortams skirtųjų 25 mln. Lt pagal užimamą plotą atriekė Palangai 7 mln. Lt, tai kokia dalis tų lėšų teko Šventajai? Dabar kaip skydu nuo šventojiškių dengiamasi dviem darbais: po ilgų metų rengimo pagaliau baigtas Jūros gatvės rekonstrukcijos projektas bei pritarta kartu išsprendus teritorijos klausimus Šventosios uosto plėtros programai. Tačiau jeigu pirmasis darbas padarytas Savivaldybės specialistų už Palangos biudžeto pinigus, antrasis gi prie Savivaldybės nuopelnų vargiai priskirtinas. Užtat Palanga džiaugiasi pradėta įrenginėti Šventojoje vaikų žaidimų aikštele ir tikina, kad dėl jos vietos buvo tartasi su gyventojais. Tuo tarpu gyventojai gūžčioja pečiais, žiūrėdami į aptvertą būsimosios aikštelės, įrengtos prieš mokyklos stadioną kitoje gatvės pusėje, teritoriją ir klausia: kur logika? Argi nebuvo galima aikštelės įrengti ne toj Mokyklos gatvės pusėj, kur vasarą autobusus stato atvykstantieji į miestelį, o toj pusėj, kur pati mokykla, kur mini futbolo aikštė, kur rengiama krepšinio aikštelė? Beje, prisiminta, jog praėjusiais metais kaip vieną reikalingiausių Šventosios infrastruktūrai objektų planuota aptverti aikštelė šunims išvedžioti. Tad išvydę tvora aptveriamą plotelį šventojiškiai iš pradžių buvo pamanę, jog būtent ten ir bus vedžiojami šunys.
Stebina skaičiuoti mokančius šventojiškius ir tai, kad Šventajai kasmet gėlynų ir želdinių priežiūrai numatyta apie 215 tūkst. Lt. „Už tokius pinigus mes turėtume gėlėse skendėti, tačiau taip nėra“, – sakė žmonės.
„Mums kartais priekaištaujama – o ką jūs patys padarėte, kad Šventojoje būtų gražiau? Gal ir išties per mažai darėme. Tad dabar pats laikas susirgti miestelio tvarkymo ir gražinimo liga. Laikas uždaryti skundų kioskelį ir pradėti kelti konkrečius klausimus, tarkim, kada pagaliau bus įgyvendintas Šventosios kultūros centro projektas, kuris buvo parengtas prieš keletą metų ir paskui užmirštas? Kada mes turėsime padorią miestelio centrinę aikštę? Juk visi matome, kad Palanga moka tvarkytis. Tačiau pasižiūrėjus pro restauruotojo Kurhauzo langus susidaro įspūdis, kad kuo gražyn Palanga, tuo baisyn Šventoji“, – kalbėjo D. Jurevičius.
Vienas iš Šventosios plėtros projekto rengėjų Kęstutis Oginskas akcentavo, jog pinigų visiems darbams tiek pačioje Palangoje, tiek Šventojoje tikrai neužteks. Todėl itin svarbu, kad lėšos būtų proporcingai skirstomos ir sudėliojami prioritetiniai darbai. Jis įvardijo tris problemas. Pirmoji -  paveldėtieji mediniai poilsio nameliai, kuriuos būtina „suskaičiuoti“ ir kurių savininkus būtina „prispausti“, kad tos poilsinės taptų patogios ten besiilsintiems bei nebaidytų čia gyvenančių. Antroji problema prasidedanti ten, kur matomi Savivaldybės kapituliacijos ženklai: tikrai kurortinėje vietovėje negali būti tokie tualetai, kokie dabar yra Šventojoje, ir negali būti tokia centrinė gatvė, kokia yra dabar. Trečioji problema susijusi su politinės valios stoka: įrodančiai, kad jau sugeba Palangoje suvaldyti balaganus bei spaudžiančiai aplinką tvarkyti „privatininkus“ valdžiai tos valios pritrūksta, kai kalbama apie Šventąją.
 

Laukia atsakymų ir
susitikimų
Laukiantys susitikimo su valdžion išrinktaisiais, besiruošiantys jam ir žadantys to susitikimo nepaversti nuoskaudų išliejimu Šventosios bendruomenės nariai laukia ir atsakymų į iš anksto pateiktuosius klausimus:  „2012 metų Palangos miesto biudžeto metinėje pajamų ataskaitoje nurodyta, jog į Palangos biudžetą gauta 62,76 mln. Lt įplaukų. Kiek milijonų iš šių pajamų sudaro gautos įplaukos iš Šventosios seniūnijos teritorijos? Kiek procentų nuo visų pajamų sudaro įplaukos iš Šventosios seniūnijos teritorijos?
2013-2015 m. Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano programose nurodyta, jog 2013 m. Palangos savivaldybės biudžete „Pagalvės” mokesčio surinkta 350 tūkst. Lt. Kokia „Pagalvės” mokesčio suma surinkta iš Šventosios seniūnijos teritorijos?
2013-2015 m. Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano programose nurodyta, jog Šventosios seniūnijos programai kasmet skirtų lėšų suma yra apie 1,5 mln. Lt. Tuo tarpu visų 2013 metų programų lėšų suma yra 101 mln. Lt. Norėtumėm aiškesnio patikslinimo, kiek 2013 m. strateginio veiklos plano programose buvo skirta lėšų Šventosios seniūnijai ir joje esantiems objektams kartu paėmus per visas programas?
2013-2015 m. Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano programose bei mero ataskaitose pasigedome informacijos apie kasmet LR Vyriausybės skiriamą finansavimą Kurortų ir kurortinių teritorijų plėtrai. Kokia suma buvo gauta 2013 metais ir kaip šių lėšų panaudojimas atsispindi Strateginio veiklos plano programose?
2013-2015 m. Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Kultūros programoje neradome informacijos apie Būtingės Liuteronų bažnyčios restauravimą ir būklės gerinimą. Tai vienas seniausių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savivaldybėje. Ar numatomi kokie šio objekto būklės gerinimo darbai 2014-2015 metais?
Remiantis 2013-2015 m. Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano programomis, kokias veiklas numatoma vykdyti, kokius objektus planuojama tvarkyti ar kurti Šventosios seniūnijos teritorijoje 2014-2015 metais?
Kokie veiksmai buvo atlikti 2013 m. ir kas planuojama ateityje su Šventosios uosto atgaivinimo studija ir architektūrine idėja, kurią Palangos miesto savivaldybė parengė kartu su Klaipėdos uostu ir „SWECO”?“, – klausiama Šventosios bendruomenės pirmininko V. Skudikio pasirašytame Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui ir Savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei adresuotame rašte.