Svajojęs apie jūras tapo geru policininku ir vaikų pagalbininku

Šiais metais per Angelų sargų dieną už pasiaukojamą darbą bei puikią tarnybą buvo pagerbtas būrelis Palangos policijos pareigūnų. Palangos Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Ričardas Vinciūnas už glaudų bendradarbiavimą su švietimo darbuotojais rūpinantis vaikų užimtumu bei saugumu, už organizuojamus renginius moksleiviams paskatintas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pasirašytu padėkos raštu. Kalbinamas pareigūnas pastebėjo, kad dar pasitaiko tėvų, kurie neklusnius vaikus baugina policininkais, todėl kartais mažieji bijo pareigūnų. „Ypač darželinukai kartais net lūpą patempia. Vaikams pabrėžiame, kad esame jų draugai, kad prireikus galime padėti, suteikti pagalbą“, – sakė R. Vinciūnas.

Viena iš darbo sričių
Palangos kelių policijos grupės vyresnysis specialistas pasakojo, jog viena iš jo darbo funkcijų, kuriai skiriamas nemažas dėmesys – prevencinis darbas, rūpinimasis eismo saugumu. Tuo tikslu pareigūnai lankosi ugdymo įstaigose, veda pamokėles vaikams, organizuoja „Šviesoforo“ konkursą, padeda pedagogams ir moksleiviams ruoštis regioniniam konkursui. „Pavasarį gimnazijoje buvo organizuojamas mopedininkų konkursas. Ten aš kažkiek konsultavau, buvau garbės svečias – jaunimui įdomu, kai renginyje dalyvauja uniformuotas pareigūnas“, – pasakojo kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas.
Uniformą vilkintis policijos atstovas nepalieka abejingų ir tarp mažųjų. „Vaikams, ypač pradinukams, uniformuotas žmogus daro įspūdį. Ne paslaptis, kad kai kurie tėvai mėgsta neklusnias atžalas bauginti policininkais, todėl vaikai kartais iš pradžių mūsų bijo. Darželinukai kartais net lūpą patempia“, – pasakojo pareigūnas ir tikino tokiu atveju siekiantis užtikrinti mažuosius, jog jų nuomonė – klaidinga, kad policininkai – ne baubai, o greičiau mažųjų draugai ir pagalbininkai, į kuriuos verta kreiptis ištikus bėdai.

Siekia šilto bendravimo
Ne vienas su vaikais bendraujantis suaugusysis pripažįsta, kad mažieji – ypatinga auditorija, todėl bendraujant su jais reikia pasitelkti ir psichologijos žinias, ir bendravimo įgūdžius. R. Vinciūnas teigė, jog bendraudamas su vaikais visuomet stengiasi užmegzti ne formalų kontaktą, o šiltą, pasitikėjimu grįstą ryšį. Kalbėdamas apie būdus, padedančius rasti kelią į mažųjų širdis, pareigūnas sakė: „Kažkiek priėjimo gali išmokti, bet šiluma turi sklisti iš paties suaugusiojo. Atėjęs pas vaikus stengiuosi nežiūrėti į juos iš aukštai – siekiu, kad mano akys būtų daugmaž jų akių lygyje, kad būtų akių kontaktas. Vaikams rodai, kad nesi labai svarbus žmogus, kurio visi turi klausyti ir bijoti“, – darbo su mažaisiais patirtimi dalinosi pareigūnas.
Nemažai bendravimo su mažaisiais ugdymo įstaigose patirties turintis kelių policijos grupės vyresnysis specialistas pastebėjo, jog jaunesni vaikai, ypač pradinių klasių moksleiviai, linkę bendrauti labai betarpiškai, atvykusiems uniformuotiems vyrams neretai pasakoja apie mamos, tėčio ar vyresniojo brolio padarytus eismo taisyklių pažeidimus. „Vaikai yra vaikai“, – šypsojosi pareigūnas.
Vyresniųjų klasių moksleiviai taip atvirauti jau nelinkę – jie paprastai jau žino, kas konkrečiai juos domina ir užduoda policijos atstovams konkrečius klausimus apie dviračių, mopedų vairavimą, apie tai, kaip tapti policininkais. R. Vinciūnas pastebėjo, jog susidomėjimas šia profesija tarp vaikų yra nemažas. „Galima sakyti, kiekvienoje klasėje yra po keletą jaunuolių, kurie užduoda klausimus šia tema ir įdėmiai klausosi“, – teigė pašnekovas.

Girti – didžiausia blogybė
Prevencinis darbas apima ne tik darbą su mažaisiais – ne mažiau svarbus ir suaugusiųjų švietimas. Policijos pareigūnas pasakojo, jog šio darbo pobūdis jau skiriasi nuo moksleivių mokymo. „Organizuojame ir prevencinį darbą su suaugusiais – Saugaus eismo dieną, paskutinį rugsėjo savaitgalį, bažnyčioje aukojamos Mišios už keliautojus. Tokių renginių metu prašoma elgtis keliuose atsakingai“, – kalbėjo R. Vinciūnas.
Per darbo praktiką pašnekovui teko bendrauti su įvairiais žmonėmis – R. Vinciūnas yra dirbęs ir su iš įkalinimo įstaigų grįžusiais asmenimis. Pareigūnas apgailestavo, jog ši visuomenės grupė, deja, nerodė ypatingo susidomėjimo saugumu keliuose. „Tiesa, buvo keletas klausimų: tarp tų žmonių buvo keletas praradusių teises už vairavimą išgėrus, tai jie domėjosi, kaip susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą“, – kalbėjo policijos pareigūnas.
Prakalbus apie vairavimą neblaiviam, pareigūnas buvo kategoriškas: „Girti vairuotojai – didžiausia blogybė, kurią reikia rauti iš vairuotojų sąmonės. Tuo tikslu vykdomos akcijos, uždaromos gatvės, vykdomi reidai. Suprantu, kad daugeliui žmonių tai sukelia nepasitenkinimą, nepatogumų, tačiau tai daroma dėl jų pačių saugumo. Girtas vairuotojas – potencialus žudikas, kurio rankoje ginklas. Taip pat pavojingi ir žmonės, kurie vairuodami viršija leistiną greitį“.

Jaunimas mėgsta greitį
Pastaruoju metu į gatves R. Vinciūnas išvažiuoja vasaros metu, o su kelių eismo taisyklių pažeidėjais dažniau susitinka kabinete, nors teigė, jog tokių susitikimų būna ir gatvėse. Pasmalsavus, ar potencialus pažeidėjas kuo nors skiriasi nuo to, kuris vairuodamas taisyklių pažeisti nebus linkęs, pareigūnas tikino, jog iš anksto pasakyti neįmanoma. „Greičio mėgėjai dažniau būna jauni žmonės – jie paprastai gerai valdo automobilį, pervertina savo jėgas, mėgsta paspausti greičio pedalą. Pasitaiko, kad važiuoja su mergina ar draugų kompanija, nori pademonstruoti savo išskirtinumą. O tarp mėgėjų vairuoti išgėrus – labai įvairūs žmonės: įvairiausių socialinių sluoksnių, išsilavinimo. Tarp šių gali būti tiek verslininkas, tiek paprastas darbininkas“, – kalbėjo pareigūnas.
Nors tarp greičio mėgėjų – didelė dalis jaunimo, pareigūnas įsitikinęs, jog vairuotojo pažymėjimą mūsų šalyje jaunuoliai gauna ne per anksti. „Tokia praktika yra nusistovėjusi Europos Sąjungoje, kitose šalyse teisės duodamos netgi anksčiau. Manau, aštuoniolikos metų žmogus yra subrendęs. Tik viskas priklauso nuo auklėjimo“, – sakė pašnekovas.
R. Vinciūnas apgailestavo, jog, palyginti su vakariečiais, mūsų vairuotojų kultūra vis dar yra žemo lygio. „Ateina pas mus į kabinetą pažeidėjai ir pradeda sakyti, kad štai Europoje taip ir taip vairuojama, bet kažkodėl grįžę jie tai pamiršta ir jau taip nevairuoja, – apgailestavo policijos pareigūnas. – Atrodo, kad mūsų vairuotojai prisigėrę pykčio ir stengiasi išlieti jį kelyje: agresyvus vairavimas, pypinimas, veido išraiška, gestai“.

Norėjo būti jūreiviu
Klaipėdoje gimęs ir užaugęs pareigūnas pasakojo, jog turbūt gimtasis miestas prie jūros paskatino vaikystės svajonę tapti jūreiviu. „Visą vaikystę norėjau būti jūreiviu – tikriausiai visi berniukai nori. Jūreivis – žmogus, dėvintis uniformą. Nepavykus įgyvendinti šios svajonės, tapau policininku – darbe vis tiek dėviu uniformą. Policijoje dirbu jau dvidešimt metų“, – sakė R. Vinciūnas.
Iš pradžių pašnekovas pradėjo dirbti apsaugos policijoje, ir čia išdirbo penkerius metus. Vėliau įsidarbino kelių policijoje – čia pareigūnas jau penkiolika metų. R. Vinciūnas pasakojo savo praktikoje susidūręs ir su skaudžiomis avarijomis, kurių metu žuvo žmonės. „Ryškiausias prisiminimas – kai tik pradėjau dirbti kelių policijoje, kelyje Klaipėda–Palanga tarp Liepų ir Tauralaukio gatvių vasaros savaitgalį įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo šeši žmonės. Buvo didelė automobilių kolona, jaunimas ją lenkė žvyrkeliu, automobilį sumėtė, ir jis trenkėsi į kitą automobilį. Tuo metu patruliavau, mes buvome netoliese, todėl atvykome pirmieji, iš paskos beveik tuo pačiu metu atvažiavo greitoji, gaisrinė, – prisiminė pašnekovas ir pridūrė, jog didelio emocinio sukrėtimo tuomet nepatyrė. – Jau buvau šešerius metus išdirbęs, buvau pripratęs prie darbo, susitaikęs, kad teks matyti mirtis kelyje. Tąkart nebuvo ir laiko mąstyti apie savo emocijas – reikėjo dirbti savo darbą“.

Padėtis gerėja
Nors vairavimo kultūra mūsų šalies vairuotojai dar negali pasigirti, pareigūnas pasidžiaugė, jog, palyginti su laikotarpiu, kada jis tik pradėjo dirbti, situacija keliuose yra pagerėjusi – R. Vinciūno nuomone, prie to labai prisidėjo prevencinis darbas. „Kai pradėjau dirbti, švietėjiškos veiklos nebuvo, keliuose pasitaikydavo daug daugiau žūčių keliuose. Dabar žmonės mažiau vairuoja neblaivūs, o kai pradėjau dirbti buvo begalės pažeidimų, tarp jų ir skaudžių. Prie situacijos gerėjimo labai prisidėjo visų atsakingų institucijų darbas, visų pirma prevencinis, švietėjiškas darbas“, – pabrėžė pašnekovas.
Ne itin gerą situaciją keliuose blogina ne tik neatsakingi vairuotojai, nuo pastarųjų neatsilieka ir nedrausmingi pėstieji. „Mūsų pėstieji yra labai nedrausmingi – tiek jaunimas, tiek ir vyresni žmonės. Neretai vyresni žmonės eina per gatvę kur nori, dviračiu važiuoja kaip nori, o sustabdyti jie labai priešiškai reaguoja“, – pasakojo policijos pareigūnas ir pridūrė, jog sustabdžius jaunuolį, kuris pažeidė kelių eismo taisykles būna paprasčiau negu su vyresnio amžiaus nedrausmingu pėsčiuoju. „Jaunimui paaiškini kelių eismo taisykles, ir jie labiau supranta, o su vyresniais žmonėmis sunkiau – jie sako, aš visą gyvenimą taip vaikščiojau, o dabar čia kažkas man nurodinėja“, – sakė pašnekovas. Pasak R. Vinciūno, vyresni nedrausmingi pėstieji į pagalbą neretai pasitelkia ir mažai įtikinančius argumentus, esą jiems sunku eiti iki perėjos ar iš mažų pensijų sunku įsigyti atšvaitus.

Vaikai kopijuoja tėvus
Atskirą pėsčiųjų grupę sudaro vaikai. Pareigūnas tikino, jog mažųjų elgesys gatvėje labai priklauso nuo jų tėvų elgesio. „Jeigu tėvai eina per gatvę bet kur, važiuoja dviračiu per pėsčiųjų perėją, tai ir vaikai elgsis taip pat. Tiesa, vaikai labai nemėgsta važiuodami dviračiais dėvėti šalmų – matyt, nemadinga. Nors aiškiname, kaip svarbu tai daryti, bet kol kas vaikai šalmus dėvi vangiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Dar viena opi problema, kelianti grėsmę saugumui keliuose, yra automobilių techninė būklė - pareigūnas džiaugėsi, jog situacija gerėja ir šioje srityje: „Techninių apžiūrų centrai yra labai sugriežtinę automobilių techninės būklės patikrą, todėl automobilių be šios apžiūros mažėja“.

Pažeidimų padaugėja vasarą
Kalbėdamas apie eismą Palangos mieste, pareigūnas teigė, jog vasarą keičiasi eismo specifika kurorte – į nedidelį miestelį suvažiuoja labai daug automobilių. „Mūsų miesto gatvės negali išsklaidyti visų suvažiavusių automobilių. Žmonės į Palangą atvažiuoja ilsėtis. Pasitaiko, kad, sustabdžius automobilį, kurio vairuotojas važiavo neprisisegęs saugos diržo, žmogus sako, kad visą kelią buvo prisisegęs, o dabar, atvykęs į kurortą, atsisegė – žmonės atvažiuoja ilsėtis ir pamiršta eismo taisykles, o to neturėtų būti“, – įsitikinęs R. Vinciūnas.
Nepaisydami kurorto specifikos, Palangos pareigūnai kruopščiai dirba savo darbą. „Kiek teko girdėti, Palangos eismo pareigūnai yra vieni iš griežčiausių. Kitaip ir neįmanoma. Atvažiuoja žmonės iš Vilniaus ar Kauno kaip į provinciją – yra nemažai žmonių, kurie į pareigūnus žiūri tarytum iš aukšto – esą mes esame provincialai, nežinome taisyklių“, – kartais pasitaikantį neįtikėtiną vairuotojų įžūlumą paminėjo policijos pareigūnas.
Pasiteiravus, kaip pailsi po įtempto darbo, R. Vinciūnas prisipažino mėgstantis žaisti krepšinį, stebėti varžybas. „Mėgstu iškylas gamtoje, pabūti draugų kompanijoje“, – sakė pašnekovas.

Trumpai
Gimė Klaipėdoje.
Zodiako ženklas – Mergelė.
Laisvalaikio pomėgis – krepšinis.
Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi. O darbe sprendimus priimu vadovaudamasis įstatymais“.
Apie Palangą: „Tai nauja mano gyvenamoji vieta, miestas, kuriame iš esmės pasikeitė mano gyvenimas, čia sutikau naują meilę“.