Su Steponu Šepučiu apie piktus palangiškius, sūnų kunigą ir auką

Kai ryte skubame į darbą per švarią Palangą, tai, kad aplink neskraido popieriai, o šiukšliadėžės nelūžta nuo jose esančių šiukšlių gausos, mums atrodo savaime suprantama. Neretai net nesusimąstome, kas rūpinasi miesto švara, ir koks tai pasiaukojimo reikalaujantis darbas. Jau aštuonerius metus Palangos komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotoju dirbantis Steponas Šeputis kasdien keliasi apie penktą valandą ryto, kad spėtų pamatyti, kur mieste yra netvarka, ir tuomet uolūs komunalininkai atskubėję viską sutvarkytų dar iki miestiečiams išskubant į gatves. Direktoriaus pavaduotojas prisipažino dirbantis be išeiginių, tačiau tikino mėgstantis savo darbą. „Kokia čia auka, niekas neverčia“, – kalbėjo komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas ir pridūrė: „Manau, Palangoje turi būti tvarkinga, švaru, kad patiems būtų gražu gyventi – tada gražu bus ir kitiems“.

Dirbo kolūkio pirmininku
„Gimiau Kretingos rajone, Šašaičių kaime, ant Minijos kranto, bet nušluota jau nuo žemės paviršiaus, nebėra jau tėviškės“, – truputį apgailestaudamas kalbėjo pašnekovas. Vėliau dvidešimt metų S. Šeputis dirbo Kelmės rajono Kražių kolūkio pirmininku. „Tai garsus miestelis, besididžiuojantis turtinga istorija. Ten buvo vienas iš didžiausių kolūkių, daug kolūkiečių. Pirmininkauti pradėjau būdamas dvidešimt penkerių metų. Dabar jau daug tų žmonių išėję Anapilin, bet mane vis ten pakviečia, jei vyksta šventės ar kas. Manau, nebuvau labai blogas, jei vis dar kviečia“, – šypsojosi pašnekovas ir pridūrė: „Paskui „Maximos“ direktoriumi dirbau, vėliau – direktoriaus pavaduotoju. Dar dirbau tokiu pusiau direktoriumi privačioje parduotuvėje“.
Jau aštuonerius metus S. Šeputis eina direktoriaus pavaduotojo pareigas Palangos komunaliniame ūkyje. „Direktoriaus pavaduotoju pradėjau dirbti tada, kai Danas Puodžius išėjo į pensiją, – sakė pašnekovas ir tikino naujuoju darbu nesiskundžiantis. – Kolūkyje buvo baisiau. Kai atėjau, nebuvo pastatų, technikos, kelių – viską sutvarkėme. Maniau, kad ten dirbdamas ir gyvenimą pabaigsiu, bet kaip negali, žmogus, sakyti. O komunaliniame baisiai nebuvo. Daug ko iš pradžių nesupratau, bet per aštuonerius metus daug ko išmokau. Dar ir dabar mokausi, tačiau bendras matas ir čia, ir ten – kad visur reikia ūkiškumo“.

Dirba ir savaitgaliais
Palangos komunalinis ūkis darbo turi į valias – tik spėk suktis. „Žiemos tarnyba, komunalinės atliekos, pliažai – man viskas priklauso. Mano darbo diena neterminuota. Ryte septintą valandą pradedame dirbti, būna penkiaminutė, bet aš darbo dieną pradedu anksčiau. Iki septintos valandos ryto jau turiu žinoti situaciją mieste, todėl jau nuo penktos valandos ryto apvažiuoju visą teritoriją ir jau per penkiaminutę žinau, kur koks skaudulys, į ką reikia atkreipti daugiau dėmesio. O žiemą jau trečią-ketvirtą valandą dirbame: barstome kelius. Pliažų turiu dvidešimt penkis kilometrus, tai vasaros sezono metu kartą per savaitę tą teritoriją apvažiuoju, nes reikia pamatyti, kaip ten pliažai, švara. Ant tilto vasarą kiekvieną rytą apžiūriu, žiemos metu – prieš šventes, o šiaip rečiau“, – pasakojo pašnekovas.
Direktoriaus pavaduotojas prisipažino, jog po įtemptos darbo dienos neretai jau nebesinori jokios veiklos. „Vakare grįžtu apie septintą valandą. Pavalgau vakarienę ir devintą valandą praktiškai „lūžtu“. O ryte jau vėl anksti keltis – tai darau kiekvieną rytą. Važinėju ir savaitgaliais – man išeiginių praktiškai nėra, – kalbėjo pašnekovas ir tikino, jog šeima per tiek metų jau spėjo priprasti prie tokio darbo grafiko. – Taip pat buvo ir tada, kai dar dirbau kolūkyje – rytais apvažiuodavau visą ūkį. Juk jei pats nematai padėties, kaip tu gali dirbti. Ar sunku aukotis? Kokia čia auka, niekas neverčia. Manau, Palangoje turi būti tvarkinga, švaru, kad patiems būtų gražu gyventi – tada gražu bus ir kitiems“.
Aštuonerius metus direktoriaus pavaduotoju dirbantis S. Šeputis tikino savo darbu esantis patenkintas.

Siekia būti teisingas
Kalbėdamas apie savo darbą, komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas tikino, jog, nepaisant to, kad laisvalaikio lieka visiškai nedaug, jam pačiam tai nekelia didelio diskomforto.
„Sunkiausia yra pikti žmonės. Už teisybę nepykstame, bet jei žmogus kalba neteisybę, būna sunku. Būna tų nepelnytų pretenzijų, ypač tokių skundų padaugėja per pilnatį. Dirbdamas jau spėjau užsiauginti storą skūrą, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas ir teigė, jog darbuotojus moko prisitaikyti prie tokių nepasitenkinimą nepelnytai liejančių žmonių. – Darbuotojams esu sakęs: „Kišenėje rodyk špygą, bet kišenėje, kad niekas nematytų, o klientui šypsokis“. Būna ir teisingų apskundimų. Tada aiškinamės, žiūrime. Pasitaiko, kad suveikia žmogiškasis faktorius: darbuotojas važiuoja, rinkdamas iš gyventojų šiukšles. Jis turi apvažiuoti mažiausiai šimtą taškų – vadinasi, tiek kartų jam tenka išlipti iš mašinos, paskui vėl įlipti – žmogus tiesiog pervargsta. Bet šiaip žmonės žino, kad kitaip nebus: vis tiek turės paklusti man“.
Kalbėdamas apie vadovavimą komandai, S. Šeputis tikino, jog svarbiausia tokiame darbe būti teisingam. „Vadovas turi būti teisingas. Mane sunku įpykinti, bet, jei žmogus neteisus, pykstamės. Esu atleidęs iš darbo labai nedaug darbuotojų. Kuriuos atleidau, taip pasielgta buvo ne be reikalo. Dauguma mūsų žmonių yra veteranai darbe. Norėčiau paminėti ilgiausiai pas mus dirbantį – daugiau kaip 40 metų – vairuotoją Juozapą Meškį. Yra ir daugiau ilgamečių darbuotojų: Vilius Vygelis, Petras Lukas, Edmundas Petrauskas ir kiti, kurie jau daug metų sąžiningai triūsia. Jei randame bendrą kalbą, žmonės nesikeičia – pas mus labai maža kaita. Jeigu dėl ligos darbuotojas nebegali atlikti savo pareigų, stengiamės pakeisti darbo pobūdį – štai, pavyzdžiui, vienas krovikas nebegalėjo dirbti dėl stuburo problemų, tai jį pervedėme dirbti valytoju. Mes, vadovai, be savo kolektyvo esame niekas. O kolektyvui reikia laiko. Kai žmogus sąžiningai dirba, reikia jį pagirti, bet jei daro piktybiškai, tada jau blogai“, – įsitikinęs direktoriaus pavaduotojas.

Palieka šiukšles
Palangą tvarkančios, kurorto švara besirūpinančios įmonės direktoriaus pavaduotojas pasakojo neretai susiduriantis su piktais žmonėmis. „Palangoje žmonės ypač pikti – manau, jie yra išpaikinti. Kiekvienas gyventojas turi konteineriuką, bet vis tiek yra tokių, kurie piktybiškai ant šaligatvio palieka pilną prekybos centro maišelį šiukšlių. Ypač būna pikta, kai taip daro prieš šventes. Yra du taškai Kęstučio gatvėje, du ar trys Medžiotojų gatvėje, vienas-du Sodų gatvėje. Visoje Palangoje pasitaiko tokių dalykų. Manau, taip darantis žmogus negerbia pats savęs“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovas. Pasak jo, numatytos nuobaudos tokiems pažeidėjams yra per mažos. „Pirmą kartą bauda yra du eurai. Kai kurie žmonės nesitaiso, bet džiugu, kad yra ir tokių, kurie taisosi. Pastaruoju metu jau žmonės mažiau pliažuose meta šiukšlių į smėlį. Pastatyta apie šimtas dvidešimt persirengimo kabinų, prie kiekvienos iš jų stovi po du suolus, prie jų – keturios šiukšliadėžės, o strateginėse vietose tos šiukšliadėžės sutrigubinamos. Imame tas šiukšles, vežame, tvarkome. Labai gerai, kad žmonės pradėjo rūšiuoti atliekas“, – džiaugėsi S. Šeputis.
Kaip ir kiekvienoje srityje, miesto švarinime taip pat susiduriama su tam tikrais specifiniais sunkumais. „Mūsų tvarka tokia: šiukšliadėžės – šimto dvidešimties litrų talpos konteineriai, tik jiems nuimti ratai ir konteineriai įkasti į smėlį, o į juos įdedame po maišą. Kai per karščius į juos meta uogas, vaisius, tuoj lenda širšės – būna, kad ir sukanda. Vasarą per pliažus važiuojame kasdien, o kai vyksta šventės, kai būna gyventojų pikas, važiuojame dar ir vakarais – vėliau žmonėms atiduodame išeiginę ar per lietingą dieną ar kitaip derinamės, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas ir pridūrė, kad darbuotojai dėl tokios tvarkos pasipiktinimo ar nepasitenkinimo nereiškia. – Žmonės nėra pakėlę balso. Iš žmonių reikia reikalauti, bet niekada negalima iš jų tyčiotis. Kiekvienas žmogus yra asmenybė“. Reaguodami į vadovo pagarbą, pavaldiniai S. Šepučiui atsilygina tuo pačiu. „Žmonės mane gerbia, aš gerbiu juos. Būtina reaguoti į jų nuomones, o šiaip ir pajuokaujame, apvalius jubiliejus švenčiame. Nuo penkiasdešimties metų kas penkerius metus rašau tarnybinį pranešimą, ir jubiliatas gauna po vieną minimalų. Darbuotojų giminaičių mirties atveju stengiamės pagerbti, organizuojame rinkliavą“, – apie santykius su pavaldiniais kalbėjo vadovas.

Mėgsta keliauti
Sąžiningai dirbantis direktoriaus pavaduotojas pasakojo, jog per atostogas stengiasi būtinai pakeisti aplinką, kadangi kitaip kokybiškai pailsėti nelabai pavyktų. „Stengiuosi pailsėti. Mėgstu keliones. Mano asmeniniu įsitikinimu, būnant toje pačioje vietoje, kurioje dirbi, pailsėti neįmanoma. Kadangi mano telefono numeris daug kam gerai žinomas, net ir atostogų metu skambina. Todėl aš stengiuosi pakeliauti, pakeisti aplinką, iškeliauti iš Palangos. Šiais metais, pavyzdžiui, buvau Gran Kanarijoje“, – sakė pašnekovas.
Negausų savo laisvalaikį S. Šeputis stengiasi skirti šeimai. „Per atostogas tai visas laisvas mano laikas priklauso šeimai. Turiu tris sūnus, kurie jau suaugę. Vienas iš sūnų – kunigas, nueiname į Mišias“, – nustebino pašnekovas. Pasiteiravus, ar neprieštaravo tokiam sūnaus pasirinkimui, S. Šeputis sakė: „Iš pradžių bandžiau kažkiek prieštarauti, bet paskui pamačiau, kad nieko nepavyks, todėl lioviausi“. Pašnekovo teigimu, jų šeima nebuvusi itin religinga, tačiau ateistais jų taip pat negalima pavadinti. „Buvome vidutiniškai katalikiški – ir dabar ne kiekvieną sekmadienį apsilankome bažnyčioje, tačiau per šventes visada einame. Mano mėgstamiausia bažnyčia – Šventosios, nes ten susirenka mažiau žmonių, per Bernelių mišias visada atsiranda laisvos vietos atsisėsti, o kitur – žmonių gausybė, susigrūdimas. Sugyvename gerai ir su kunigais“, – sakė S. Šeputis.
Kitas S. Šepučio sūnus gyvena ir dirba Panevėžyje. „Mažasis – Klaipėdos regiono „Sanitex“ vadovas, – pasakojo pašnekovas ir pasidžiaugė jau esantis senelis. – Šiuo momentu turiu keturis anūkus: tris mergaites ir vieną berniuką. Tas vienintelis berniukas – Ignas, gimęs 2011 metais, 11 mėnesį, 11 dieną. Jis gyvena Panevėžyje. Kita anūkė – Daniela, mokosi Kretingoje, šešerių anūkė Gustė lanko Palangos vaikų lopšelį-darželį „Nykštukas“. Na, o mažoji Ainė, jai dar tik antri metukai. Kur ji nutūps, nežinau. Kadangi į Panevėžį nuvažiuoju retai, tai, kai noriu mažąją anūkę paimti ant rankų, ši jungia garsinį signalą iškart. Žmona – lietuvių kalbos mokytoja, daug metų ji išdirbo Palangos lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ auklėtoja. Palangoje esame jau dvidešimt metų, jau kojas apšilome“, – pasakojo pašnekovas.

Aistra – medžioklė
Keliones mėgstantis Palangos komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas turi ir kitokių pomėgių, iš kurių vienas – medžioklė. „Pagal Zodiaką esu Šaulys – ir tikrai esu šaulys: medžiotojas nuo 1977 metų. Paskutiniu metu šiam pomėgiui nelabai beturiu laiko, bet, kai buvau jaunas, kiekvieną savaitgalį eidavau į medžioklę. Pradėjus dirbti komunaliniame ūkyje, medžioti nebėra kada. Šiais metais įsipareigojau draugams du kartus nueiti. Medžioklė prasideda ryte, o aš tuo metu negaliu, nes esu užimtas darbe. Tačiau tas hobis išliko, jį perėmė ir vaikai: visi sūnūs yra medžiotojai, turi medžiotojo bilietus, bet azartiškiausias – jaunėlis“, – pasakojo pašnekovas.
S. Šeputis taip pat yra aistringas vairuotojas, vairavimas jam – ne darbas, kai reikia kažką pristatyti ar pačiam nuvykti iš vieno taško į kitą, bet malonumą teikiantis užsiėmimas. „Mėgstu automobilius vairuoti. Jei toliau kur važiuoju, jaučiu poilsį vairuodamas. Man nuvažiuoti į Vilnių ir atgal – nėra ką veikti. Aš vairuodamas pailsiu, – kalbėjo pašnekovas. – Na, ir kiekvieną penktadienį – pirtis, čia jau nerašyta taisyklė“.

Trumpai:
Gimė Kretingos raj. Šašaičių km.
Zodiako ženklas – Šaulys.
Hobis: medžioklė, penktadieniais pirtis, vairavimas.
Šūkis, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Jei nedirbsi, nieko neturėsi. Jei dirbi, tai sąžiningai – bet kaip neišeina: daug, neatmestinai, iki galo. Ir neapgaudinėti kito nei savęs, nes jei apgausi kitą, apgausi ir save“.
Apie Palangą: „Daug ką ji man reiškia. Kur gyvenimas benublokštų, manau, iš Palangos niekur nesikelčiau, nes čia mano šaknys. Man malonu, kad galiu prisidėti prie Palangos gražinimo“.