Šokių kolektyvas – naudingas užsiėmimas, o ir sopulius nuramina

Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvas „Jūrė“ vasarį paminėjo penkmetį. Per šį laikotarpį daug nuveikta, daug kur keliauta, daug surengta pasirodymų, daug išliko prisiminimų. O ir „Jūrės“ vardas jau visuomenei tampa nebesvetimaus. Apie „Jūrės“ kolektyvą, kuriam vadovauja Janina Serapinienė, apie susibūrimo pradžią ir atsiradusį stiprų kolektyvinį ryšį kalbėjomės su grupės buvusia seniūne, idėjos autore Onute Stoniene, kuri pripažino, kad nors esama visokių sopulių gyvenime, šiame kolektyve viskas bent trumpam pasimiršta.

Idėja ant lapelio tapo tikra
„Liga šiek tiek pakoregavo mano gyvenimą. Sužinojau, kad sergu onkologine liga antrosios stadijos. Nesijaučiau prastai nei prieš operaciją, nei po jos. Tik tiek, kad nežinojau, kas manęs laukia, tad jau nesitikėjau sugrįžti ir į „Jūrę“. Bet grįžau, viskas tvarkoje“, – šypsojosi itin energinga pašnekovė.
Onutė, beje, šokių kolektyvo veikloje – nuo pat pradžios, jai ir gimusi mintis burti tokį kolektyvą, ją tyliai užrašė lapelyje. „Į Palangą iš Raseinių atsikėlėme prieš septynerius metus. Eidavome su vyru gatve ir pagalvodavome, kad nėra kam nei „labas“ pasakyti, nėra pažįstamų žmonių aplink, išskyrus dukrą, kuri ir buvo paskata keltis į kurortą. Paskui juokais vienas kito ir klausdavome: „Na, ar labas kam pasakei?“. Pradėjau žvalgytis veiklos. Tokia jau mano prigimtis, visada norėjosi kažką veikti. Ir štai, susikūrė Trečiojo amžiaus universitetas, ten ir nuėjau. Po maždaug pusmečio vadovės paskatino pasvarstyti, ko norėtume kitais mokslo metais, kokios veiklos. O aš ir pagalvojau, kad reiktų šokio ratelio. Pati esu liaudiškų šokių mėgėja. Bet kai jau tai sugalvojau, neberadau vadovių, o pati turėjau išvažiuoti, tad užrašiau ant lapelio ir pakišau jį po durimis“, – apie savo įsikūrimą mieste ir pažintį su Trečiojo amžiaus universitetu papasakojo O. Stonienė.
Lapelis su užrašyta idėja neliko nepastebėtas, netrukus buvo kviečiami šokti mėgstantys studentai prisijungti.

Europiniai šokiai ir jų populiarėjimas
Pašnekovė papasakojo, jog kolektyvo nariai šoka europinius šokius, tačiau pradžioje buvo šokami liaudiški šokiai.
„Europiniai šokiai imti propaguoti Vokietijoje po karo. Tuo laikotarpiu, kai vyrų beveik nebebuvo, o moterims gi gyventi reikėjo kažkaip toliau. Tad buvo sugalvoti šokiai, skirti vyresnio amžiaus moterims, žinoma, juos gali šokti ir vyrai, pas mus taip pat yra pora vyrų. Šokis, gydantis gyvenimo žaizdas, leidžiantis pasimiršti. Paskui europiniai šokiai išpopuliarėjo visoje Europoje. Pavyzdžiui, Latvijoje šie šokiai šokami kiekviename mieste“, – atskleidė Onutė.
Būtent su Latvijos šokėjomis užsimezgė tvari draugystė, palangiškės šokėjos ėmė kasmet dalyvauti Bauskės festivalyje, kuris suburia daug tokio tipo kolektyvų. „Labai gražiai atrodo, kai visi kolektyvai kartu šoka tą patį šokį. Pradžioje mes dar nemokėjome visų šokių, bet vis mokėmės. Ir štai, jau trečius metus ten lankėmės“, – šypsojosi O. Stonienė.
Pradžioje Palangos TAU šokių kolektyvą „Jūrė“ sudarė šešios poros, dalyvių skaičius kasmet vis augo, vis dažniau kolektyvo šokėjos sulaukdavo pasiūlymo pasirodyti įvairiuose renginiuose.
„Vyrų nėra daug, moterų gerokai daugiau, ir jos nori veiklos. Kai kolektyvas pakvietė eilinį kartą jungtis naujus narius, žinot, kiek mes sulaukėm norinčių, – 34 žmonių. Mes ir išsigandome, kur gi tiek žmonių tilps repetuoti. Į dvi grupes dalinti neleido finansiniai sunkumai, vadovė gi nedirbs savanoriškais tikslais. O ir Trečiojo amžiaus universitetas gi visų savo išteklių negali skirti meno kolektyvams. Visgi padalino į dvi grupes, vadovei tenka sunkiai dirbti“, – išpopuliarėjusią veiklą apibūdino Onutė.

„Būčiau laimingiausias žmogus, jeigu...“
Tai, kad „Jūrės“ kolektyvo nariai nenuobodžiauja, įrodo kasmet kuriamas kalendorius, apibūdinantis fotografijomis visus metų įvykius, dalyviai dalinasi prisiminimais.
„Svarbiausia visiems yra bendravimas, bendrystė, – akcentavo buvusi kolektyvo seniūnė. – Kiekvienas turi savo skaudulių, įvairiausių bėdų. Mūsų dauguma moterų yra našlės, vyrai anksčiau iškeliauja. Bet kiekviena gali patvirtinti, kad šokiai – geriausia meditacija. Repeticijos leidžia pamiršti visas negandas, jokios nuoskaudos tuo momentu nespaudžia, nėra nieko blogo tomis akimirkomis, viskas tik gerai“.
Kolektyvo sėkmė slypi ir tame, jog bet kokiais atvejais kiekvienas yra visapusiškai pasiryžęs prisidėti, – džiaugėsi pašnekovė.
„Pernai toks gražus buvo ruduo, tad sumanėme atsisveikinti su gražiu rudenėliu gamtoje. Nuvykome į Kretingos rajone esantį Baltų parką. Viena kolektyvo narė atsivežė netgi malkų, užsikūrėme laužą ten buvusioje laužavietėje, vaišinomės atsivežtais visų užkandžiais, itin smagiai praleidome laiką. Ir taip visada būna pas mus – jeigu kas organizuojama, niekas nepasakys, kad kažko negali ar nenori, viskas būna padaryta. Tad ir kolektyvui išsilaikyti nėra sunku“, – atkreipė dėmesį Onutė.
Ji akcentavo, jog nuo pat „Jūrės“ įsikūrimo pradžios, prieš penkerius metus vasario 3-ąją, nei vienas kolektyvo narys neišėjo be rimtos priežasties, viena dalyvė buvo išėjusi, bet po metų grįžo.
„Aš pati lankau dar ir linijinius šokius. Man labai skiriasi europiniai šokiai nuo linijinių. Europiniuose šokiuose pats šokis jau yra bendravimas, o linijiniai – labiau pavieniai“, – palygino palangiškė.
Pasiteiravus, ar Palanga jau tapo tikrais namais, ji patvirtino, kad čia gyventi yra labai gera. „Kaip aš sakau, Palangoje pensininkams – labai tinkama vieta gyventi. Kiek daug pasivaikščiojimui skirtų erdvių, tiesiog puiku, kitur tokios prabangos nėra“, – šypsojosi moteris.
Ir viskas būtų tikrai gerai, patvirtino Onutė, jeigu ne šlubuojanti sutuoktinio sveikata. „Jeigu mano vyras būtų tokios pat sveikatos kaip aš, būčiau laimingiausias žmogus. Būtume visur kartu, visur kartu dalyvautume. Viena pora mūsų kolektyve šoka kartu, tad mes juos ir vadiname laimingiausia pora“, – vienintelį visapusiškos laimės trukdį įvardijo itin aktyvi ir puikios nuotaikos bei gero ūpo nestokojanti Onutė.