Socialinius tinklus užkariauja anoniminiai skalikai

Anądien pirmą kartą surizikavau įsivelti į diskusiją grupę palangiškių vienijančioje vieno socialinio tinklo grupėje.
Tiesą pasakius, daugiau nei parą trukusio susirašinėjimo su keliais oponentais visaverte diskusija pavadinti sunku, nes pamėginus apginti savo poziciją, iš kitos, neretai anoniminiais vardais prisidengusios pusės atskriedavo aklas neigimas be jokių argumentų, nevengiant ir asmeninio įžeidinėjimo.
Negaliu pasakyti, kad dabar dėl to gailiuosi – žurnalistui bet kuri patirtis praverčia. Tačiau to susirašinėjimo metu pasijutau lyg užpjudytas būrio skalikų, kurie, vos tik prasižiojus, bet kokią neįtinkančią nuomonę stengiasi užgožti savo amsėjimu.
Viskas prasidėjo nuo straipsnio „Lietuvos ryto“ dienraštyje, kuriame mėginau pasiaiškinti, ar per paskutiniuosius trejus metus Palangoje naujai pastatytų objektų išlaikymas nėra papildoma našta miesto biudžetui. Juolab, kad tokių priekaištų miesto valdžiai pasigirsta vis dažniau. Girdi, prisistatėme grandiozinių pastatų, kurie tik melžia savivaldybės iždą.
Norėdamas gauti atsakymą, paprašiau savivaldybės pateikti visus finansinius duomenis dėl Koncertų salės, daugiafunkcinės sporto arenos, restauruoto kurhauzo ir net grojančio fontano, nes šis miestą puošiantis infrastruktūros objektas iš savo veiklos gauna pajamas.
Suskaičiuoti, kiek šie objektai uždirbo iš savo veiklos, buvo gana paprasta. Kiek sudėtingiau buvo įvertinti jų išlaikymo kaštus. Savivaldybė informavo, kiek per šiuos metus kainavo šių pastatų šildymas, elektros, vandens sąnaudos. Kiek buvo mokėta už įvairias, su pastato veikla susijusias paslaugas. Prisiminiau ir šiems objektams aptarnauti įdarbintų papildomų darbuotojų darbo užmokesčius.
Objektyvumo dėlei nepasitenkinau viešai nurodoma 99 tūkst. eurų siekiančia išlaidų suma per 11 šių metų mėnesių, nes pajamos buvo suskaičiuotos jau su iki metų pabaigos numatytais renginiais. Todėl Koncertų salės išlaikymo išlaidos buvo įvertintos kartu su gruodžiu.
Rezultatai tokie. Šiemet Koncertų salė uždirbo 116 tūkst. eurų, o pastatui išlaikyti išleista apie 107 tūkst. eurų. Kurhauzo uždarbis iš renginių – 23,3 tūkst. eurų, o išlaikymas kartu su čia papildomai įdarbintos administratorės darbo užmokesčiu – apie16,5 tūkst. eurų.
Sporto arenos per metus uždirbtų pinigų – apie 44 tūkst. eurų pakako pastatui išlaikyti, kuris kainavo apie 42,5 tūkst. eurų. Tačiau neigiamą balansą nulėmė tai, kad areną administruojantis Sporto centras jos aptarnavimui įdarbino keletą papildomų valytojų ir budėtojų. Jų darbo užmokesčiui per metus išleista 31,7 tūkst. eurų.
Grojančio fontano aptarnavimas per šiuos metus buvo du kartus brangesnis nei iš muzikos užsakymų surinkta pajamų – 10 tūkst. prieš 5 tūkst. eurų. Tačiau visi miesto fontanai ir šiaip išlaikomi iš biudžeto. Grojantis fontanas bent kažkiek tas išlaidas kompensuoja.
Taigi, išvada – didieji nauji Palangos objektai iš savo veiklos gaunamų pajamų iš esmės padengia pastatų išlaikymo kaštus. Sporto arenos atveju, biudžetui nieko nekainuoja čia vykstantys bendruomenės ir vaikų sporto užsiėmimai, kurie yra atleisti nuo bet kokių mokesčių.
Melagis, nupirktas, parsidavęs – po kelių dienų socialiniuose tinkluose suamsėjo Palangos skalikai. Siekiau išsiaiškinti situaciją dėl Palangos objektų rentabilumo, o apkaltintas buvau neobjektyvumu ir angažuotumu.
Labiausiai buvo prikišama, kad prie Koncertų salės išlaidų nepriskaičiavau šio objekto statybai savivaldybės paimtos paskolos.
Tačiau jos negalima skaičiuoti prie pastato išlaikymo, nes už paimtą kreditą savivaldybė jau gavo turtą – pastatytą Koncertų salę. Jos vertė, beje, yra gerokai didesnė, nei pati paskola, nes savivaldybė skolinosi tik 2,3 mln. eurų, o salės statybos kaina su vidaus įranga – 9,4 mln. eurų. Iš jų 5 mln. eurų yra neatlygintinai gauta iš ES fondų ir Valstybės investicijų programos. Likusius pinigus Palanga pridėjo pardavusi savivaldybės nekilnojamąjį turtą.
Iš socialiniuose tinkluose užplūdusių užgauliojimų lavinos pavyko išlukštenti tik vienintelį racionalų grūdą – pasirodo, į Koncertų salės išlaidų sąrašą nepagalvojau įtraukti paimtos paskolos metines palūkanas, kurios iš tiesų prisiskaičiuoja prie objekto išlaikymo kaštų.
Paaiškėjo, kad už Koncertų salės paskolą savivaldybė šiemet bankams sumokėjo 18,9 tūkst. eurų palūkanų. Taigi, bendroms išlaidoms išaugus beveik iki 126 tūkst. eurų, gauname 10 tūkst. eurų minusą.
Jau regiu pagiežingas mane melagiu apšaukusiųjų šypsenas. Ši situacija man primena seną anekdotą, kai važiuojant automobiliu gerokai greitį viršijantį vyrą šalia sėdinti žmona ūdija, kad taip lėkdamas šis padarys avariją. O kai iš tiesų mašina nudarda į griovį, žmona nekreipia dėmesio į sudaužytą automobilį ir triumfuoja – ar nesakiau.
Palangos sėkme nuolat besipiktinantys socialinių tinklų skalikai man primena žmoną iš anekdoto, kuri tiesiog trokšta tos avarijos, kad išdidžiai atlošus galvą galėtų tėkšti – ar nesakiau.
Atrodytų, iš tiesų – Koncertų salės išlaikymas šiemet biudžetui atnešė 10 tūkst. eurų nuostolį, o Sporto arenos valytojų ir budėtojų algos papildomai kainuoja dar 30 tūkst. eurų.
Tačiau ar tuo reiktų džiaugtis? Ar tai leidžia teigti, kad šių objektų išlaikymas Palangos biudžetui yra tiek nuostolingas, kad jų iš viso nereikėjo?
Dešimt tūkstančių eurų didesnės Koncertų salės išlaidos yra niekis, palyginti su šiemet daugiau nei planuota į biudžetą surinktu milijonu eurų. Papildomiems sporto salės darbuotojams skiriamą darbo užmokestį galima lengvai sutaupyti Sporto centrui atsisakius bent trijų direktoriaus pavaduotojų.
Iš viso nesuprantama, kaip Sporto centre galėjo būti patvirtinti net 4 direktoriaus pavaduotojų etatai, kuriuos užima dar ir treneriais dirbantys žmonės. Tiek pavaduotojų neturi net Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Po pamokančios iškylos socialinio tinklo grupėje taip ir liko neaišku, kodėl kai kas taip ir neišmoko pasidžiaugti sėkmingais Palangos žingsniais ar pasiūlyti, motyvuotai pabarti miesto valdžią, kai to iš tiesų reikia? Tačiau ne prisidengus anonimo kauke be jokių argumentų piktai aploti kitaip manančius.