Socialiniai būstai – ne visiems jų laukiantiems?

Palangoje eilės laukiančiųjų socialinio būsto nemažėja. Sąraše – net  šimtas devyniolika šeimų. Miestelėnai, dešimtmečiais laukiantys stogo virš galvos, turėtų suklusti. Kurorte yra ir neužimtų butų, yra ir butų, kuriuose gyvena tie, kuriems valstybės parama nepriklauso.

Atliko auditą

Palangos miesto savivaldybės Kontrolierių tarnyba patikrino, kaip tvarkomasi su Savivaldybei priklausančiais gyvenamaisiais būstais, kaip pastarieji naudojami. Buvo vertinama Savivaldybės gyvenamojo būsto apskaita ir teisinė registracija, kaip vykdoma Socialinio būsto fondo plėtros programa bei asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą, eilių sudarymas.

Kontrolierių audituojamas laikotarpis – 2008 metai. Taip pat panaudoti ankstesnių metų duomenys. Išvadose nurodoma, kad audituojamu laikotarpiu Palangos miesto savivaldybės gyvenamojo būsto fondą sudarė 120 gyvenamųjų patalpų, iš jų 27 gyvenamieji būstai priskirti Socialinio būsto fondui. Kitą patalpų dalį sudaro būstai, išnuomoti iki 2003 metų.

Butai – už valstybės biudžeto lėšas

Kontrolierės, išanalizavusios Socialinio būsto fondo plėtrą Palangoje, konstatavo, kad butai perkami naudojant vienintelį finansinį šaltinį – valstybės biudžeto lėšas. Tik 2007 metais iš savivaldybės Privatizavimo fondo buvo skirta 274 tūkst. 500 litų, už kuriuos nupirktas vienas butas. Nuo 2005 metų miesto savivaldybė įsigijo 5 socialinius būstus. Tačiau per šiuo metus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašas pasipildė net 65 pareiškėjais.

Nesirūpinama statybomis

Miesto savivaldybės administracijos atstovų teigimu, nėra žemės sklypo, kuriame galėtų būti pastatytas daugiabutis, taip pat nėra tinkamų pastatų, kuriuos būtų galima rekonstruoti ir pritaikyti butams. Kontrolieriai nustatė, kad šie teiginiai nėra patvirtinti nei ekonominiais skaičiavimais, nei kitais dokumentais. Per ketverius metus iš Savivaldybės privatizavimo fondo ir surinktų už nuomą lėšų išleista l10 tūkst. litų patalpoms remontuoti.

Nepaisoma tvarkos

2009 metų pradžios duomenimis teisę į Savivaldybės socialinio būsto fondą turėjo 119 asmenų (šeimų). Iš jų: 44 asmenys (šeimos) įrašyti į jaunų šeimų sąrašą, 8 šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų,  11 – į buvusių našlaičių ar be globos likusių asmenų sąrašą, 17 – į neįgalių asmenų bei į bendrąjį sąrašą – 37 asmenys ir dvi šeimos, turinčios teisę į būsto pagerinimą. Audito metu nustatyta, kad šis sąrašas patvirtintas nesilaikant Palangos miesto savivaldybės Tarybos nustatytos tvarkos.

Palangiškės skundas

Kad savivaldybėje su Gyvenamoju būsto fondu dedasi negeri dalykai, dar pernai rudenį rašė „Palangos tiltas“. Tąkart užsukusi į redakciją palangiškė Gitana Gadeikytė, auginanti tris mažamečius vaikus, skundėsi, jog savivaldybėje netvarka, ir ji žinanti, kiek yra neapgyvendintų butų bei tai, jog kai kuriuose gyvena tie, kuriems apskritai nepriklauso socialinis būstas. Palangiškės teigimu, ne paslaptis, jog šie butai vasaros sezono metu išnuomojami poilsiautojams. Beje, G.Gadeikytės žodžiais, kiek kartų yra buvę taip, jog laisvų būstų yra, tačiau apie tai eilėse laukiantys žmonės tiesiog nežino, o kam ir kokiu būdu jie atitenka, taipogi nežinia.

Dirbo seklės darbą

„Aš padariau didžiulį darbą, kovodama dėl stogo virš galvos savo vaikams. Įsitikinau, kad viename bute niekas negyvena, kitas išnuomotas poilsiautojams, o trečias turi pasistatęs namą, įsigijęs žemės, tačiau iš jų butai neatimami,“ – su nuoskauda kalbėjo G.Gadeikytė. Pasak miestelėnės, ji socialinio būsto eilėje įrašyta trečia. Jos teigimu, Palangos miesto savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vyresnioji specialistė Danutė Staniulienė jai ne kartą kartojo, kad niekuo negalinti padėti, nes būstų skirti ne eilės tvarka negalima – toks įstatymas, o jo pažeisti nevalia.

Kad palangiškės žodžiai pasitvirtino, akivaizdžiai įrodo kontrolierių atliktas patikrinimas. Audito metu nustatyta net 10 atvejų, kai Savivaldybės gyvenamojo būsto nuomininkai turi savo vardu įregistravę turtą, todėl jie nebeturi teisės į valstybės paramą.

Prarado teisę

Teisė į valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims (šeimoms), kurie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo buto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą normą, t.y. 10 kv. m. Audito metu buvo patikrinta net 116 savivaldybės butų nuomininkų, norint nustatyti, ar po nuomos sutarties sudarymo laikomasi  reikalavimų valstybės paramai gauti. Kontrolieriai nustatė, kad dalis savivaldybės butų nuomininkų neturėjo ar pastarieji yra praradę teisę į valstybės paramą, nes įsigijo nuosavą gyvenamąjį būstą. Su nuomininku, gyvenančiu Ganyklų g. 69-17a, 2000 metais sudaryta nuomos sutartis, nors jis turėjo nuosavą būstą. Nustatyta, kad minėtam nuomininkui išnuomotas greta likęs laisvas neizoliuotas kambarys, kai, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, minėtos patalpos, kurias nuomoja Savivaldybė, turėjo būti skirtos kitam nuomininkui, jei jis to pageidauja.

Kalbant apie šį sandorį, dalies privatizuoto buto savininkas galėjo gauti teisę valdyti greta esantį kambarį, nustatyta tvarką jį nusipirkęs.

Socialinis būstas – parama turtuoliams

Su socialinio būsto, esančio Ganyklų g. 69-27 ir 27b nuomininku sutartis sudaryta 2007 metų vasario mėnesį. Šeimos narių skaičius – du asmenys. Auditoriai, patikrinę Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad pernai nuomininko vardu įregistruotas 277 kv. m ploto gyvenamasis namas sodų bendrijoje Palangoje. Kitas analogiškas atvejis su buto J.Janonio g. 45-8 nuomininku. Jam nuosavybės teise priklauso 144 kv. m ploto gyvenamasis namas su sandėliu, tvartu, šiltnamiu, kiemo rūsiu, garažu ir šuliniu Kretingos rajone. Savivaldybei priklausantis būstas, esantis Kastyčio g./ J.Janonio g. 37-16, išnuomotas prieš dešimt metų. Kontrolieriams nebuvo pateikti duomenys, kad šis butas turėtų būti privatizuojamas. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio būsto nuomininkas 2002 metais įsigijo pusę buto, kurio bendras plotas 75,85 kv. m, bei nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje.

Pasiūlyta nutraukti sutartis

Butas Kretingos g. 18-5/J.Piktuižio g. 2-5 išnuomotas vienam asmeniui 1999 metais. Savivaldybės kontrolierės, dalyvaujant Verslo ir turto skyriaus specialistei, pagal gyventojų pateiktą informaciją patikrino šias patalpas. Nustatyta, kad nuomininkas nuosavybės teise turi butą, kurios naudingas plotas yra didesnis nei nustatyta įstatyme. Nuspręsta siūlyti Savivaldybės administracijai kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo su nuomininku. Tokio pobūdžio pasiūlymas taikytinas ir nuomininkui, gyvenančiam Liepojos pl. 10b-1. Atlikus patikrinimą konstatuota, jog nuomininkas turi nuosavybes teise priklausantį būstą.

Nekilnojamasis turtas – ne kliūtis

Savivaldybės išnuomotame bute Sodų g. 51-17 gyvenantis nuomininkas taip pat turi 21,82 kv. m ploto butą Palangoje, Vasaros g. 9-16/Pavasario g. 2-16 esančio buto nuomos sutarties Verslo ir turto skyrius apskritai negalėjo pateikti. Nustatyta, kad nuomininkas turi 51,95 kv. m ploto butą Palangoje. Tame pačiame name esantis butas, pažymėtas antruoju numeriu, išnuomotas 1995 metais. Deja, istorija kartojasi. Nuomininko vardu įregistruotas 15 arų žemės sklypas su 75 kv. m gyvenamuoju namu ir tvartu Kretingos rajone.

Šventoji taip pat neišsiskiria iš šio sąrašo.  Žuvėdrų g. 14-1 esantis butas išnuomotas 1996 metais, tačiau nuomininkas turi 78,94 kv. m ploto butą Palangoje.

Turi butą ir namą

Savivaldybei priklausantis  gyvenamasis namas Liepojos pl. 10b, esantis sovietmečiu buvusio karinio dalinio teritorijoje, kuriame išnuomojami būstai, akivaizdus pavyzdys, kad  ne tik miestui priklausančiu turtu naudojamasi nemokant mokesčių. Minėtame name daugelis būstų tušti ir juose seniai niekas negyvena. Nustatyta, jog šio namo 7, 10 bei 1 numeriais pažymėtose  patalpose negyvenama ilgiau nei pusę metų. Išskirtinis atvejis su buto Nr.10, kuriame negyvenama, nuomininku. Pastarasis savavališkai yra šio namo teritorijoje pasistatęs gyvenamąjį namą. Nors savavalės statybos šeimininką Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Statybos inspekcijos pareigūnai nubaudė administracine bauda, o miesto Savivaldybės administracijos ir Architektūros skyriaus specialistai žinojo apie šį faktą, iki šiol nesiimta jokių priemonių problemai spręsti.

Be to, minėto socialinio būsto nuomininkas užsiima komercine veikla, yra įkūręs individualią įmonę. Kontrolierių tarnyba nustatė, jog nuomininko deklaruojamos pajamos neviršija nustatytų ribų, suteikiančių teisę į socialinį būstą. Iškilus abejonėms dėl pateikiamų duomenų teisingumo, Kontrolierių tarnyba kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad tai išsiaiškintų.

Neteisėtai naudoja savivaldybės turtą

Kontrolierės, apžiūrėjusios Liepojos pl. 10 teritorijoje esančias negyvenamąsias patalpas bei patikrinusios apskaitos duomenis, nustatė, kad yra 31 negyvenamosios paskirties pastatas, kuriuose vykdoma komercinė veikla. Pokalbių su Verslo ir turto skyriaus specialistais metu paaiškėjo, kad jiems žinomas faktas apie neteisėtą savivaldybės turto naudojimą. Tačiau vėlgi, nėra rašytinių sutarčių dėl nuomos ir kitų mokesčių mokėjimo. Kontrolierės atkreipė dėmesį ir į tai, kad ant išorinių butų durų nenurodyti numeriai. Todėl ne visada net Verslo ir turto skyriaus specialistas negalėjo iš karto nurodyti, kuris butas name priklauso savivaldybei.

Nuomininkų skolos

Kita itin opi bei rūpestį kelianti problema, kuria nesidomima, yra nuomininkų atsiskaitymas už komunalines paslaugas. Kontrolierių surinkti duomenys, kuriuos pateikė komunalines paslaugas teikiančios įminės, byloja, kad kurorto savivaldybės butų nuomininkų įsiskolinimas siekia apie 70 tūkst. litų. Už elektros energiją – 4 tūkst. 714 Lt, už suvartotas dujas – 315 Lt., už šaltą vandenį ir nuotekas – 5 tūkst. 819 Lt., už šilumos energiją – 38 tūkst. 648 Lt, UAB „Palangos butų ūkis“ ir už nuomą – 14 tūkst. 495 Lt. Pasak tarnybos specialistų, jei nuomininkas nemoka daugiau kaip tris mėnesius, tai gali būti pagrindas nutraukti sutartį. Kontrolierių atkreiptas dėmesys ir į kitą aplinkybę: ne visi nuomininkai yra sudarę sutartis su paslaugų tiekėjais, tad egzistuoja rizika, kad skolos bus išieškotos iš butų savininkų – Palangos miesto savivaldybės.

Neišnuomoti butai

Kontrolierės, siekdamos išsiaiškinti šiuo metu susidariusią situaciją, patikrino 20 savivaldybei priklausančių patalpų bei butų. Pasirodo, žmonės metų metus laukia eilėse, o dabar yra neužimti 4 savivaldybei priklausantys gyvenamieji butai. Patalpos J.Biliūno g. 6-30, kurių naudingas plotas 16,94 kv. m,  neišnuomotos nuo 2008 metų balandžio mėnesio, patalpos Bangų g. 6-3, naudingas plotas 11,66 kv. m, negyvenamos nuo 2008 metų lapkričio mėnesio, butas Kretingos g. 66-5, kurio plotas 36,11 kv. m, neužimtas nuo šių metų vasario vidurio. Butas Sodų g. 38-23, kurio naudingas plotas 67,40 kv. m, įsigytas 2008 metų spalį, iki šiol neišnuomotas. Patikrinimo metu nustatyta, kad butai J.Biliūno g., Bangų g. ir Kretingos g. net neįtraukti į Socialinio būsto fondą.

Nėra apskaitos bei kontrolės

Audito metu negauta pakankamų įrodymų dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto registracijos. Nesutvarkyta apskaita, nepaisoma įstatymų bei miesto Tarybos nustatytos tvarkos  sudarant eiles. Surinkti auditorių duomenys apie asmenis, įrašytus į sąrašus, leidžia teigti, kad tam skiriamas nepakankamas dėmesys, nes kai kurie asmenys deklaruoja kitą gyvenamąją vietą. Taip pat kontrolierių konstatuota, kad Savivaldybės administracija turi visas galimybes patikslinti asmenų registracijos tvarką ir sąrašus paskelbti spaudoje.

Rekomenduota susitvarkyti

Kitas svarbus faktas, kurį nustatė Kontrolierių tarnyba, yra tai, jog  nekontroliuojama, ar nuomininkai teisingai deklaruoja savo turimas pajamas ir turtą. Nustačius atvejus, jog kai kurie socialinio būsto nuomininkai yra įsigiję turto, viršijančio Vyriausybės nustatytą maksimalų dydį, t.y. 58 tūkst. 500 litų, nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Pasak auditorių, miesto Tarybos patvirtintoje Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkoje yra numatyta, kad nuomininkas duomenis pateikia kartą per trejus metus. Tačiau minėtoje tvarkoje nedetalizuojama, kaip skaičiuojamas šis trejų metų laikotarpis, tad atsiranda rizika, kad duomenys apie nuomininko turtą ir pajamas nebus laiku pateikti. Kontrolierių tarnyba rekomendavo Savivaldybės administracijai imtis veiksmingų priemonių, kad nuomininkai vykdytų įsipareigojimus ir teiktų duomenis apie įsigytą turtą ir pajamas. Taip pat nurodyta sudaryti kiekvieno Savivaldybės būsto bylą, kurioje būtų duomenys apie nuomininką ir jo šeimos narius bei Savivaldybės administracijos atliktų prevencinių patikrinimų dokumentai.

Neregistruotas turtas

Audito metu konstatuota, jog kai kuris turtas apskritai neregistruotas Nekilnojamojo turto registre savivaldybės vardu – butas Liepojos pl. 10-7 ir gyvenamasis namas Anaičių g.14, kuris grąžintas buvusiam savininkui. Šis pastatas, kontrolierių teigimu, iki šiol „kabo“ Savivaldybės balanse, nors gyventojams ir kompensacijos sumokėtos, ir butai nupirkti.