„Sniego gniūžtėje“ mokomasi ir išmokstama bendrauti be svaigalų

Praėjusį savaitgalį Vlado Jurgučio mokykloje vyko tradicinė ir jau jubiliejinė – dešimtoji – „Sniego gniūžtės” stovykla. „Sniego gniūžtė“ – tęstinė prevencinė programa, kurios tikslas – apsaugoti bendraamžius, draugus nuo alkoholio bei kitų svaigalų, o ne gydyti jau patekusius jų priklausomybėn.

Trijų dienų stovykla
Palangos moksleiviai prie tęstinės prevencinės programos (Operation Snowball), grindžiamos principu „jaunimas – jaunimui“ ir pradėtos vykdyti Kaune bei Vilniuje, kaip sakė Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriaus pirmininkė, Senosios gimnazijos moksleivė Ernesta Jonušaitė ir skyriaus atstovas, „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokinys Justas Pačinskas, „rimtai“ prisijungė nuo 2004-ųjų metų. Ernesta Palangos skyriui vadovauja treti metai, Justas prisijungė prieš metus.
Kaip sakė pašnekovai, trijų dienų trukmės „Sniego gniūžtės“ stovykla, kurioje dalyvauja paaugliai ir jaunimas iš visos Lietuvos, Palangoje vyksta kartą per metus. Stovykloje jauni žmonės bendrauja ir bendradarbiauja, lavina komandinio darbo bei lyderystės įgūdžius, išbando savo jėgas rengdami prevencinio turinio seminarus, vaidinimus, sportines rungtis, vakarines programas, įgyja neįkainojamos konfliktų valdymo bei grupės procesų moderavimo patirties.

Sąjunga „Žingsnis“
Beje, stovyklą organizuojantis Palangos „Sniego gniūžtės“ skyrius – kolektyvinis Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos (LKJBS) „Žingsnis“ narys.
Ernesta ir Justas minėjo, jog LKJBS „Žingsnis” – prevencinė jaunimo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus, mokytojus bei visus norinčius dalyvauti visuomeninėje veikloje. „Žingsnio“ vizija – sąmoningas, iniciatyvus ir bendruomeniškas Lietuvos jaunimas, pasirenkantis gyvenimą be svaigalų. „Žingsnio“ misija – ugdyti Lietuvos jaunimą neformalaus ugdymo metodais, organizuoti prasmingą laisvalaikį be svaigalų, perduodant patirtį, žinias nuoširdžiu ir atviru bendravimu. LKJBS „Žingsnis” – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) bei tarptautinės asociacijos „SNOWBALL International“ narys. LKJBS „Žingsnis” veikia nuo 1997 metų. Organizacija atrado savo nišą prevencinių iniciatyvų tarpe, išpopuliarino „Sniego gniūžtės“, „Snaigės“ stovyklas, parengė „Gatvės savanorių“, „Vyresniojo brolio“, „Vilties“, „Tilto“, „Snaigiukės“ projektus, konferencijas ir seminarus prevencinio švietimo klausimais. Aktyviausia organizacijos veikla – „Sniego gniūžtės“ ir „Snaigės“ stovyklos bei jų tęstiniai renginiai.

Jubiliejinė „Sniego gniūžtė“
Ernesta ir Justas pabrėžė, jog Palangos „Sniego gniūžtės” skyriui šiemet sukanka 10 metų, tad praėjusį savaitgalį vykusi stovykla buvusi jubiliejinė.
Dera akcentuoti ir tai, kad per dešimtį metų prevencinėse Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriaus organizuojamose „Snaigės“, „Snaigiukės“, „Sniego gniūžtės“ stovyklose, jaunųjų programos lyderių mokymuose, nacionalinėse bei regioninėse stovyklose ir konferencijose pabuvojo daugiau nei 1000 jaunų žmonių, ne vieną bendraamžį užkrėtusių sveikos gyvensenos „virusu“.
Pabrėžtina, jog programa populiarina savanorišką veiklą, ugdo jaunuosius lyderius bei aktyvius piliečius. Straipsniai apie programos veiklas talpinami internetiniuose portaluose bei regiono laikraščiuose.
Kaip sakė pašnekovai, stovyklos metu vyksta patys įvairiausi užsiėmimai: nuo bendrų, kuriems vadovavo lektoriai iš Vilniaus ir kitų miestų, iki grupinių, kur dirbama dešimties žmonių komandose, vadovaujamose tam pasirengusių vadovų.
Jubiliejinė stovykla Palangoje sutraukė apie 80 dalyvių. Gausiausios komandos atvyko iš Klaipėdos, Kretingos ir Šiaulių, buvo stovyklautojų iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų.

Be žalingų įpročių
Paklausti, kokią didžiausią, jų nuomone, naudą duoda stovyklos, Justas ir Ernesta pabrėžė paties bendravimo svarbą.
„Čia atvažiavęs jaunimas pamato, kad yra daug įdomesnių ir geresnių bendravimo ir laisvalaikio praleidimo formų, nei vartoti alkoholį, – sakė Justas. – Ir jeigu pirmąją stovyklos dieną jie daugiau bendrauja su atvažiavusiais savo draugais, jau vakarop įsiliejama į bendrą buvimą, o kitomis dienomis užmezgami nauji kontaktai. Kiek teko bendrauti, pastebėjau, jog žmonės tiesiog akyse keičiasi į gerąją pusę“.
„Ir užsiėmimų metu, ir tiesiog būdami bei bendraudami kartu mes parodome, koks įdomus yra gyvenimas ir bendravimas be žalingų įpročių, – pratęsė Justo mintis Ernesta. – Be to, galima susirasti naujų draugų“.
Išgirdę gan provokacinį klausimą: ar jie įsitikinę, jog nei vienas iš „Sniego gniūžtės“ dalyvių nei rūko, nei geria, nei kitaip svaiginasi – pašnekovai nusišypso.
„Pačioje stovykloje – tikrai ne. Nors garantuoti už kiekvieną dalyvį, kad jis kasdien toks, koks stovykloje, negalime“, – atsakė Ernesta.

Išmoksta bendrauti
Ar jaunimas toks doras vien stovyklų metu? Ar tenka kasdieniame gyvenime susitikti su „Sniego gniūžtės“ stovyklautojais ir ar išties jie taip pasikeičia, kaip minėjo Justas?
„Galiu atsakyti už save. Iki „Sniego gniūžtės“ buvau labai nedrąsi, jaučiausi esanti lyg pilka pelytė: bijodavau viešai kalbėti, garsiai reikšti savo nuomonę. Dalyvavimas projekte mane pakeitė, ir, manau, tik į gerąją pusę. Bent jau pati jaučiu gavusi daugybę pliusų“, – prisipažino Ernesta.
„Aš taip pat jaučiausi nemokantis bendrauti, buvau labai drovus, net tylenis. O stovyklų metu pats pajutau, kaip atsivėriau, išmokau bendrauti. Ir matau, kad ir kitus dalyvius bendra atmosfera veikia teigiamai“, – savo mintimis ir pojūčiais pasidalijo Justas.
„Ko gero, esminis dalykas – kad mes visi it snaigės, kurios bendraudamos susijungia iš pradžių į mažą gniūžtelę, o ji, riedėdama ir prijungdama naujas snaiges, naujus bendraminčius, bičiulius, draugus, susiridena į didelę sniego gniūžtę“, – apibendrino Ernesta, kviesdama visus norinčius prisijungti prie „Sniego gniūžtės“ projekto.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Mes – Baltijos jūros vaikai”.