Smėliu pamaitinti Palangos paplūdimiai pasižymi puikia kokybe

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, vertindamas gegužės viduryje kurorte baigtus krantotvarkos darbus, pabrėžė, jog tokių paplūdimių Palanga dar nėra turėjusi. Šios nuomonės laikosi ir Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Žaromskis – mokslininko teigimu, pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu Baltijos regione geresnių paplūdimių, nei Palangoje, nėra.

Tai išsakyta antradienį Palangoje Aplinkos ministerijos specialistų surengtoje spaudos konferencijoje, kurios metu pristatyti darbai, atlikti siekiant nuo audrų išsaugoti Lietuvos pajūrio krantus.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, vienas iš pagrindinių ES remiamos Pajūrio juostos tvarkymo programos III etapo tikslų buvo stabilizuoti bene daugiausia rūpesčių keliantį pakrantės ruožą Palangoje – nuo Birutės kalno ligi Rąžės upelio. Ši problema spręsta krantą papildomai „maitinant“ iš Juodkrantės-Preilos šiaurinio poligono vežamu smėliu.

2011 m. daugiau kaip 2 kilometrų ilgio kranto atkarpoje buvo suformuotas 70 m paplūdimys, o apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje pasiektas 280 cm paplūdimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės kalno-Rąžės upelio kranto ruože iš Juodkrantės-Preilos šiaurinio poligono atvežta ir paskleista 292 tūkst. kubinių metrų smėlio, šiauriniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 64 tūkst. kubinių metrų, pietiniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 228 tūkst. kubinių metrų.

Įgyvendinant programą III etapo metu iš viso atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tai leido išlyginti 2380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę. „Mūsų programos sėkmė – tinkamai parinktos priemonės ir metodai – nuspręsta, jog bangolaužiai ar bunos galimi tik kraštutiniu atveju, tad, saugant krantus, buvo pasirinktas gamtinių analogų principas“, – teigė L. Budrys.

Palyginti su 2004 m., kuomet kurorto paplūdimiai buvo itin prastos būklės, sausumos plotas dviejų kilometrų Palangos paplūdimio atkarpoje padidėjo maždaug 20 hektarų. Palyginti su 2008 m. – apie 12 hektarų. Tiek padidėjusiame paplūdimio plote patogiai įsikurti gali papildomai maždaug 12 tūkst. poilsiautojų.

Mokslininkai apskaičiavo, jog kiekvienas litas, išleistas Palangos paplūdimiui sutvarkyti, miestui atneša maždaug 10 litų naudą.

„Tačiau su trečiuoju etapu krantotvarkos darbai pajūryje nebaigiami, jiems gamtos apsaugos srityje ir toliau bus teikiamas prioritetas“, – pabrėžė L. Budrys.

Kaip ateityje bus saugomi pajūrio juostos krantai, turėtų numatyti naujam etapui skirta Pajūrio juostos tvarkymo programa, kurią Aplinkos ministerija planuoja parengti 2014 metais. Pasak L. Budrio, pagrindinis prioritetas bus teikiamas visam kopagūbriui – prieškopiui ir užkopiui – sutvarkyti, kopoms auginti.