Šių metų Garbės piliečio skyrimas baigėsi negarbingai

Palangos valdžia, regis, paslydo šiemet skiriant miesto Garbės piliečio vardą. Paslydo lygioje vietoje, lyg ant kokios žioplai nepastebėtos, klastingai atsivėpusios suvalgyto banano žievės. Slystelėjo taip, kad neišvengiamai pasklido politinis tvaikelis.
Istorija tokia. Dar prieš metus Šventosios bendruomenės susirinkime, kuriame dalyvavo ir miesto vadovai, buvo nuspręsta kitais metais kandidatu į miesto Garbės piliečius siūlyti garsų šventojiškį, net Latvijoje pripažintą kraštotyrininką ir istoriką Mikelį Balčių.
Tokiam pasiūlymui audringai pritarė ne tik susirinkime dalyvavę šventojiškiai, bet ir meras su vicemeru. Po kurio laiko, pagal tuomet galiojusius Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatus, buvo paruoštas teikimas, kurį pasirašė per 70 Palangos ir Šventosios seniūnijos gyventojų. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir 4 miesto Garbės piliečiai: Vitalius Litvaitis, Danius Puodžius, dailininkė Gražina Oškinytė, akademikas Vladas Žulkus.
Pagal jau susiklosčiusią tradiciją, Garbės piliečio vardas M. Balčiui būtų buvęs suteiktas Palangos gimtadienio iškilmių metu kovo pabaigoje. Pernai gruodžio viduryje savivaldybėje užregistruotas teikimas pradėjo savo kelionę per biurokratinius bruzgynus. Pagal tuomet galiojusią tvarką merui pateiktas siūlymas M. Balčiui suteikti Garbės piliečio vardą nukeliavo į miesto tarybos komitetus. Visi šį klausimą svarstę komitetai šiai kandidatūrai pritarė, o štai Ekonomikos ir finansų komitetas sprendimą atidėjo.
Paaiškėjo, kad savivaldybėje ruošiami nauji miesto Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai, o tarybos sprendimo autorius – to paties Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas.
Nors siūlymui M. Balčiui suteikti Garbės piliečio vardą numatytos procedūros jau buvo prasidėjusios pagal senąją tvarką, paaiškėjo, kad viskas turi prasidėti nuo pat pradžių pagal naujuosius nuostatus, kurie paskubomis taryboje buvo patvirtinti vasario viduryje. Įteisinti naująją tvarką buvo taip skubėta, kad net joje numatyta Garbės piliečio vardo suteikimo komisija buvo patvirtinta tik beveik po pustrečio mėnesio – vakar vykusiame tarybos posėdyje.
Dabar šių pakeitimų autoriai rangosi it unguriai: girdi, senoji tvarka buvusi netobula, pagal ją taryba vos ne privalomai Garbės piliečiais turėjusi tvirtinti bet ką, ką visuomenė pasiūlo.
Tarkime, kad buvę nustatai ir buvo taisytini. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to ankstesniems Garbės piliečiams šios regalijos suteiktos neteisėtai? Kodėl tuomet nebuvo galima ir M. Balčiui skirti Garbės piliečio vardą pagal senąją tvarką, kuriai dar galiojant gruodį savivaldybėje buvo užregistruotas toks bendruomenės siūlymas? Juk, regis, niekam nekyla abejonių, kad šiemet 70 metų jubiliejaus sulauksiantis Palangai neabejotinai nusipelnęs šventojiškis šio statuso yra vertas?
Štai čia ir pasklinda negeras politinis tvaikelis. Kodėl jau seniai ketintą keisti miesto Garbės piliečio vardo suteikimo tvarką buvo skubėta įteisinti tik po to, kai buvo gauta M. Balčiaus kandidatūra? Ne tie pasiūlė?
Po Šventąją sklando toks pasakojimas, kad pernai lapkritį, vietos bendruomenės pirmininkui D. Jurevičiui pristačius savo ataskaitą, į tribūną pakilo savivaldybei atstovavęs mero patarėjas Pranas Žeimys ir pranešėją apkaltino politikavimu. Mero patarėjas net suskaičiavo kiek kartų pranešime nuskambėjęs žodis „politika“. Tuomet, kaip teigia šventojiškiai, pakilo M. Balčius ir ne vietoje bei ne laiku besiskeryčiojusį P. Žeimį viešai paauklėjo. Kalbama, kad po to M. Balčius savivaldybėje ir tapo ne visai tinkamu kandidatu į Garbės piliečius.
Jei šis pasakojimas yra tiesa, išeitų, kad iki šiol labiau kultūros darbuotojų reikalu buvęs miesto Garbės piliečio vardo suteikimas ateityje tampa politiniu sprendimu? M. Balčiaus pavyzdys rodytų, kad pretendentai į šį statusą turėtų būti ne tik nusipelnę Palangai, bet ir lojalūs valdžiai?
Kad Garbės piliečio vardo suteikimas pradedamas politizuoti, galima suprasti ir iš nuo šiol šį vardą suteiksiančios komisijos sudėties. Vakar taryboje buvo patvirtinta 11 asmenų komisija, kurioje išrikiuoti visi miesto vadovai: meras Šarūnas Vaitkus, jo pavaduotojas Rimantas Mikalkėnas, patarėjas Pranas Žeimys, savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. Tarytum ši komisija spręstų ne Garbės piliečių, o miesto investicinius ar strateginio plano klausimus.
Politinį tokios komisijos tvaiką galima justi ir iš to, kad be visų miesto vadovų joje yra trys valdančiajai daugumai priklausantys tarybos nariai bei keturi savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai. Bent vienas darbiniais santykiais su savivaldybe nesusijęs bendruomenės atstovas būtų. Na šiaip, dėl demokratijos kvapo.
Paradoksas, kandidatus į Garbės piliečius siūlo visuomenė, o viską nusprendžia politikai ir savivaldybei pavaldūs darbuotojai. Niekas nematė reikalo į šią komisiją skirti bent vieną jau esantį Garbės pilietį.
Dar viena iškalbinga detalė – pagal naujuosius nuostatus komisija yra sudaroma tik savivaldybės tarybos įgaliojimų laikotarpiui. Po savivaldos rinkimų – nauja ir komisija. Suprask, kas laimėjo rinkimus, tas ir spręs, ar pasiūlytas kandidatas Garbės piliečio vardui valdžiai yra tinkamas.
Nesuprantama, ir kam iš viso prireikė tokios komisijos, jei galutinai miesto Garbės pilietį patvirtina miesto taryba. Iki šiol pateikta kandidatūra buvo svarstoma tarybos komitetuose. Dabar juos pakeitė komisija, kuri Garbės piliečio vardą suteiks slaptu balsavimu. Matyt, tam kad būtų galima drąsiau atmesti neįtikusį kandidatą? Tačiau po to Garbės piliečio vardą vis vien tvirtins miesto taryba. Tai ar valdžiai ne paprasčiau būtų buvę taryboje Garbės pilietį tvirtinti slaptu balsavimu ir baigtas kriukis.
Toks dėmesys simboliniam nusipelniusio miesto gyventojo pagerbimui dar būtų suprantamas, jei Garbės pilietis turėtų kokių nors išskirtinių privilegijų. Dabar gi jį tepažadėta palaidoti už savivaldybės lėšas. Nuostatuose taip ir nepaaiškinant, už kokią sumą. Gal savivaldybė apmokės tik už duobkasius ir nupirks pigiausią karstą? Net nepažadama mirusiojo Garbės piliečio atminimą pagerbti memorialine lenta. Tik pasakyta, kad ji gali būti pakabinta.
Garbės piliečiui suteikiama teisė dalyvauti tarybos posėdžiuose ir teikti pasiūlymus niekuo nesiskiria nuo visų kitų piliečių teisių. Tiesa, pažadama nemokamai įsileisti į savivaldybės organizuojamus renginius, bet dažniausiai jie ir taip būna nemokami. Net nesusiprotėta Garbės piliečiui suteikti nemokamą važiavimą miesto visuomeniniu transportu.
O kodėl suteikiant Garbės piliečio vardą miestui nusipelniusiam gyventojui neatsidėkoti 1000 eurų premija? Savivaldybė labai nuskurstų kartą per metus šitaip pagerbdama savo iškilius piliečius? Gal tuomet ir visus miesto vadovus surinkusios Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos sudėtis taip nekristų į akis.