Šilumos ūkis: „Litesko“ spaudžia Palangą, miestas pasiduoti nežada

Bendrovė „Litesko“, valdanti UAB „Palangos šiluma“, teigia, jog Palangos savivaldybė ne tik kad nesilaiko 2000-ųjų gruodį pasirašytos šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties, bet ir yra vienintelė Savivaldybė visoje Lietuvoje, nevykdanti kai kurių su šilumos ūkiu susijusių prievolių. Ir teigia, kad po poros metų, 2015-aisiais, kai baigsis sutarties galiojimo terminas, Palanga gali turėti rimtų problemų. Tuo tarpu miestas atsako: spaudimui nepasiduos.

Pažėrė priekaištų
Šio mėnesio pradžioje vykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje miesto šilumos ūkį valdančios bendrovės „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas perskaitė viešą pareiškimą, kuriame pažėrė pluoštą priekaištų Palangai, kuri esą nesilaiko pasirašytosios šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties. Be to, Palanga esanti vienintelė savivaldybė visoje Lietuvoje, kur be pagrindo pažeidžiami keli teismo sprendimai ir Vyriausybės atstovo įpareigojimai bei nenustatomas teisės aktų reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis, o taip pat jau kelis metus vėluoja bazinės šilumos kainos nustatymas. Išsakyta rimtų priekaištų dėl naujojo biokuro katilo statybos neva vilkinimo ir garsiai pareikšta, kad iki ateinančio šildymo sezono šio katilo nebus.
Kalbėdamas apie šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį, R. Germanas akcentavo, jog per 2001-2010 m. laikotarpį į Palangos šilumos ūkį „Litesko“ investavo 16 352 398 litus. Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo be jokių pagrindimų buvo „užskaityta“ investicijų tik už 9 077 255 Lt.
Pasak komercijos direktoriaus, Savivaldybė, jos įgaliota investicijų priežiūros komisija, nereaguodavo į už kiekvienus metus teikiamas vykdomų investicijų ataskaitas su išsamiais jų pagrindimais. Tokiu būdu Investicijų priežiūros komisija per visą laikotarpį nuo 2001 metų faktiškai nevykdė savo sutartinės pareigos dėl investicijų priežiūros, nepageidavo ir nederino jokių  investicijų programų ar grafikų.
„Esant tokioms aplinkybėms, siūlome Palangos miesto savivaldybei leisti įmonei „Litesko“ dirbti savo darbą pagal įstatymus ir galiojančią šilumos ūkio nuomos sutartį arba nematome kito kelio kaip siūlyti abipusiu sutarimu anksčiau laiko arba per arbitražą nutraukti galiojančią šilumos ūkio nuomos sutartį“, – baigdamas kalbą sakė R. Germanas.

Nederinta, nepritarta, pritarta ne tam
Tuo tarpu Investicijų priežiūros komisijos, kurios protokolų pagrindu buvo parengtas R. Germano minėtasis Tarybos sprendimo projektas – beje, Taryba šį sprendimą priėmė pernai gruodžio pabaigoje, o „Litesko“ į jį „sureagavo“ po pusės metų, – pirmininkas Eimutis Židanavičius nėra linkęs sutikti su R. Germano išsakytomis nuostatomis. Teisinga yra tik viena – Tarybai išties nė karto per daugiau nei dešimtį metų nebuvo teikta jokių sprendimų projektų dėl investicijų į kurorto šilumos ūkį užskaitymo. Tačiau ir ankstesnės komisijos posėdžiavo bei surašydavo protokolus dėl investicijų.
„Rengdami savo siūlymus, kurie tapo Tarybos sprendimo pagrindu, rėmėmės tiek advokatų kontoros „SPES“, Savivaldybės užsakymu atlikusios pirminį 2000 m. gruodžio 27 dieną kurorto Tarybos bei UAB „Litesko“ pasirašytos SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties teisinį vertinimą, teisininkų išvadomis, tiek Savivaldybės kontrolierių rekomendacijomis. Kodėl nutarėme įskaityti mažiau investicijų, nei deklaravo „Litesko“, buvo keletas priežasčių, kurių svarbiausia – bendrovė pažeidė Investicijų vykdymo tvarkoje įtvirtintą įsipareigojimą investuoti pagal šalių iki lapkričio 1 d. suderintas kasmetines investicijų programas ir grafikus, kadangi tam tikrus darbus vykdė be išankstinio jų suderinimo arba net atitinkamiems darbams nepritarus buvusiai Komisijai, į tam tikrus objektus investuodama didesnes, nei buvo Komisijos aprobuotos, pinigų sumas“.
Be to, pasak E. Židanavičiaus, UAB „Litesko“ tam tikrais atvejais darbus vykdė pažeisdama Investicijų grafike nurodytus terminus, neatliko visų grafike numatytų darbų ir investicijų.
„Pažiūrėkime į konkrečius pavyzdžius. Štai 2007-aisiais „Litesko“ deklaruoja skyrusi per 2 mln. Lt Palangos RK kondensaciniam ekonomaizeriniam katilui įsigyti. Tuo tarpu komisija šiai investicijai nebuvo pritarusi“, – pradėjo vardinti E. Židanavičius.
2001-2003 metais Komisija buvo suderinusi, jog į pastatų šilumos mazgų atnaujinimą (planuota atnaujinti 17 punktų) turėtų būti investuota 83 tūkst. 248 Lt. 2005-aisiais bendrovė deklaruoja investavusi 313 tūkst. 234 Lt. Ir taip kasmet atnaujinami šilumos punktai kainavę gerokai daugiau nei buvo derinta.
2007-iaisias su Komisija buvo suderinta, jog RK 7 MW galios katilui bus skiriama 800 tūkst. Lt. „Litesko“ deklaruoja jam skyrusi 1 mln. 39 tūkst. 313 Lt.
Tačiau, kaip dar gruodį sakė ir birželį pakartojo E. Židanavičius, derybos dėl investicijų užskaitymo ir galutinių sumų dar gali – o ir turėtų – vykti.

Techninės problemos
išspręstos
Į R. Germano užuominas, kad vilkinami biokuro katilo statybos darbai – techninio projekto perdavimas pavėlavo mėnesį: planuota, kad bus baigtas balandžio pabaigoje, o realiai ekspertizė, kuri leistų atlikti perdavimą, buvo atlikta tik gegužės pabaigoje, – bei kitas UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorius Rimantas Gliožeris atsakė, jog tiek bendrovė, tiek Savivaldybė darė viską laiku. Tačiau kad katilinės statyba vėluoja – tiesa, o vėluoja todėl, kad stringa centralizuoti pirkimai, kuriuos vykdo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).
„Jau pernai spalį turėjo paaiškėti, koks katilas bus statomas Palangoje. Tačiau procedūros atsikėlė iki gruodžio, o realiai viskas paaiškėjo, t.y., centralizuoto pirkimo procedūra baigėsi tik šių metų kovo pradžioje. Sutartis su LAAIF pasirašyta kovo 13 d., sutartis su centralizuoto pirkimo laimėtoju – bendrove „AXIS“ – pasirašyta kovo 21 d. Bendrovė balandžio 3 d. pateikė vandens šildymo katilo su biokuro pakura technologinę dalį, o gegužės 13 d. išrašytas bendrosios techninės ekspertizės aktas“, – vardijo R. Gliožeris, pridūręs, jog Šventojoje planuoto katilo pirkimas LAAIF apskritai neįvyko, tad projekto vykdymas persikels į kitus metus.
Pasak R. Gliožerio, jį labai nustebinęs R. Germano pareiškimas, kuris buvo Tarybos nariams perskaitytas tą pačią dieną, kai jis ir „Palangos šilumos“ vadovas Rimantas Kregždė Vilniuje buvo susitikęs su UAB „Litesko“ eksploatacijos direktoriumi Tadu Janušausku. Susitikimo metu kalbėta apie 5 MW biokuro katilo statybos vietą, dėl kurios pretenzijas kėlė R. Germanas. Šio susitikimo rezultatas – dėl vietos pagaliau visi nesusipratimai išspręsti.
To neneigė ir trečiadienį „Palangos tilto“ pašnekintas R. Germanas – jo žodžiais, techninės problemos dėl katilinės išspręstos. Tačiau naudodamasis ilgamete praktikos diegiant biokuro katilines inžinerinė patirtimi šioje srityje – kompanijų grupės „Dalkia“, kuriai priklauso „Litesko“, šildomuose Lietuvos miestuose yra įdiegta daugiau nei 50 proc. visų šalies šilumos ūkyje veikiančių biokuro katilinių, – „Litesko“ komercijos direktorius tvirtina, jog Palangoje iki šildymo sezono pradžios neįmanoma suspėti įdiegti biokuro katilo.
Palanga gali turėti
problemų
Tačiau komentuodamas kitus savo pasisakymo punktus R. Germanas buvo gana kategoriškas. Jis dar kartą akcentavo, jog nuo 2001-ųjų Taryba tik pirmą kartą priėmė sprendimą dėl investicijų užskaitymo, kuris visiškai netenkina „Litesko“.
„Sakote, buvo remiamasi „SPES“ teisininkų išvadomis? Pirmąkart girdžiu, kad jie – teisininkai. Be to, ar gali teisininkai aiškinti, kiek kainuoja šilumos punktas?  Manau, kad jie savo neatsakingais komentarais įstūmė Palangą į labai keblią padėtį, kuri gali sukelti daug problemų po poros metų, kai baigsis sutarties galiojimo terminas. Jos vykdymo klausimas gali Savivaldybei komplikuotis: juk mes galime ir neperduoti turto“, – blogiausią įmanomą scenarijų įvardijo R. Germanas.
Paklausus apie derybų galimybes, komercijos direktorius sakė, jog visų pirma kiekviena sutarties šalis turėjo viena kitą informuoti apie savo žingsnius. „Litesko“ tai darė. Tačiau, žinoma, derybų galimybė neatmestina – viskas priklauso tik nuo abiejų šalių noro. Tačiau Palanga jo nedemonstruojanti, ir tai įrodo, kad ir pareiškime minėtasis niekaip nenustatomas karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis bei vėluojantis bazinės šilumos kainos nustatymas.
„Kodėl kasdieniai klausimai – netgi prievolės, – kuriuos išsprendžia visos Lietuvos savivaldybės, vienintelėje Palangoje niekaip neišsprendžiami?“ – teiravosi „Litesko“ komercijos direktorius R. Germanas.

Miestas žada nepasiduoti
„Kodėl Palanga vienintelė? Todėl, kad tik ji viena nenusileidžia spaudimui“, – į peradresuotą R. Germano klausimą atsakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Pasak mero, Palanga nesirengia pasiduoti jokiam diktatui. Kad ir dėl tų pačių investicijų užskaitymo.
„Priimtas Tarybos sprendimas – dar ne pabaiga. Sakėme ir sakome, kad reikia sėstis prie derybų stalo ir viską aptarti. Mes neteigiame, kad užskaitysime tik tuos 9 milijonus ir taškas. Ne: jeigu „Litesko“, nesimėtydama ultimatumais, įrodys, kad viena ar kita investicija, dėl kurios nebuvo susiderinta su Investicijų priežiūros komisija, buvo būtina, ir ji atlikta teisiškai tvarkingai, – Taryba gali ją užskaityti. Tačiau bendra tendencija kelia nerimą – kodėl yra investuojama daugiau nei buvo numatyta sutartyje? Kodėl dėl tokių investicijų nebuvo kreiptasi pritarimo į Tarybą? Ko tokiais žingsniais siekiama?“ – klausimų pamąstymui pateikė meras.
Kaip akcentavo Š. Vaitkus, kiekvienoje sutartyje galimi kompromisai. Tačiau jų siekti turi abi lygiateisės sutarties šalys.