„Šilko klubas“ pakvietė pasinerti į šilko patalus

Penktadienio vakarą žmonių pilnoje kurorto Viešosios bibliotekos salėje skambėjo komentarai: „Kaip gražu!“, „Ir iš kur tiek išmonės?“, „Kaip norėtųsi užsikloti tokiais patalais...“. Taip palangiškiai įvertino penkerių gyvavimo metų jubiliejų šventusio „Šilko klubo“ parodą „Šilko patalai“.   O kada kurs vyrams? „Kaip smagu vienoje vietoje matyti tiek daug gražių ir talentingų moterų, kurios kasmet mus nudžiugina savo darbų parodomis, – į penkiolika savuosius darbus eksponuojančių „Šilko klubo“ vienijamų kūrėjų ir jų vadovę Senosios gimnazijos dailės mokytoją ekspertę Daivą Stonkuvienę kreipėsi parodą atidaręs Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys. – Mes jau žinome, kad jūs miegate ant gražių pagalvėlių, kad ryšite nuostabiomis skarelėmis bei šalikais, kad jūsų namų sienos papuoštos fantastiniais ant šilko tapytais paveikslais. Dabar matome, kokiuose pataluose miegate. O kada sukursite ką nors vyrams? Pavyzdžiui, šilkinių kaklaraiščių?“ Į parodos atidarymą susirinkusių vyrų juoku ir aplodismentais palydėtą klausimą atsakiusi D.Stonkuvienė sakė, jog klubo moterys visada galvojančios apie savo vyrus: norėjusios sukurti jiems šilko chalatų, turėjusios ir kitokių smagių sumanymų, bet dar neišdrįsusios. Tačiau pasižadančios, jog artimiausią parodą skirsiančios būtent vyrams. „O šiandien, švęsdamos klubo penkerių metų sukaktį, pakvietėme jus į seniai planuotą parodą. Ji savaip simbolinė – vėsiais vakarais ir šaltomis naktimis norime sušilti bei sušildyti ne tik save, bet ir savo artimuosius, savo vaikus. Ir visą aplinką. Kadangi ši tema artima mums visoms, tad moterys sudėjo į jums pristatomus darbus visą savo meilę, šilumą, išmonę ir gebėjimus“, – kalbėjo klubo vadovė, pridūrusi, jog visos „šilkinės“ moterys dėkingos tiek bibliotekai, priimančiai parodas, tiek savo šeimoms, kurios palaiko jas ir padeda kurti.   Prisistatė penkiolika kūrėjų Vieną po kitos D.Stonkuvienė kvietė prisistatyti „Šilko klubo“ vienijamas kūrėjas: Kristiną, Dianą, Janiną, Rasą, Aistę, Audronę, Donviną, Vilmą, Marytę, Iloną, Svetlaną, Danutę, Liudą, Jolitą bei Silviją. Beje, Silvija ir Donvina kartu su „Šilko klubo“ sukaktimi minėjo ir savuosius jubiliejus. „Ačiū Jums, kad mes esame, ačiū, kad su savo charakteriais neišsilakstėme ir kartu jau penkeri metai. Ačiū, kad galime ateiti ne tik piešti, bet ir pabendrauti, paplepėti. Ačiū, kad mums gera“, – dėkojo D.Stonkuvienei moterys. O pačioms kūrėjoms dėkojo tie, kas atėjo į parodos atidarymą: ir šeimų nariai, ir draugai, ir tiesiog „Šilko klubo“ kūrinius jau spėję įvertinti ir pamėgti palangiškiai. „Dieve, koks grožis. Jūs tik pažiūrėkite, kokios spalvos, kokie raštai. Tiesiog ne patalai, o paveikslai“, – kalbėjo parodos lankytojai, vardindami, kad, va, šie patalai tiktų jaunavedžiams, šie – labai spalvingi ir prabangūs, o šių raštai primenantys augančias samanas. „Žinot, tai dar viena sritis, į kurią jeigu įkristum, tai gali viską aplink užmiršti, – pajuokavo vaikų folkloro ansamblio „Kikilis“ bei ansamblio „Mėguva“ instrumentinės grupės vadovė Diana Šeduikienė. – Vilioja be galo – toks grožis. Šilkas – kažkas žodžiais nenusakomo“. „Malonu matyti, kad darbai tobulėja. Bet kai lieki nevalgęs, tada gal kartais ir pikta būna. Bet vis tiek smagu, kad be darbų moterys turi kuo užsiimti, kad jos pačios jaučia malonumą bei teikia jį kitiems“, – kalbėjo vienos iš „Šilko klubo“ moterų „antroji pusė“ – Alfredas.   Tikras klubas „Aš į klubo veiklą įsitraukiau, kai pamačiau pačią pirmąją parodą, – prisipažino viena iš klubo narių ponia Janina. – Visada norėjau kažkuo užsiimti laisvalaikiu, išreikšti save. Menas man – nesvetimas, piešiu nuo vaikystės. Klube susibūrė puikios moterys, puikus kolektyvas. Nuostabi vadovė – ir suprantanti mus, ir pamokanti, ir padedanti pataisyti, jei kas ne taip. Pas mus labai gera – užsimiršta visi darbi, visi rūpesčiai. Žodžiu, pavadinimas visiškai save pateisina – ir šilkas čia, ir klubas“. „Esu kulbe nuo pat jo įsikūrimo, – pasakojo ponia Danutė. – Ir nebegaliu iš jo pasitraukti: įdomi veikla, įdomus kūrybos procesas. Susirinkusios mes atitrūkstam nuo kasdienybės. Nuo jos atsitraukiame ir kurdamos namuose. Kuri paroda man labiausiai įsiminė? Pati pirmoji. Ir dabar man patinka kurti paveikslus ant šilko, turiu jų namuose. O dar labai malonu, kai savo pačios sukurtus, padarytus darbus galiu padovanoti giminėms, draugams kaimynams“.   Penkeri metai – daug „Žinot, aš kartais su moterimis pajuokauju: viskas, išvaikysiu jus, nes nebeturiu daugiau ko mokyti – jūs jau viską pačios žinote, penkeri metai – tai daug. O aš juk visų pirma mokytoja, ir tik paskui – klubo vadovė, kuriai kartais tenka ir psichologe pabūti“, – šypsosi „Šilko klubo“ įkūrėja D.Stonkuvienė. Bekalbant ji prisiminė klausimą, užduotą po pirmosios parodos atidarymo. Tada šių eilučių autorė teiravosi: su kuo sunkiau dirbti – su suaugusiais ar su vaikais? „Pamenu, tada sakiau: suaugę – tai jėga. O dabar galvoju priešingai: kaip aš pasiilgau savo gimnazistų. Su suaugusiais dirbti sunkiau. Jaunam gali atleisti daugiau, ir bendravimo problemos visai kitos. O suaugę... Kai pažiūriu kartais į „Šilko klubo“ moteris, pagalvoju: na, kodėl mes pykstame ant savo vaikų? Pažiūrėkime, kokie nekantrūs mes patys kartais esame. Bet vis tiek sakysiu: su klubu dirbti smagu. Ir žiūrėti, kaip piešiama užsiėmimų metu, ir matyti, kokius darbus moterys namuose padaro“, – pasakojo D.Stonkuvienė. Pasiteiravome: o kaip gimsta parodų temos, nes visos iki šiol buvusiosios tokias temas turėjo. „Kartais tos temos gimsta iš pajuokavimo, iš kokios nors pokalbių metu išsprūdusios frazės. Kaip dabar: juokavom, kad pagalves ir chalatus jau darėm, tad dabar galime pereiti prie apklotų, prie patalų. Tačiau dažniausiai tas užduotis aš pati sugalvoju. Ir moterys temų prašo. Jos jau išties viską moka, techniką įvaldė. Dabar aš joms siūlau eksperimentuoti, kad atrastų savo stilių, savo braižą. Mažiausiai norėčiau, kad pažiūrėjus į jų kūrinius kam nors atrodytų, kad jie – a la Stonkuvienė. Stengiuosi, kad jos atrastų, atskleistų savo individualumą. Ir labai džiaugiuosi, kad – bent jau man taip atrodo – šito pasiekėme“, – sako vadovė. Viena, dėl ko ji apgailestauja – kad Palangoje tiek mažai erdvių parodoms eksponuoti. „Šilko klubas“ jų ir daugiau surengtų, bet... Pavyzdžiui, parodą „Paveikslas kitaip“ matė tik kretingiškiai. O iš viso per penkerius klubo gyvavimo metus surengta 22 parodos: „Žydėjimas“, „Žydinti suknelė“, „Rusnė“, „Angelo žvilgsnyje“, „Po angelo sparnu“, „Širma +“, „Su meile“, „Balta balta“ „Šilkas, vaškas ir vabzdžiai“, „Žiemos ratai“ ir kitų,- Palangoje, Kretingoje Gargžduose. Beje, sausio viduryje klubą kviečia „Liepos“ kavinė, čia bus nauja paroda. Toj pačios erdvėj savo naujausius darbus kovo mėnesį pristatys ir pati D.Stonkuvienė.