Seniūnaičius rinko ir neturintys teisės balsuoti

Šeštadienį vyko Palangos miesto seniūnaičių rinkimai, kurie susiklostė ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Kunigiškių seniūnaitijoje balsavo devyni žmonės, kurie net neturėjo teisės balsuoti, todėl rinkimai laikomi neįvykę. „Kunigiškių seniūnaitijoje buvo du kandidatai – Vida Merkevičiūtė bei Stanislovas Norkus. Jei rinkimai būtų įskaityti, tuomet vyras būtų laimėjęs vieno balso persvara. Tačiau net devyni žmonės neturėjo teisės balsuoti, nes nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Kunigiškių rajone. Manome, kad tai buvo daroma piktybiškai, o ne dėl nežinojimo. Todėl rinkimai vyks pakartotinai“,- paaiškino seniūnaičių komisijos narė Vida Buivydienė.

Piktino atvirumas

Ne vienas gyventojas piktinosi, jog rinkimuose, jų nuomone, būta daug pažeidimų. „Priklausau Palangos seniūnaitijai. Turėjome galimybę rinktis iš trijų kandidatų, tačiau ką pamačiau nuėjęs balsuoti, nustebino: ant vieno stalo sudėti trys lapai, ir visi mato, už ką tu balsuoji. Man tokie rinkimai - grynų gryniausia rinkimų parodija. Todėl su žmona atsisakėme balsuoti, nes man tai priminė tik parašų rinkimą dėl „paukščiuko“, o ne kaip numato rinkimų tvarka“,- piktinosi palangiškis Jonas Beinorius.

Baisėjosi rinkimais ir palangiškė Ona Navickienė: „Paklausiau, kaip vyksta rinkimai, norėjau susipažinti su kandidatų į seniūnaičius sąrašu, o man kažkokia moteris tik bakstelėjo prie kažkokios pavardės ir sako „reikia čia pasirašyti“...Aš nesirašiau ir išėjau apstulbusi..“

Tačiau seniūnaičių rinkimų ir apklausos vykdymo komisijos pirmininkė Renata Bendikaitė sakė, jog rinkimų forma yra numatyta atvira. „Žmonės turėjo rašyti savo pavardes, kad būtų galima patikrinti gyvenamąją vietą. Nes jei, kaip buvo atvejis Kunigiškių seniūnaitijoje, žmogus nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Palangoje, tuomet jis negali dalyvauti seniūnaičių rinkimuose. Pavardės būtent tam ir buvo reikalingos“,- aiškino R. Bendikaitė.

Šventojoje rinkimai – kaip sovietmečiu

Tačiau dar didesnė rinkimų parodija, anot daugelio stebėtojų, įvyko Šventojoje, kur trijose formuojamose seniūnaitijose buvo iškelta tik po vieną kandidatą, todėl jie be konkurencijos laimėjo rinkimus. Įdomu, nuo kada rinkimais laikomi rinkimai, kai renkama vieną žmogų iš... vieno? „Seniūnaičių rinkimai yra naujovė žmonėms. Kandidatuoti galėjo kiekvienas, tačiau gal gyventojai buvo mažai informuoti. Gal kiti manė, kad seniūnaitis yra tas pats kas seniūnas. Gaila, kad kandidatų buvo nedaug, tačiau patys gyventojai galėjo iškelti kandidatus, o kodėl neiškėlė daugiau- čia jau kitas klausimas“,- kalbėjo Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.

R. Bendikaitė aiškino, kokias pareigas turėtų atlikti išrinktas seniūnaitis. „Visų pirma, tokios pareigybės - savanoriška veikla, už kurią niekas nemoka. Seniūnaitis yra renkamas tam, kad galėtų organizuoti žmonių glaudesnius susirinkimus ir aptarti klausimus dėl rajono apšvietimo, gatvių, dėl tų pačių organizuojamų talkų kiemuose ir panašiai. Per seniūnaitį žmonės galės arčiau su savo norais, pasiūlymais „priartėti“ prie miesto savivaldybės. Seniūnaitis - lyg savotiškas tarpininkas, kuris padės priimti reikalingus ir aktualius žmonėms sprendimus“, - dėstė R. Bendikaitė.

Sieks įrengti perėją

Vilimiškės seniūnaičiu tapo Jonas Jukna, kurio kandidatūrą iškėlė patys gyventojai. J. Jukna dar nuo 2004  metų pradėjo spręsti bendruomenėje iškilusias problemas dėl elektros, važinėjo į Lietuvos ministerijas, užsispyręs aiškinosi situaciją. „Mane labiausiai piktino, kad klausiama, kokiai partijai aš priklausau, o aš atsakydavau, kad jokiai – esu paprastas gyventojas ir noriu, kad eiliniam žmogui būtų prieinama prie visų valdžių. Kaip tikras žemaitis esu užsispyręs ir kovojau iki galo dėl elektros. Galbūt dėl to žmonės iškėlė mano kandidatūrą. Manau, kad seniūnaičio pareigos padės susivienyti visiems kaimynams ir taip išspręsime daugelį problemų“,- kalbėjo J. Jukna.

J. Juknos vienas iš pagrindinių tikslų padaryti perėją Vilimiškės kvartale. „Ypač vasarą, važiuojant į Kretingos pusę, judrioje gatvėje nėra vienoje vietoje perėjos. Vaikai bėga per gatvę, tačiau tai yra labai pavojinga, ypač vasaros metu. Jau ir dabar bandau derinti šį dalyką su policija. Toliau planai bus aiškesni, kai padarysime Vilimiškių seniūnaitijos susirinkimą, žmonės siūlys, diskutuosime ir aiškinsimės ką reikėtų daryti“, - pasakojo J. Jukna.

Seniūnaičiai pluš veltui

E. Čilinsko nuomone, jei seniūnaičiai atliks savo pareigas deramai ir entuziastingai, tuomet gyventojai turės naudos sprendžiant aktualias problemas. „Kuo daugiau patarimų – tuo geriau. Aš vienas pats ne visada žinau visas gyventojų problemas, todėl seniūnaičiai man galėtų padėti. Žinoma, jei pareigas atliks noriai, nes už tai atlygio seniūnaičiai negaus“,- kalbėjo Šventosios seniūnas.

Palangos seniūnaitijos seniūnaičiu tapo Virgilijus Galdikas. „Sieksiu, kad būtų sprendžiamos buitinių problemų klausimai seniūnaitijoje. Todėl pirmiausia spręsiu, kur mums tuos susirinkimus rengti, nes tam skirtos salės nėra. Nes su kiekvienu bendruomenės nariu asmeniškai nesusitiksi, reikia tam salės“,- kalbėjo V. Galdikas.

Palangos sieniūnaitis pasakojo, kaip jam kilo idėja tapti seniūnaičiu: „Mūsų kvartale buvo tvarkomi kiemai. Aš buvau pasipiktinęs,  nes darbai buvo pradėti nuo apšvietimo, gatvės buvo susiaurintos, o kuomet ėjau į savivaldybę, ten neradau žmogaus, kuris būtų atsakingas už tai. Todėl nusprendžiau pats užsiimti tokiais darbais, nes seniūnaitis reikalingas buitiniams klausimams išspręsti“,- įsitikinęs V. Galdikas.

Seniūnaičiai politikai – gerai ar blogai?

Ne maža dalis kandidatų į seniūnaičius buvo politinių partijų atstovai, todėl daugelį kamuoja klausimas, ar seniūnaičiai netaps politinių partijų ruporais. „Niekur nėra nustatyta, kad seniūnaičiais negali tapti politinių partijų atstovai, todėl uždrausti to negalime. Politikai yra visada aktyvesni žmonės, todėl nenuostabu, kad daugelis kandidatų ir yra politinių partijų atstovai. Žinoma, politikai gali naudotis šia padėtimi, tačiau žmonės protingi – jie supras, ar tai politinės agitacijos ar naudingi patarimai visuomenei“,- kalbėjo Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus.

V. Buivydienė mano, kad neišvengiama, jog nemaža dalis seniūnaičių – esantys ar buvę politinių partijų atstovai. „Negalima uždrausti kandidatuoti politikams, tačiau žmonės juk patys rinkosi už ką balsuoti“,- kalbėjo ji.

J. Juknos įsitikinimu, seniūnaitis turėtų būti ne politinės partijos atstovas. „Politikai tik žadės, agituos, sieks savanaudiškų tikslų. Seniūnaitis turi būti paprastas gyventojas, kuris siekia gerovės dėl žmonių, o ne dėl savęs. Man dar tėvas yra sakęs, jog duonai reikia užsidirbti protu arba fizine jėga, tačiau jokiu būdu ne per politiką, nes politikoje yra daug nedorų dalykų. Todėl aš niekada ir netapau politiku, nes nemoku vaikščioti su kauke ant veido“,- kalbėjo Vilimiškės seniūnaitis.

Seniūnaičiai tapo: Nemirsetos - Laimutis Kondratas, Palangos – Virgilijus Galdikas, Vilimiškės – Jonas Jukna, Virbališkės-Medvalakio – Ernestas Mazrimas, Būtingės – Emigijus Lukošius, Monciškių – Valdis Skudikis, Šventosios – Ramutis Šeštokas. Kunigiškėse seniūnaitis bus perrinktas.