Seimo nario mandato savininkas paaiškės po dviejų savaičių

Kaip ir daugumoje vienmandačių apygardų, Seimo narys Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje nepaaiškėjo. Antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių dėl mandato susikaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Vaidotas Bacevičius ir socialdemokratas Antanas Vinkus.
Vakar gydytojas ir ambasadorius A. Vinkus gavo 26,17 procentų dalyvavusių rinkėjų balsų, o teisininkas V. Bacevičius gavo penkiais procentais mažiau – 21,17 procento.

Skirtingos Kretingos ir Palangos rinkėjų simpatijos
Trečias liko praktiškai rinkimų kampanijoje dėl ligos nedalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Arūnas Merkelis (gavo 15,63 procento balsų), ketvirta – liberalsąjūdietė Jolita Vaickienė, sulaukusi 12,52 procento rinkėjų palankumo, penktas – Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partijos) kandidatas Nerijus Stasiulis – 8,73 procento balsų. Darbo partijos kandidatas Vytautas Ročys liko šeštas su 4,94 procento balsų, septintas – Edgaras Bernotas, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas, su 2,87 procento balsų, o paskutinė liko Lietuvos laisvės sąjungos (Liberalų) kandidatė Janė Narvilienė, surinkusi 1,31 procento balsų.
V. Bacevičių labiau palaikė Palangos rinkėjai, o A. Vinkų – Kretingos rinkėjai.
Šiemet – pirmieji Seimo rinkimai, kuomet Palangos miestas ir dalis Kretingos rajono pakliuvo į naujai suformuotą rinkimų apygardą.
Daugiamandatėje apygardoje Palangoje didžiausio palaikymo sulaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nors, pavyzdžiui, Šventojoje socialdemokratai džiaugėsi didžiausiu palaikymu.

D. Palucką nuliūdino socialdemokratų pasirodymas
„Vietinės nuotaikos – puikios, mūsų kandidatas užėmė pirmą vietą apygardoje, ir mes tuo labai džiaugiamės“, – „Palangos tiltui“ vakar sakė A. Vinkaus rinkimų štabo pirmininkas Danas Paluckas.
Tikintis rinkėjų palankumo po dviejų savaičių, dabar labai svarbu užsitikrinti kitų kandidatų paramą, bet D. Paluckas sakė, kad dar „nespėjo iki to prieiti“.
„Jeigu, pavyzdžiui, kaip sakote Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas (Arūnas Merkelis) antrajame ture paremtų ne mūsų kandidatą, būtų liūdniau, bet bet kuriuo atveju manome, kad mūsų kandidatas Antanas Vinkus yra stipresnis“, – tvirtino D. Paluckas.
Jis sakė, kad ir dvi savaites iki antrojo turo A. Vinkaus rinkimų štabas „dirbs nuoširdžiai“.
„Rytoj (spalio 11 dieną) susirinks mūsų štabas ir sudėliosime svarbiausius darbus: kur ir kada susitiksime su žmonėmis“, – sakė D. Paluckas.
Kurorto socialdemokratų pirmininkas neslėpė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos pasirodymas daugiamandatėje apygardoje „nuliūdino“.

Reikalingos permainos
„Rezultatai reikalauja permainų partijoje. Apie jas ir kalbėsime susirinkę į savo tarybą“, – sakė D. Paluckas.
Jis sakė nenorįs iki tol kvestionuoti partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus tinkamumo savo pareigoms, bet pastebėjo, kad kitų kadenciją baigiančių valdančiosios koalicijos partijų pirmininkai – Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis ir partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas – po nesėkmingų rinkimų pasitraukė iš pareigų.
„Reikia pasižiūrėti, kur mes buvome silpni ir pralošėme. Jeigu partijai kažkas nesuveikė, atsakomybę turi prisiimti pirmininkas“, – įsitikinęs buvo D. Paluckas.
Į klausimą, ar partija, skirtingai nei konservatoriai, nepavėlavo su atsinaujinimu, Palangos socialdemokratų lyderis pastebėjo, kad tai lengviau daryti esant opozicijoje.
„Žinia, mes buvome valdžioje, – priminė D. Paluckas. – Būtų buvę keista daryti kardinalius perversmus. Bet dabar yra metas viską peržiūrėti“.
D. Paluckas viliasi, kad nesėkmingas LSDP pasirodymas „nenutemps“ ir A. Vinkaus į dugną.
„Aš esu optimistas. Dar neaiški situacija partijose, kurios laimėjo rinkimus. Kai kurių jų gretose yra labai mažai su politika susijusių žmonių. O mes turime labai iškilų žmogų, žinomą gydytoją ir ambasadorių“, – pabrėžė D. Paluckas.

Ech, jeigu ne Eligijus Masiulis....
Nors temiegojusi kelias valandas, Jolita Vaickienė, į priekį praleidusi ne tik TS-LKD ir LSDP kandidatus, bet ir „valstietį“ Arūną Merkelį, pirmadienio popietę buvo geros nuotaikos.
„Apie ketvirtą griuvau į lovą, o ryte vaiką į mokyklą vedžiau. Normaliai jaučiuosi“, – sakė politikė.
Ji prisipažino, kad ją „lengvai šokiravo“ „valstiečių“ labai geras pasirodymas apygardoje.
„Ir vienmandatininkas labai gerai pasirodė. Jeigu atvirai, tikėjausi būti trijulėje“, – prisipažino J. Vaickienė.
Paprašyta pasvarstyti, kaip būtų rinkimai jai susiklostę, jeigu Eligijus Masiulis, buvęs Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, kuris buvo priverstas atsistatydinti sulaikytas su beveik 100 tūkstančių eurų kyšiu, J. Vaickienė neabejojo, kad būtų varžiusi antrajame rinkimų ture.
„O partija būtų buvusi antroje vietoje“, – sakė ji.
Baigianti darbą Seime J. Vaickienė sakė „laukianti“, kaip susiklostys naujoji koalicija – ar bus joje Liberalų sąjūdis, o tada priimsianti sprendimus.
„Priminsiu, aš kandidatavau po jų vėliava kaip nepartinė, nuo partijos padėties Seime priklauso ir mano sprendimas – prisijungti prie jos ar ne“, – atskleidė politikė.
Ji sakė dažniau nuo šiol būsianti Palangoje, bet apie kitus rinkimus – į savivaldybių Tarybas 2019 metais – dar nemąstanti.
J. Vaickienė nesiėmė prognozuoti, kuris kandidatas nugalės antrajame rinkimų ture.
„Antanas Vinkus yra ryškesnis, bet Vaidotas Bacevičius stovi už stipresnės partijos“, – sakė kadenciją Seime baigianti politikė.

Rinkėjai įvertino atsinaujinusią partiją
TS-LKD kandidatas V. Bacevičius „Palangos tiltui“ po rinkimų teigė, jog jaučiasi žvalus, o įtampos rinkimų naktį nejautęs.
„Rezultatai mane labai tenkina. Jie yra labai geri. Žinoma, tikėjausi pakliūti į antrąjį rinkimų turą“, – sakė V. Bacevičius.
Jo nenustebino, kad visose Palangos apylinkėse jis sulaukė daugiau palaikymo negu apylinkėse Kretingoje.
„Juk A. Vinkus gimęs Kretingoje, jis yra Kretingos garbės pilietis. Dėl to ir didesnis palaikymas“, –dėstė konservatorius.
V. Bacevičius kol kas nesikalbėjo dėl paramos antrajame rinkimų ture su kitais kandidatais, bet vylėsi, kad jos sulauksiąs.
Jau „ragavęs“ Seimo duonos kandidatas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pasirodymą rinkimuose vadino „labai geru“.
„Tai nuoseklaus ir didelio darbo rezultatas. Partijos atsinaujinimo kryptį rinkėjai įvertino, ir dėl to yra labai džiugu“, – sakė be „penkių minučių“ Seimo narys.

Smulkių pažeidimų būta
Didesnių pažeidimų rinkimų dieną nei Palangoje, nei Kretingoje nebuvo užfiksuota.
„Didelių pažeidimų išties nebuvo, tik rinkimų dieną gavome keletą signalų, kad nebuvo toliau nei 50 metrų nukeltas politinės agitacijos plakatas ar kad kas nors „primėtė“ skrajučių, kur joms nederėjo būti“, – sakė Kretingos-Palangos rinkimų apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Alma Voveraitienė.
Šie Seimo rinkimai pasižymėjo aktyviu išankstiniu balsavimu.
Praėjusį trečiadienį ir ketvirtadienį Palangos savivaldybėje, kur buvo galima balsuoti iš anksto, net nusidriekė eilės, o apygardos rinkimų komisijos narės bėdojo „ne spaudai“, kad net pietų pavalgyti nėra kada. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per pirmąją išankstinio balsavimo dieną šalyje savo valią pareiškė per 36 tūkstančių rinkėjų, t.y. dešimčia tūkstančiu daugiau nei per tą patį laiką prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose. Tačiau pagrindinę rinkimų dieną rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei prieš ketverius metus rinkimų dieną.

Kas turi šansų augti?
Nors į antrąjį Seimo rinkimų turą, pirminiais balsavimo duomenimis, pateko apylygiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų, kai kurie specialistai teigia, kad konservatoriams džiūgauti nėra dėl ko.
Į antrąjį rinkimų turą vienmandatėse apylinkėse, pirminiais duomenimis, pateko 41 konservatorių atstovas ir 42 LVŽS kandidatai. Vis dėlto, nors rezultatas apylygis, konservatoriams jis nebūtinai gali būti sėkmingas, nes apygardose treti arba ketvirti likę socialdemokratų arba Darbo partijos rinkėjai greičiausiai už juos nebalsuos, o papildomo rezervo jiems sulaukti sunku. Tokios nuomonės laikosi žurnalistė Indrė Makaraitytė, kuri Delfi.lt teigė, kad konservatoriai nelabai turi šansų augti, o už borto vienmandatėse likę kairieji rinkėjai jų nelaikys.
„Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo rinkėjas vargiai balsuotų už Tėvynės sąjungos kandidatą. Nepaisant to, kad rajonuose yra truputėlį kitaip, ne visuomet žmonės balsuoja už partijas, dažnai partijos yra pasikvietusios į savo gretas vietos ryškiausius asmenis ir žmonės kartais balsuoja labiau už iškilesnį žmogų“, – kalbėjo I. Makaraitytė.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad už kitas partijas pirmajame rinkimų ture balsavusių rinkėjų veiksnys nebus itin svarbus.
„Antrame ture tas socialdemokratų palaikymas gali duoti kažkiek efekto, bet nemanau, kad tai bus lemiamas dalykas. Antrame ture aktyvumas būna gerokai mažesnis ir tų partijų rinkėjų, kurių kandidatas nepateko į antrą turą. Ne tiek, kiek aš galvoju, kad aktyvumas bus mažesnis, jis tiesiog visada būna mažesnis ir tie žmonės, kurie balsavo už socialdemokratą ir jis nepateko į antrą turą, gali tiesiog iš viso neateiti, – kalbėjo M. Jastramskis. – Nesiimčiau prognozuoti į vieną ar kitą pusę, kai būna mažas aktyvumas, jis būna palankesnis konservatoriams. Iš kitos pusės, „valstiečiai“ yra partija, kuri pirmauja pagal antrus žmonių pasirinkimus“.
Antrasis rinkimų turas bus surengtas spalio 23 dieną.