Savivaldybės šventė pro sukąstus dantis

„Kurhauzo problemos sprendžiasi!“ - dar prieš mėnesį triumfavo Palangos savivaldybės internetinė svetainė.

„Savivaldybei – šventė! Pagaliau, po 8 metų, Kultūros ministerija mus išgirdo ir įsiklausė“, - žurnalistams iškilmingai paskelbė Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

Dar džiugiau šią žinią pranešė miesto valdžios laikraštis: „Palanga švenčia – sutarta dėl Kurhauzo sklypo dydžio“.

Esą pagaliau išsprendęs Kurhauzo problemą, nepraleido progos pasigirti ir prieš Naujuosius metus siauram verslininkų bei miesto įmonių vadovų ratelyje savo veiklos ataskaitą pristatęs miesto meras Vytautas Stalmokas.

Kas gi atsitiko, kad džiūgauja ne tik savivaldybė su meru priešakyje, bet ir švenčia visas miestas? Kažkas pasišovė finansuoti Kurhauzo atstatymą? Jau parengtas projektas ir planuojami statybos darbai?

Deja, pasirodo, lyg vaikams lazdele apie istorinį kurorto pastatą  žemę  braižančių savivaldybės vadovų planams pritarė Kultūros ministerijos valdininkai. Pasirodo, dėl sklypo dydžio – 57 arų sutarta ne su pastato bendrasavininkais Jackomis, nuo kurių didžia dalimi priklauso artimiausia Kurhauzo ateitis, bet su savivaldybės parengtą žemės sklypo ribų planą suderinusiu Kultūros paveldo departamentu. Va tai šventė!

Nuo Kurhauzo „paėmimo“ švenčių praėjo mėnuo. Kur neva išspręstos problemos rezultatai? Kur tolimesni veiksmai: Savivaldybės direktoriaus įsakymas apie suformuotą Kurhauzo žemės sklypą, Savivaldybei priklausančios pastato dalies vertinimas, jo pardavimo aukcionas?

Iš neseniai šventusios Savivaldybės – tyla. Pasirodo, džiūgavimas buvo dirbtinis, miesto valdžios sukeltas triukšmelis prieš rinkimus, ne daugiau.

Iš tiesų, niekas ne tik nepasikeitė, bet dar labiau pablogėjo, nes savivaldybės žingsnis provokuoja naują bylinėjimąsi. Apie pastatą braižomas ir pagaliau su valstybės saugomos teritorijos ribomis sutampantis 57 arų ploto sklypas gal ir įtikino paveldosaugininkus, tačiau tokioms valstybės saugomos Kurhauzo teritorijos dalyboms nepritaria Jackos. Ir tam jie turi rimtą pagrindą.

Pats Kurhauzo pastatas užima 12 arų. Dar 53 arus aprėpia kiemo įrenginiai – šaligatvių plytelių danga. Išeitų, kad Kurhauzo ir jo priklausinių sklypas negali būti mažesnis, nei 65 arai. Jei nuo šio ploto nupjaunami 8 arai, kažkurie abiem pastato bendrasavininkams priklausantys kiemo įrenginiai pateks už Kurhauzo sklypo ribų. Galima būtų numanyti, kad prie Kurhauzo atsisakoma savivaldybės priklausinių dalies. Tačiau, skirtingai nuo pastato, šie įrenginiai tarp bendrasavininkų nėra pasidalinti.

Aišku viena, vos tik pasirodys 54 arų sklypą nustatantis savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, jis tuoj bus apskųstas teismui. Kol sulauksime teismų verdikto, ant Kurhauzo griuvėsių „akurat“ švęsime 10 metų gaisro jubiliejų.

Prie Kurhauzo priskirti žemės sklypą Savivaldybė bandė ne kartą. Iš karto po gaisro buvo direktoriaus įsakymas dėl 45 arų ploto. Vėliau – 65,45 arai. Prieš trejus metus – 37 arai. Visus šiuos Palangos valdžios mėginimus panaikino teismai. Priežastys – įvairiausios. Vienu atveju sklypo dydis nebuvo suderintas su paveldosaugininkais, kitu – prieštaravo Palangos specialiajam paminklosauginiam planui, kuris saugomoje paveldo teritorijoje draudžia skaidyti esamus sklypus. Paskutinis teismas nustatė, kad siūlomas sklypas nesutampa su saugomos teritorijos ribomis. Ir lygiai tokia pati Savivaldybės šventė jau buvo, kai 2006 metų rugsėjį 65,45 arų sklypui pritarė Kultūros paveldo departamentas.

Kodėl nuo pat Kurhauzo gaisro Palangos savivaldybė rūpinasi ne kuo skubesniu pastato atstatymu, bet sklypo dalybomis? Gal sakysite, kad prie pastato nenustačius sklypo neįmanomas jo atstatymas?  Aš teigčiau priešingai – jei Kurhauzo atstatymas Palangos valdžiai būtų pagrindinis tikslas, pastatui priklausantis sklypo dydis Savivaldybei būtų nesvarbus. Kodėl valdžia iki šiol nenutraukia beprasmių ginčų ir nesutinka su Jackas tenkinančiu 1,05 hektaro sklypu? Juo labiau, kad jie bendrame sklype prie savo pastato dalies tenori 35 arų. Valdžios atsakymo variantų girdėjome gausybę: neduosime Jackai užsidirbti milijonų, Jacka savo sklypą apsitvers tvora, būdamas sklypo bendrasavininkas Jacka prie fontano savivaldybei neleis nė suoliuko pastatyti, žmonėms nebus galima laisvai patekti prie Vasaros estrados (kokiu būdu ta žmonių laisvė bus apribota – vienas V.Kuznecovas težino).

Valdžios argumentai daugiau nei juokingai. Lygiai taip pat nesuprantamas ir G.Jackos užsispyrimas prie Kurhauzo siekti būtent 1,05 hektaro ploto. Lygiai tokio, koks yra saugomas paveldosaugininkų. G.Jacka baiminasi, kad šalia istorinio pastato esanti erdvė būsianti užstatyta, arba priskirta Vasaros estrados reikmėms, nors nuo šių grėsmių Kurhauzo erdvę sergsti visas Kultūros paveldo departamentas.

Devintus metus nenusileidžia nė vienas, nė kitas. Šių nesutarimų rezultatas – negyjantis Palangos šašas. Kam jis labiau turi rūpėti – savo asmeniniais rūpesčiais gyvenantiems Jackoms, ar visus tuos metus savo valdžios besigėdijantiems palangiškiams?