Savivaldybės juristams palangiškiai kaimynus skundžia išsijuosę

Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriuje dirbantys teisininkai per praėjusius metus atstovavo 117 bylų, kuriose Savivaldybė buvo ir ieškovė, ir tretysis asmuo, ir atsakovė. Tačiau ne vien tuo apsiriboja jų darbas. Kokių svarbesnių ir įdomesnių bylų, kuriose dalyvavo juristai, būta pernai ir kokios dar yra skyriaus veiklos sritys, kalbamės su jo vedėju Petru Kaminsku.

Ne vien teismai
„Kalbant apie skyriaus veiklą, reikia pabrėžti, kad ji neapsiriboja vien tik atstovavimu teismuose, – pradėjo kalbą apie Juridinį ir personalo skyrių jo vedėjas. – Mūsų kompetencijai priklauso personalo administravimas, dokumentų rengimas. Darbų yra išties daug, ir veiklos sfera labai plati. Skyriuje dirba keturi žmonės. Vienas – vyriausiasis specialistas Raimondas Andziulis – dirba tik su personalu, mes trise – aš ir pavaduotojas Vytautas Korsakas bei vyriausioji specialistė Indrė Gudavičienė – dalijamės visą teisinio darbo krūvį. Tai – ir atstovavimas teismuose, ir direktoriaus įsakymų rengimas bei derinimas, Tarybos sprendimų derinimas. Stengiamės darbą dalintis ir pagal galimybes, ir specializuotis: I. Gudavičienė daugiau dirba su civilinėmis bylomis, V. Korsakas ir aš – su administracinėmis“.
Pasak skyriaus vedėjo, pati jame dirbančių juristų veikla nėra įdomi, nes didžioji jos dalis – vadinamasis biurokratinis darbas, popierizmas, bet be to apsieiti negalima. Žvelgiant į statistiką, paminėtina, jog per praėjusius metus buvo parengti 1 006 administracijos direktorės įsakymai, 1 200 kitų skyrių įsakymų, visus be išimties tarybos sprendimus – 322 – ir 124 mero potvarkius.
Kalbėdamas apie personalo subtilybes, P. Kaminskas paminėjo, jog esą džiugu, kad beveik baigta suformuoti visa administracija ir visi skyriai, ir kad pernai pradėtoji pertvarka praktiškai baigta. Itin džiuginąs puikiai dirbantis Viešosios tvarkos skyrius, pradėjęs įvedinėti tvarką tuose baruose, kurie nejudinti vos ne nuo nepriklausomybės atgavimo. Ir nors ne visi patenkinti skyriaus veikla, o jo specialistų surašomi protokolai bei skiriamos nuobaudos laikas nuo laiko skundžiamos teismuose, iki šiol nė viena byla nepralaimėta.
Dideliu pliusu P. Kaminskas įvardijo buvusio Architektūros ir urbanistikos skyriaus padalijimą į Architektūros ir teritorijų planavimo bei Statybų skyrius. Pirmajame, dėl kurio darbo – neva ilgai tekdavo laukti atsakymų į įvairiausius užklausimus ir apskritai procesai judėdavę labai lėtai – būdavo gaunama nusiskundimų, šiuo metu dirba jau net trys atestuoti architektai, ko nebuvę labai ilgą laiką. Tad viliamasi, jog procesai judės greičiau.
„Noriu pabrėžti, jog kas mėnesį kiekvienas skyrius pateikia ataskaitas: kiek gauta paklausimų, į kiek iš jų atsakyta, kiek ne, kiek atsakyta laiku, kiek pavėluota ir kodėl. Dėl nepamatuoto vilkinimo skiriamos tarnybinės nuobaudos“, – sakė P. Kaminskas.

Pernai – 117 bylų
Kalbant apie pačias bylas ir kiekį, vedėjas paminėjo, jog per praėjusius metus būta 117 bylų, kuriose Savivaldybės administracija buvo arba pareiškėja – ieškovė, arba tretysis suinteresuotas asmuo, arba atsakovė. Didžioji bylų dalis – procesai, susiję su teritorijų planavimu, nes Palanga yra specifinis miestas: teritorijų planavimo prasme čia esama daugiausiai apribojimų bei draudimų. Žmonių, kurie kurorte įsigijo sklypus ar namus, norai yra dideli, ir jie, anot vedėjo, galbūt yra pratę, jog kituose Lietuvos miestuose galima juos lengviau įgyvendinti, ir todėl nelabai supranta, jog čia galioja daug daugiau apribojimų, kuriuos nustato tiek pajūrio juostą saugantys teritorijų planavimo dokumentai, tiek paveldosauginis planas, tiek kiti aktai. Žmonės dažnai dėl to yra nepatenkinti: kreipiasi į teismą, ginčija Savivaldybės administracijos atsisakymus derinti vienokį ar kitokį statybų pageidavimą, nors visi atsakymai grindžiami Palangos bendrojo plano ir kitų dokumentų nuostatomis.
„Iš pagrindinių šios kategorijos bylų galėčiau įvardinti tas, kurios nagrinėtos praėjusiais metais ir dalis jų tęsiasi iki dabar. Vieną bylą dėl vadinamosios „Eglės“ pavyko užbaigti – vasario 5-ąją bus paskutinis teismo posėdis, bet visos šalys jau pasirašė taikos sutartį, pavyko suderinti pozicijas. Kita byla – dėl „Elijos“. Teismas bylą nutraukė, tačiau prokuroras šį sprendimą apskundė, ir apie proceso baigtį kalbėti dabar sunku, nes byla bus nagrinėjama aukštesnės instancijos teisme“, – sakė P. Kaminskas.
Bene didžiausios teisminės problemos tebesitęsia dėl Kurhauzo. Pastato bendrasavininkas G. Jacka yra pradėjęs daug bylų: skundžia iš esmės viską. Jam, pasak vedėjo, pastaruoju metu pasidarė nebeaišku – nors teismas jau seniai yra dėl to pasisakęs, – pats pasidalijimas. Yra sutartis, kurioje aiškiai pasakyta, jog Savivaldybei priklauso mūrinė dalis, G. Jackai – medinė, tačiau bendrasavininkas tuo pradėjo abejoti.
Pernai buvo skirtas didelis dėmesys žemės nuomos mokesčio nemokantiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
„Keletą metų visi šie reikalai kažkodėl buvo sustoję. Mes pernai, prieš tai įspėję visus skolininkus per spaudą, kad jie susimokėtų skolas, kreipėmės į teismus. Dėl juridinių asmenų skolų padavėme 44 ieškinius, bendra suma – 879 tūkst. Lt, dėl fizinių asmenų – 51 ieškinį, kurių bendra suma – 219 tūkst. Lt. Skolininkai po to sujudo, daugumoj atvejų net nepradėjus teisme bylos nagrinėti iš esmės jie susimokėdavo. Juridiniai asmenys susimokėjo 226 tūkst. Lt, o 33 fiziniai asmenys susimokėjo 79 tūkst. Lt. Tai yra svarbu, nes juk iš mokesčių formuojamas biudžetas, ir jeigu kažkas įsiskolina, vadinasi, biudžetas netenka suplanuotų įplaukų“, – aiškino P. Kaminskas.

„Paveldėtos“ bylos ir naujos problemos
Po praėjusių rinkimų į Savivaldybės tarybą Juridiniame ir personalo skyriuje pasikeitė ne vienas darbuotojas. Prieš tai buvusiesiems būdavo gan dažnai priekaištaujama dėl skyriaus darbo. Ar atėjusi nauja komanda rado daug ką taisytino? „Sunku atsakyti į šį klausimą. Galiu pasakyti tiek: susidarė įspūdis, kad nebūta sistemos, nebuvo darbo pasidalijimo, ir dėl to strigdavo kad ir tas pats atstovavimas teismuose. Dėl to, ką teko perimti, buvo problemų, tačiau su laiku pavyko įsivesti tvarką ir suvaldyti situaciją. Išties kai kuriais atvejais padėtis buvo nevaldoma, kad ir su tuo pačiu Kurhauzu“, – teigė vedėjas.
Jeigu jau prakalbome apie „paveldėtas“ bylas: kokios dar tebesitęsia, kokias, be aukščiau minėtų, pavyko išspręsti ir kurios – sudėtingiausios? „Iš tų paveldėtų, žinia, nelegalios statybos bei Kurhauzas, kurio problemas tikrai buvo galima ir anksčiau spręsti teisinėmis priemonėmis. Bet visa tai pamažu sprendžiasi. Su kitomis bylomis iš esmės pavyko susitvarkyti“, – sako P. Kaminskas.
Be jau minėtų bylų, kurias pavyko išjudinti ir net laimėti, kokios dar buvo įdomesnės? „Gana netikėtas atvejis, kai gyventojai iškėlė klausimą dėl kiemuose įrengiamų užtvarų automobiliams statyti. Įrenginiai buvo išmontuoti, gyventojai dėl savivaldybės administracijos veiksmų kreipėsi į teismą. Ir, dera paminėti, jog buvo suformuota teisminė praktika tokio pobūdžio bylose: mums skambino ir Klaipėdos miesto Tarybos nariai, ir iš kitų miestų, teiraudamiesi, kaip mes šią problemą spręsime. Teismas pasisakė ir išaiškino gyventojams, jog jeigu sklypas prie daugiabučio nėra suformuotas, jeigu ten yra valstybinė žemė, tai joje montuoti kokius nors įrenginius ar įrenginėti aikšteles jie neturi teisės. Dabar visiems turėtų būti aišku, kad tokie dalykai nėra vien tik „mūsų kiemo reikalas, ir ką jame norime, tą darome“, kaip aiškindavo gyventojai“, – prisimena P. Kaminskas.
Kitos svarbios bylos – dėl vadinamųjų atrakcionų. Turima omeny ir „Leander“ atvejis, ir atrakcionai Šventojoje, ir panaši veikla Vytauto g. 41 ir 39. Pirmais dviem atvejais pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog Savivaldybė buvo teisi, neišduodama šiai veiklai leidimo.
„Visais šiais trimis atvejais savininkai žemės sklypuose vykdė komercinę veiklą, tačiau pati jų paskirtis nebuvo komercinė. O su Vytauto g. 39 apskritai įdomi situacija – ten dar Palangos miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą, įpareigojantį sklypo savininkus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Savininkas buvo pradėjęs rekonstruoti buvusios telefonų stoties pastatą, darbai, kuriems taip pat neturėta leidimo, sustojo. Ir toje vietoje staiga sugalvota įrengti atrakcionus mažamečiams vaikams. Teritorija aptverta geležine tvora, tai baisu net pagalvoti, kas atsitiktų gaisro atveju. Viena siena išgriauta, niekad nežinosi, kada kokia plyta nugrius. O savininkas vėlgi sako: mano nuosavybė, šventas reikalas, ką noriu, tą darau. Tačiau „Leander“ byloje, kai nukentėjo vaikai, jų tėvai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teimą su ieškiniu tiek bendrovei, tiek Savivaldybei, ir motyvuoja tuo, kad Savivaldybė nesiėmė jokių priemonių, kad nelegali veikla nevyktų. Tad šioj byloj per pelno siekusios ir savo piniginį interesą virš visko – net žmonių saugumo – iškėlusią bendrovę mes dabar esame atsakovai“, – pasakojo skyriaus vedėjas, pridūręs, jog visos minėtosios bylos yra labai sudėtingos, nes čia susipina ir teritorijų planavimas, ir žemės naudojimo sąlygos, ir verslo interesai.
Dar viena svarbi byla buvo susijusi su viešaisiais pirkimais, konkrečiai su konkursu dėl universalios sporto arenos Palangoje statybos.
„Pirkimo vertė didelė, dalyvių daug, visi jie nori laimėti. Matydami, kad po eilės sustatymo jie atsiduria ne pirmoje vietoje, dalyviai visokiais būdais bando sustabdyti procedūras, ginčija jas teismuose. Minėtu atveju, regis, atsidūręs trečiojoje vietoje dalyvis skundė teismui, jog mes neva pažeidę procedūras ir atmetėme – nors pats nebuvo pateikęs visų reikalingų ir konkurso sąlygose nurodytų dokumentų. Problema ta, kad panašūs skundai yra nagrinėjami labai ilgai, ir jeigu mes nebūtume užbaigę šio teisminio ginčo ir iki gruodžio 31-osios nebūtume spėję įsisavinti dalies skirto finansavimo, būtume praradę lėšas. Mes operatyviai pateikėme tiek atsiliepimą, tiek visus reikalingus dokumentus, ir teismas skundą atmetė“, – sakė P. Kaminskas, pridūręs, jog tai buvusi išties sudėtinga ir svarbi byla – atiduoti milijoną litų būtų buvusi didžiulė problema.

Pralaimėjo penkias bylas
Tačiau juk ne visas bylas Savivaldybės juristai laimi. Kiek per praėjusius metus jų, liaudiškai tariant, pralošta? „Penkios, – atsakė P. Kaminskas. – Beveik visos jos susijusios su teritorijų planavimu. Turi žmogus didelį sklypą be jokios infrastruktūros, nori jį išdalinti į mažesnius su tolesne perspektyva juos parduoti, tačiau ne rengdamas detalųjį planą, kuris atimtų ir laiko, ir lėšų, o paprastesnį planavimo dokumentą. Mes laikėmės pozicijos, jog tokiu atveju reikia rengti būtent detalųjį – nes teritorija inžineriškai neparengta, nenumatyta nei privažiavimų, nei kitų būtinų dalykų, – o įsigijęs sklypą ir norintis jame pradėti statybas žmogus susidurs su problemomis ir vėl ateis į Savivaldybę: kaip jūs galėjote leisti skaidyti sklypukus be detaliojo plano. Tačiau teismas pasisakė, jog mes šiuo atveju neturėtume kištis, ir – kaip jie nori, taip tegu paskui statosi“.
Viena iš praloštųjų bylų šiek tiek kuriozinė. Į teismą kreipėsi pilietis, kuris paplūdimyje prasidūrė koją. Kadangi už paplūdimių priežiūrą atsakingas „Palangos komunalinis ūkis“, su kuriuo Savivaldybė sudariusi atitinkamą sutartį, pilietis ieškinį iškėlė Savivaldybei ir prašė jam priteisti 50 tūkst. Lt žalos. Pažymėtina, jog keliant tokias bylas, reikia teismui susimokėti žyminį mokestį, kurio dydis sudaro 3 proc. prašomos priteisti sumos – šiuo konkrečiu atveju jis siekė 1,5 tūkst. Lt. Teismas tenkino piliečio skundą, ir atsakovė – Savivaldybės administracija – turės ieškovui sumokėti būtent 1,5 tūkst. Lt žalos.
Paklausus, kokių dar kurioziškų skundų yra gauta, P.Kaminskas paminėjo, jog dažnai kaimynai kits kitą skundžia dėl ne vietoj užtvertos tvoros ar dėl to, kad šalia gyvenantysis gyvatvorės neapsikarpo. Visai neseniai gautas skundas, kad vienas kaimynas, bekasdamas sniegą, metė jį per tvorą, ir jis prilipęs prie skundą teikiančiojo namo. Dėl prilipusio sniego namo siena pradėjusi drėkti. Tokiu būdu padaryta žala, kurios padariniai užfiksuoti visoje krūvoje nuotraukų.

Teisinė pagalba palangiškiams
Dar viena Juridinio skyriaus darbo sritis – pirminė teisminė pagalba. Pasak P. Kaminsko, nors yra nurodyta, jog gyventojų priėmimas vykstąs antradieniais popiet, srautas plaukia vos ne kasdien, ir žmonės ateina su pačiom įvairiausiom problemom, kartais ir tiesiog pasiguosti.
„Daug darbo įdėta buvo dėl daugiabučių administravimo klausimų. Kaip žinote, Savivaldybė sudarė galimybes alternatyvai – gyventojai gali rinktis, ar jų namą administruos „Butų ūkis“, kaip buvo ilgą laiką, ar „Palangos komunalinis ūkis“. Padėdavom norintiems keisti administratorių ir parengti reikalingų dokumentų formas, aiškinome, kaip teisingai sukviesti visuotinį susirinkimą, surinkti parašus. Procesas laiko ir apimties prasme reikalavo daug pastangų. Beje, „Butų ūkis“ bandė kreiptis į teismą ir ginčyti Savivaldybės administracijos direktorės įsakymą dėl „Palangos komunalinio ūkio“ paskyrimo daugiabučių administratoriumi, tačiau skundą atsiėmė, nes įsitikino, kad procedūra atlikta teisingai, ir jie teisme nieko nelaimėtų“, – priminė P. Kaminskas.
Kreipiasi gyventojai ir dėl darbo teisės klausimų, ypač dėl neišmokėtų atlyginimų. Itin daug kreipiasi statybininkų, besiguodžiančių, kad tiek firma, kurioje dirbo, tiek jos vadovai dingo, o atlyginimų niekas neišmokėjo. Tiesa, pasiaiškinus, dažniausiai sužinoma, jog iki firmai dingstant tie atlyginimai būdavo mokami vokeliuose.
Kreipiamasi net dėl šeimos problemų – dėl skyrybų, dėl išlaikymo priteisimo. Ir konsultacijos dėl teritorijų planavimo dokumentų palangiškiai taip pat kreipiasi į Juridinį ir personalo skyrių.